„Metų mero“ rinkimuose Šarūnas Vaitkus nusileido tik populiariajam Kauno merui

„Metų mero“ rinkimuose, surengtuose portalo Alfa.lt, аplenkęs kitus 58 šalies merus, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus užėmė garbingą antrąją vietą, į priekį užleidęs tik šalies prezidento rinkimų apklausų vieną lyderių, populiarųjį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Tiesa, galutiniai rezultatai bus paskelbti truputį vėliau, susumavus interneto balsuotojų ir komisijos balsus.
Nors rinkimus lydėjo programišių įsilaužimai, kurių metu kai kurių merų reitingai buvo dirbtinai bloginami, o kiti, „geradariai“, priešingai, jiems darė „meškos paslaugą“ – reitingus dirbtinai augino, akivaizdu, kad didžiausio šalies kurorto meras buvo pastebėtas. „Metų mero“ rinkimuose Š. Vaitkus sulaukė net 4684 vertinimų. Tai yra šeštas geriausias rezultatas tarp 60 šalies merų. Aktyviau balsai buvo atiduodami tik už Kauno merą V. Matijošaitį (9298 balsai), Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę (6297 balsai), Vilniaus merą Remigijų Šimašių (5762 balsai), Varėnos rajono merą Algį Kašėtą (5671 balsai) ir už Druskininkų merą Ričardą Malinauską (5576 balsai).
Tačiau Š. Vaitkus „Metų mero“ rinkimuose nusileido tik Kauno merui pagal teigiamus vertinimus. V. Matijošaitį teigiamai vertino 77,79 procento (arba 7233) balsavusiųjų, o Š. Vaitkų – 67,12 procento balsavusiųjų (arba 3144 asmenys). 1540 balsavusieji Palangos merą vertino neigiamai.
Trečias pagal palankių balsų skaičių buvo Šakių meras Edgaras Pilypaitis, gavęs 67,71 procento palankių vertinimų.
Už kiekvieną merą iš to paties kompiuterio buvo galima balsuoti tik vieną kartą – projekto „Metų meras“ komanda pasistengė, kad balsavimas nebūtų tiesiog mygtuko paspaudimas: pasirinktą merą iš savo įrenginio galima įvertinti tik teigiamai (balsuoti „už“) arba neigiamai (balsuoti „prieš“).
Savo balsą buvo galima atiduoti iki vasario 28 dienos.
Nuomones pareiškė skaitytojai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Olandijoje.
Kad skaitytojams būtų lengviau apsispręsti, už ką balsuoti, Alfa.lt savivaldybių merams pateikė anketą apie save ir atstovaujamų savivaldybių padėtį 2017-aisiais. Vieni merai į klausimus atsakė itin išsamiai, kiti – lakoniškai. Vieni atsiuntė po keletą oficialių nuotraukų, kiti sutiko skaitytojams atskleisti, ir kaip atrodo jų laisvalaikis. (Š. Vaitkaus atsakymus alfa.lt anketai galima perskaityti tekste šalia šio straipsnio).
Portalo Alfa.lt skaitytojų balsai sudarys 50 procentų galutinio mero darbo įvertinimo. Tokį pat vertinimo svorį – 50 procentų – turės ekspertų komisija, sudaryta iš projekto partnerių – Laisvosios rinkos instituto – ir žurnalo IQ, britų savaitraščio „The Economist“ partnerio Lietuvoje, atstovų.
Skelbiant galutinius konkurso „Metų meras“ rezultatus, bus pateikiami apibendrinti ekspertų vertinimo ir portalo Alfa.lt skaitytojų balsavimo rezultatai.
Tiesa, „Metų mero“ rinkimus temdė nesąžiningi balsuotojai. Jau rinkimų pradžioje paaiškėjo iš pirmo žvilgsnio keista tendencija: didžioji dalis visų nesąžiningu būdu pareikštų nuomonių – 20 866 balsų – buvo „vertina neigiamai“.
O išanalizavus rinkimų pradžioje, kuriems merams per tarpinius serverius reiškiamas palaikymas, tarp 12 926 balsų išryškėjo kelios pavardės, kurių darbą nesąžiningi balsuotojai itin aktyviai „vertino“.
Pavyzdžiui, į Palangos mero Š. Vaitkus anketą per „Proxy“ serverius jau rinkimų pradžioje buvo „pripumpuoti“ 3706 teigiami vertinimai ir 2816 neigiamų vertinimų. Iš viso populiaraus pajūrio kurorto mero darbas nesąžiningai piktavalių buvo reitinguotas net 6522 kartus. Tai – irgi rekordas.
Varėnos rajono mero Algio Kašėtos anketoje nesąžiningu būdu atsirado 1743 neigiami ir 1389 teigiami įvertinimai – iš viso 3132.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis iš tarpinių serverių „sulaukė“ 2307 teigiamų ir 154 neigiamų vertinimų. Iš viso V. Laurinaičio anketoje nesąžiningu būdu atsirado 2461 vertinimas.
Tiek pat nesąžiningų balsų – 2461 – atsirado Širvintų merės Živilės Pinskuvienės anketoje. Iš „Proxy“ serverių „vertinu teigiamai“ spausta 2307 kartus, „vertinu neigiamai“ – 154.
Visagino merės Dalios Štraupaitės anketa, pirmąją savaitę jau patyrusi programišių ataką, galima sakyti, ją patyrė antrą kartą. Jos veikla iš tarpinių serverių „nureitinguota“ (t. y. įvertinta neigiamai) 1770 kartų. D. Štraupaitei iš „Proxy“ serverių taip pat skirta 470 teigiamų vertinimų. Iš viso D. Štraupaitės anketoje palikta 2240 nesąžiningų įvertinimų.
Paaiškėjus, kad vieni balsuotojai populiarų Palangos merą žlugdo, o kiti, priešingai, daro „meškos paslaugą“, „pumpuoja“ teigiamus balsus, Š. Vaitkus kreipėsi į visus savo „Facebook“ paskyroje.
„Alfa“ portalas, kuriame visą mėnesį vyks Lietuvos miestų merų darbo įvertinimo balsavimas, išsiaiškino, kad merams beveik 30 tūkst. balsų yra atiduoti nesąžiningai per įvairias „Proxy“ programėles. Niekaip negalėjau suprasti kaip vos prasidėjus šiam projektui ir balsavimui, sulaukiau beveik 4000 NEIGIAMŲ įvertinimų... Pasirodo mano „draugai“ dieną ir naktį stengėsi ir suklastojo bei nesąžiningai šių „programėlių“ pagalba prabalsavo beveik 3000 kartų NEIGIAMAI!.. Buvo ir tokių „meškos paslaugą“ darančių žmonių, kurie nesąžiningai balsavo ir teigiamai. Mielieji, prašyčiau visus dalyvaujančius ir balsuojančius šiame projekte elgtis sąžiningai, nes visa tiesa anksčiau ar vėliau išaiškės. Tikiu, kad portalas „Alfa“ maksimaliai apsaugos balsavimo sistemą nuo nesąžiningų balsų”, – rašė Š. Vaitkus.
O baigiantis rinkimams, vasario 21-ąją, portalo Alfa.lt Metų mero rinkimų puslapis meras.alfa.lt patyrė DDoS ataką. Jos tikslas buvo sutrikdyti projekto serverių darbą. Programišiams pavyko serverius nulaužti 10 minučių, tačiau po to serverių darbas atnaujintas.
Anot portalo valdytojų, per tą laiką Metų mero rinkimų dalyvių anketoms, merų reitingams jokios žalos nepadaryta. Panašu, kad buvo siekta pabandyti apskritai sutrikdyti šio projekto eigą.
Portalo Alfa.lt IT specialistai nuo pat pradžių įdėmiai sekė vertinimus, eliminavo ne vieną tūkstantį nesąžiningai atiduotų balsų, tobulino užtvaras, padedančias apsisaugoti nuo balsavimo per tarpinį serverį pakeitus IP. Tad balsavimo rezultatai yra gan objektyvūs. Galutiniai „Metų mero“ rezultatai bus paskelbti susumavus internetinių balsuotojų ir komisijos balsus. Neabejotina, kad Palangos meras Š. Vaitkus bus tarp lyderių.

Meras Šarūnas Vaitkus:
– Nenorėčiau vertinti šių rinkimų rezultatų – tegu tai daro tie žmonės, kurie balsavo. Žinoma, malonu, kad pirmajame šių rinkimų etape Palanga yra antroje vietoje iš šešiasdešimties savivaldybių, aplenkusi net ir daugelį didžiųjų šalies miestų. Manau, daugiausiai mūsų kurortą palaikė būtent palangiškiai ir šventojiškiai, ir tai džiugina – palangiškių ir šventojiškių pasitikėjimas, pareikštas savivaldos rinkimų metu, nėra prarastas. Tačiau ne tik palangiškiai bei šventojiškiai, bet ir kitų miestų gyventojai atidavė savo balsą už mūsų kurortą. Tai tik patvirtina, kad Palanga keičiasi, gražėja, ir visi tai mato bei vertina.

***

Š. Vaitkus: „Galėjome daugiau nuveikti miesto rinkodaros srityje“

– Ką laikote didžiausiu savo pasiekimu mero poste?
– Neslėpsiu – man smagu, be išsakomų įvairių problemų, girdėti ir teigiamus atsiliepimus apie kurorto infrastruktūros pokyčius per paskutiniuosius metus. Naujai atsiradę ištisus metus veikiantys sveikatinimo, sporto, rekreacijos bei kultūros objektai esmingai pakeitė ne tik poilsiautojų, bet ir pačių palangiškių gyvenimo sąlygas. Kita vertus, labai svarbu, kad bendromis visų kurortinių miestų vadovų pastangomis pavyko pakeisti patį požiūrį į šalies kurortus. Nevardinant šių specifinių miestų funkcijų svarbos, galiausiai tapo aišku, jog kurortai, kaip ir didieji Lietuvos miestai, pirmiausia reprezentuoja visą šalį tarytum jos vizitinė kortelė.
– Ką norėjote pakeisti savo savivaldybėje, bet iki šiol nepavyko?
– Manau, kad galėjome daugiau nuveikti miesto rinkodaros srityje. Kitaip tariant, yra dar daug neišnaudotų galimybių pristatant Palangos kurortą kaip tam tikrą prekinį ženklą su visu jo turiniu. Mes privalome nuosekliai ir aiškiai pozicionuoti kaip šiuolaikiškas ir patrauklus kurortas įvairiuose segmentuose: turizmo, rekreacijos, sveikatinimo, kultūros, sporto, investicijų ir pan. Tam tikslui turime naudoti pačius inovatyviausius, moderniausius metodus ir instrumentus, užtikrinant kuo platesnę informacijos sklaidą.
– Kokį matote didžiausią iššūkį mero poste šiemet?
– Skirsiu didelį dėmesį Šventosios rekreacinio bei žvejų uosto atstatymui. Šiuo metu Vyriausybėje sprendžiamas klausimas dėl šio uosto perdavimo Palangos miesto savivaldybei. Perdavus Šventosios uostą savivaldybei, būtų sudarytos sąlygos priekrantės žvejų veiklai bei vandens turizmo plėtrai Vakarų Lietuvos regione.
Taip pat ne mažiau svarbu sutelkti pastangas skrydžių iš Palangos oro uosto geografinei plėtrai didinti. Palangos savivaldybės kartu su kitų Klaipėdos regiono savivaldybių dėmesys bei skiriamos biudžeto lėšos oro susisiekimui gerinti jau davė apčiuopiamų rezultatų. Šios pastangos lėmė, kad 2016 m. gerokai išsiplėtė skrydžių iš Palangos geografija – pradėti nauji skrydžiai į Londoną, Varšuvą, Minską, Ukrainą, Glasgą ir kt., o Palangos oro uostas pripažintas kaip vienas iš sparčiausiai augančių tarp mažų oro uostų Europoje. Keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Šiuo metu kartu su visomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis tariamės su viena aviakompanija, kuri iš Palangos oro uosto skraidytų į Vokietijos Hamburgo miestą.
– Kas labiausiai trukdo įgyvendinti pažadus rinkėjams?
– Toks reliatyvus dalykas kaip laikas. Kartais tenka dirbti net septynias dienas per savaitę, anaiptol neapsiribojant aštuoniomis darbo valandomis per dieną. Tam tikri procesai, įvairios formalios procedūros negailestingai pareikalauja daug brangaus laiko. Bet ir ne tai didžiausia problema. Neretai tiesiog glumina tam tikrų institucijų abejingumas. Pavyzdžiui, jau išgarsėjusių pajūrio tualetų atveju. Beveik visi sutinka, kad ši paplūdimio infrastruktūra būtina kaip geras oras mūsų kurorto lankytojams. Suprantama, kad statybų priežiūrą vykdanti institucija gali turėti savo nuomonę ir įžvelgti, kad konteineriai pastatyti neva pažeidžiant prieš kelis dešimtmečius priimtus teisės aktus, kurie iš esmės nebeatitinka šių dienų realijų.
Kas tokiu atveju pirmiausia būtų daroma veiksmingai ir operatyviai sprendžiant problemą? Nedelsiant prie vieno stalo sėstų visų atsakingų institucijų atstovai ir aptartų, kaip ir kada pakeisti akivaizdžiai žmonių interesų netenkinančius teisės aktus. Turėtų būti aiškiai sutarta, kas, kada ir ką daro. Tačiau užuot šią problemą greitai išsprendus žmonių naudai, Palangos savivaldybė priversta laiką gaišti ginčams teisme su kita valstybės institucija, siekiant įrodyti, kas buvo vis dėlto teisus kažkada prieš metus.
Yra ir kitų pavyzdžių. Taigi manęs jau daug kas nestebina, nors pastangų, kad nenusvirtų rankos matant tokį abejingumą, patikėkite, reikia daug.
– Kokias tris didžiausias problemas būtina išspręsti Lietuvoje?
– Man regis, kad Lietuvoje įsigali sniego gniūžtės nuo kalno principas. Mažėja Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius, todėl mažėja ir investuotojų į gamybą skaičius – nėra kam dirbti. Dėl to beveik neauga vartojimas, o bendras vidaus produktas vis dar esmingai atsilieka nuo ES vidurkio. Ir vėl galime grįžti į uždaro ratą pradžią – stokojant investicijų, ypač į našias gamybos technologijas, vidaus produkto gamyba bei jos našumas atsilieka, todėl per lėtai kyla maži darbuotojų atlyginimai, o tai verčia žmonės vykti ten, kur jie didesni.
Bet tai vis dėlto nėra pati didžiausia Lietuvos bėda. Veikiausiai kur kas blogiau, kai jaunimą yra apėmusi neviltis dėl ateities ir jie ieško darbo svetur. Tokiu būdu žmonės savo gimtinę palieka tartum per prievartą.
Žmonės dažnai girdi vien politikų rietenas dėl įvairių nereikšmingų dalykų, net dėl buitinių smulkmenų, tačiau negirdi ir nemato diskusijų dėl pačių vystymosi tikslų, ką galiausiai norima pasiekti.
Lietuvos jaunimas turėtų daugiau vilties, jei matytų, kad į viešąjį sektorių gebama pritraukti ne vidutinybes, bet ambicingus ir pripažintus savo srities lyderius, kurie veiksmingai atliktų konkrečius darbus.
Gal pasirodysiu kiek naivus, bet manau, kad dabar kaip niekada yra svarbu, jog Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai, gal net visuomenės lyderiai, sutartų dėl esminių šalies vystymosi krypčių, svarbiausių šalies prioritetų, tikslų ir jų įgyvendinimo priemonių. Ir – svarbiausia – vardan tos Lietuvos dirbtų petys į petį, kaip tai padarė 1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų, prieš tai radę kompromisą, nors ne visi buvo vienodų politinių pažiūrų.
– Kuris meras, Jūsų nuomone, šį kartą yra nusipelnęs geriausiojo vardo?
– Išskirti vieno negaliu, nes žinau daug savo kolegų, kurie nuoširdžiai dirba savo krašto žmonėms, o objektyvių matmenų, kuriais būtų galima išmatuoti tas pastangas, nėra. Bet man labiausiai imponuoja tie merai, kurie nenuleidžia rankų ir mėgina pakeisti žmonių gyvenimą, rodos, net beviltiškoje situacijoje. Su didele pagarba vertinu merų pastangas, bandant privilioti į nykstančius mažus provincijos miestelius ne tik investuotojų, bet ir, pavyzdžiui, jaunų gydytojų, mokytojų, inžinierių, kitų specialistų.