Meras Š. Vaitkus: „Palanga turi pasistatyti vandens pramogų parką“

Miesto vadovas džiaugiasi, kad  skeptikų prognozės, jog socialdemokratų premjeras Palangos taip „nemylės“, neišsipildė.

2014-ieji žada būti labai įdomūs visiems: ar suteikti dar svaresnį mandatą merui Šarūnui Vaitkui ir jo vadovaujamiems kurorto konservatoriams, miestelėnai, nešykštintys šiandien pagyrų kurorto vadovui, pirmiausia spręs pagal 2014-ųjų, ikirinkiminių metų į savivaldą, pasiekimus. O populiariam miesto merui, siekiančiam dar didesnio Palangos gyventojų pasitikėjimo per būsimus rinkimus, teks ne tik sėkmingai per šiuos metus pabaigti planuojamus darbus, bet ir pateikti ambicingą rinkimų programą – miesto viziją – artimiausiems keturiems metams ir toliau. „Kitos kadencijos iššūkis bus pastatyti vandens pramogų parką“, – sakė Š. Vaitkus interviu „Palangos tiltui“.
– Praėjusių metų pabaigoje, pakviesdamas svečius į Kurhauzo restauracijos pabaigtuves, vėliau per jame įvykusius sportininkų, verslininkų, meno iškilių žmonių pagerbtuves, sulaukėte, ko gero, daugiausiai savo gyvenime komplimentų ir pagyrų. Kaip jie jus veikia?
– Puikiai suprantu, kad visi išsakyti komplimentai yra skirti ne man asmeniškai, o daugeliui žmonių. Juk sprendžiant su Kurhauzu susijusius klausimus prisidėjo labai daug specialistų: KPD ir ypač departamento direktorė Diana Varnaitė, tiek buvusios Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, tiek dabartinis Premjeras Algirdas Butkevičius, taip pat Kultūros ministerija, padėję spręsti finansavimo klausimus, miesto Taryba, priėmusi itin svarbius sprendimus, Savivaldybės administracijos specialistai, ypač juristai Vytautas Korsakas, Petras Kaminskas, Indrė Gudavičienė, kurie įdėjo daug darbo ir jėgų atstovaujant Savivaldybės interesams teismuose su Kurhauzo bendrasavininkiais, taip pat – architektai, restauratoriai ir dar daugybė žmonių, kurie liko nepaminėti.
– Neabejoju, galite ilgai vardinti, ką pavyko pasiekti praėjusiais metais. Vis tik kuriais darbais labiausiai didžiuojatės?
– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad darbai, kurie buvo atlikti praėjusiais metais, yra pasekmė darbų, kurie buvo pradėti nuo pat pirmos darbo Savivaldybėje dienos šią kadenciją. Vienas iš labai matomų darbų – Kurhauzo restauracija.
Didžiulis 2013 m. pasiekimas – rastas sprendimas dėl Palangos aplinkkelio statybos. Šis klausimas buvo pradėtas spręsti A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės, o Premjeru tapus A. Butkevičiui buvo padėtas galutinis taškas, ir jau šį mėnesį prasidės aplinkkelio statyba. Tai – 125 mln. litų investicija.
Labai svarbus darbas – ir daugiabučių renovacijos pradžia – Savivaldybė operatyviai parengė visą reikiamą dokumentaciją, ir jau šį mėnesį prasidės 16 daugiabučių renovacijos darbai, kurie užtruks metus laiko.
Aišku, džiugina ir kiti darbai: visi parengiamieji darbai, susiję su Koncertų salės rekonstrukcija, vykstančios kempingo, sporto komplekso statybos, pradėta Globos namų rekonstrukcija, baigiama tvarkyti Socialinių paslaugų tarnyba. Be abejo, kaip ir kiekvienam palangiškiui, man svarbu ir laidojimo namų rekonstrukcija. Džiaugiuosi, kad mieste buvo išplėstas automobilių stovėjimo vietų skaičius.
– Ar dėl kurių nors neįgyvendintų tikslų praėjusiais metais šiandien jums apmaudu?
– Vienas iš tokių – užstrigusios Autobusų stoties statybos, beje, dėl ne nuo Savivaldybės priklausančių priežasčių. „RIMI Lietuva“ dukterinės įmonės „Hakonlita“ prekybos centras bet kokiais būdais bando stabdyti didžiulę investiciją į Palangą – Autobusų stoties bei prekybos ir pramogų centro statybas. Tad šie darbai užtruko, nes yra didžiulis trukdymas konkurenciniu atžvilgiu.
Užsitęsė ir biokuro katilinės statybos darbai – jie galėjo vykti sparčiau. Sparčiau galėtų vykti ir teritorijos prie oro uosto detaliojo plano rengimas. Tiesiog visų darbų vienu metu nepavyksta aprėpti.
– Sakoma, kad vienas lauke – ne karys, bet liūto dalį tikslų, miestui svarbių sprendimų priėmimų jums pavyko pasiekti, akivaizdu, vienam, savarankiškai. Kokia yra jūsų paslaptis atidarinėjant Vyriausybės ir jos institucijų duris Vilniuje?
– Visiškai sutinku, kad vienas lauke – ne karys. Tad sprendžiant miestui svarbius klausimus visuomet pasitelkiu tos srities specialistus, politikus. O Vyriausybės ir jos institucijų duris atveriant nereikia jokios paslapties – tiesiog reikia nuoširdžiai bendrauti, dirbti, argumentuotai pristatyti sprendžiamą klausimą – įtikinti, kad jis yra labai svarbus. Be abejo, pirmaisiais meravimo metais buvo sunkiau – reikėjo pelnyti aukščiausių valstybės vadovų, ministrų, kitų institucijų atstovų pasitikėjimą.
– Bet, tarkime, jūs arti 10 milijonų litų Vasaros estrados restauracijos I-ajam etapui iš Kultūros ministerijos europinių pinigų likučio „ištraukėte“ paskutinę metų akimirką konkuruojant dėl pinigų su kitais paraiškų teikėjais šiems pinigams. Ar tokie kalėdiniai „stebuklai“ gali įvykti be šalies premjero asmeninio skambučio tam, kam reikia?
– Koncertų salės rekonstrukcijos finansavimo klausimu dirbta daug ir ilgai – jau nuo 2011 m. Tad gautieji 10 mln. litų nebuvo kokio nors vieno telefono skambučio pasekmė. Tai – didelio įdirbio rezultatas: 2012 m. buvusios Vyriausybės Palangos koncertų salei buvo skirta 3 mln. litų, o 2013 m., Vyriausybei vadovaujant A. Butkevičiui – dar 7 mln. litų. Be šio Ministro Pirmininko palaikymo visas projektas galėjo žlugti, už tai esu labai dėkingas dabartiniam Premjerui. Be abejo, džiaugiuosi, kad tiek Kultūros ministerija, tiek Premjeras A. Butkevičius supranta modernios Palangos koncertų salės svarbą ne tik mūsų miestui, bet ir visai Lietuvai. Šis požiūris atsispindi ir sprendžiant su rekonstrukcijos finansavimu susijusius klausimus – Premjeras labai padėjo Palangai.
– Akivaizdu, kad jūs su premjeru A. Butkevičiumi užmezgėte kone šiltesnius ir labiau asmeninius santykius nei su buvusiu premjeru, jūsų bendrapartiečiu A. Kubiliumi. Kaip tai pavyko?
– Negalėčiau sakyti, kad su buvusiu premjeru A. Kubiliumi mano santykiai buvo ar yra prasti. A. Kubilius, eidamas Ministro Pirmininko pareigas, labai daug padėjo, sprendžiant Palangai aktualius klausimus – būtent tuo metu iš mirties taško pajudėjo Kurhauzo restauracijos klausimas, tada, net ir per krizės piką, skirtas reikiamas finansavimas naujo objekto – Sporto komplekso statybai, kitiems objektams. Vyriausybei vadovaujant A. Kubiliui buvo priimta ir daugiau Palangai labai svarbių sprendimų.
Po rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai Seime bei Premjeru tapus A. Butkevičiui, skeptikai Palangai prognozavo sąstingį – neva Premjeras socialdemokratas taip „nemylės“ Palangos. Džiaugiuosi, kad jų prognozės neišsipildė – akivaizdu, kad Premjeras klausimus sprendžia dalykiškai, neteikdamas jokios reikšmės partinei priklausomybei.
– Ar Palangoje lankantis Premjerui, LSDP pirmininkui, jums nekilo įspūdis, kad jis šiek tiek ignoruoja savo partijos Palangos skyriaus pirmininką Daną Palucką? Kodėl taip yra?
– Kiek buvome susitikę, niekada su Premjeru nekalbėjome apie politiką – tik apie konkrečius Palangos miestui aktualius klausimus. Būdamas meru laikausi pozicijos, kad mano partija yra Palanga.
– Kokius didžiausius darbus išskirtumėte Naujiesiems metams?
– Darbų, būtinų atlikti, yra tikrai nemažai. Vienas iš jų – sėkmingai startuoti su Koncertų salės rekonstrukcija. Tai bus didelis iššūkis. Kitas iššūkis – sėkmingai pastatyti biokuro katilines, nes tai padėtų sumažinti šildymo kainas palangiškiams. Ne mažiau svarbu užbaigti jau pradėtus objektus: Sporto kompleksą, kempingą ir kitus.
Be abejonės, labai svarbu pabaigti iki galo įgyvendinti koalicijos programą.
– Kiti metai – rinkimų metai, o jiems pasibaigus, iškart – ir nauji savivaldybių rinkimai. Ar jau apie juos galvojate? Ar mintyse jau dėliojate naująją savo partijos, TS-LKD Palangos skyriaus rinkimų programą? Kokia ji bus?
– Mintyse dėlioju ne tiek TS-LKD programą, kiek darbus, būtinus atlikti palangiškių bei kurorto svečių labui. O jų tikrai yra nemažai. Natūralu, kad matydami palangiškiams svarbius klausimus, ieškosime būdų juos išspręsti. Tai manau, turėtų atsispindėti ir TS-LKD rinkimų programoje.
Rinkimų programa bus reali, kaip, beje, ir dabartinė programa – be tuščių pažadų.
Kitos kadencijos iššūkis – Palanga turi pasistatyti vandens pramogų parką. Žinoma, tai turėtų daryti investuotojai, tačiau jų vis nėra, o laiko laukti nebeturime. Tad turime parengti visą reikiamą dokumentaciją ir ieškoti galimybių gauti ES fondų paramą ir tai pastatyti. 
Kiti labai svarbūs objektai, kuriems Palanga turi teikti prioritetą – modernūs gydomieji, sveikatingumo ir sanatoriniai kompleksai.
– Ar jus tenkintų po 2015-ųjų savivaldos rinkimų dabartiniai koalicijos partneriai būsimoje koalicijoje, jeigu jums tektų imtis jos formavimo? Kiek mandatų jus tenkintų po 2015-ųjų metų savivaldos rinkimų?
– Nemanau, kad šiandien būtų korektiška dėlioti būsimos kadencijos koaliciją. O kalbant apie šiandieninius koalicijos partnerius noriu pasidžiaugti, kad koalicija yra darbinga, tvirta, nepasiduodanti įvairioms provokacijoms bei intrigoms, be didelių ginčų randami kompromisai, sprendžiant miestui ir gyventojams svarbius klausimus. O tai yra svarbiausia. Kalbant apie mandatų skaičių reikia pabrėžti, jog jį lemia ne politikai, o Palangos ir Šventosios gyventojai.
– Kalbėdamas, pavyzdžiui, apie didelės teritorijos prie oro uosto vystymą, jūs, regis, kol kas neapsisprendžiate: viename „Palangos tilto“ interviu teigiate, kad joje galėtų būti verslo startuolių parkas, kitame kalbate apie mažytį „Disneilendą“. Ar šiandien jau turite konkretesnę minėtos teritorijos vystymo viziją? Kokia ji?
– Turime nemažą teritoriją, kurią galėtume pasiūlyti investuoti norintiems verslininkams. O kas šioje vietoje galėtų atsirasti, priklauso ne tik nuo mūsų norų, bet ir nuo investuotojų idėjų bei pasiūlymų. Abu Jūsų paminėti variantai būtų priimtini.
– Kada palangiškiams pastatysite pirtį? Ko gero, daliai palangiškių ji – svarbiausia.
– Šis klausimas nėra pamirštas – šiuo metu ieškome galimos vietos miesto pirčiai, bandysime įtikinti politikus šių metų biudžete numatyti lėšų parengiamiesiems darbams.
Vienas iš pamąstymų, kur galėtų atsirasti miesto pirtis – PASPC kieme esantys statiniai.
– Ar Šventajai kitų metų biudžete bus numatyta daugiau pinigų?
– Šių metų biudžetas dar tik dėliojamas, tad, kol jis nepatvirtintas, konkrečių skaičių vardinti nenorėčiau. Tačiau galiu patikinti, kad Šventoji tikrai nebus pamiršta. Iš didesnių projektų galiu paminėti, kad jau yra parengtas techninis projektas, ir šiais metais prasidės Jūros gatvės rekonstrukcija, taip pat bus tęsiami pradėti darbai.
Labai sparčiai juda į priekį Šventosios jūrų uosto projektas. Trečiadienį Vyriausybėje pritarta Šventosios uosto teritorijos plėtrai. Nacionalinė žemės tarnyba uostui perleis du žemės sklypus: 0,666 hektaro ploto sklypą, kuriame numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, ir 0,098 hektaro sklypą, skirtą uosto šiaurinio molo žemyninei daliai statyti. Bendras Šventosios uosto žemės sklypų plotas būtų 16,1 hektaro.
2013 metų spalį Klaipėdos uosto plėtojimo taryboje buvo pristatyta Šventosios uosto architektūrinė koncepcija. Šiuo metu toliau vyksta projektavimo darbai, o techninį projektą planuojama baigti 2014 metais.
Šventosios jūrų uosto atstatymas yra brangus – jam reikės apie 200 mln. litų investicijų. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos (ES) parama galėtų siekti apie 140 mln. litų.