„Luizos“ savininkė: „Mane išstumti iš verslo su valdžios pagalba nepavyks“

Daugiau kaip 12 metų sėkmingai dirbanti kavinė-baras „Luiza“ sulaukė valdžios kirčio – paskutiniame Tarybos posėdyje buvo apribotas jos prekybos alkoholiu laikas iki vidurnakčio. Savininkė Irena Staponienė teigia tapusi „atpirkimo ožka“: „Miesto valdžia ir policija „užmerkė“ akis prieš tai, kas vyksta prie „karščiausių“ taškų J. Basanavičiaus gatvėje. Per teismą sieksiu, kad miesto bendruomenę remiančiai „Luizai“ apribojimai būtų panaikinti“.

– Kokios mintys jums kyla po paskutiniojo Tarybos posėdžio, kuriame Taryba apribojo prekybos alkoholiu „Luizoje“ laiką  iki vidurnakčio?

– Labai liūdna, tiesą pasakius. Man teko iki posėdžio kalbėtis su kai kuriais Tarybos nariais, savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene. Jie man žadėjo, kad per sezoną leis prekiauti lengvuoju alkoholiu – šampanu, alumi ir sidru. Bet, deja, ir to neleido.

– Ar  žinote, kokie žmonės stovi už jums nepalankaus sprendimo?

– Aš juos žinau. Suprantu, kad jau visi galvoja apie ateinančius rinkimus (savivaldos rinkimai numatyti kitų metų vasarį ar kovo pradžioje – aut.), tai politikai, ne be kai kurių mano kaimynų verslininkų prašymų, siekia užsitikrinti vietos gyventojų palankumą.

Neslėpsiu: kalbu apie viešbutį „Palangos Juzę“, kuris, girdėjau, galėtų kur kas geriau verstis, ir jo šeimininkę Valentiną Radikienę.

– Kuo konkrečiai jus kaltina? Kiek pažeidimų šiais  metais „Luizoje“ užfiksuota?

– Kaltina dėl visko: muštynių, netvarkos, triukšmo. Šiais metais iki birželio mėnesio užfiksuoti trys pareiškimai policijoje.

Pirmu atveju, prie „Palangos Juzės“ buvo sumuštas žmogus iš Panevėžio, aplinkybės ten miglotos, bet jis jau atsigavęs, vakar buvo atėjęs. Antru atveju, buvo plėšimas per Jonines. Nukentėjo latviai. Mūsų įrašai viską labai aiškiai užfiksavo, bet jų, kaip įrodymų, neliko.

– Neliko?

– Taip, neliko. Jų paprašė policijos pareigūnai, sakė, kad jiems reikia juos išanalizuoti. Sutikau, daviau. Po kelių dienų man sugrąžino juos tuščius. Sako: „Blogai įsirašė, neliko jokio vaizdo“.  Juokinga. Esu įsitikinusi, kad specialiai taip nutiko... Dabar sau pasakiau, kad daugiau tikrai jokių įrodymų nepateiksiu policijai, nes nesu tikra, kad jie visada sąžiningai dirba...

Matavo pas mus ir triukšmą. Lygis leistiną normą viršijo tik viena dalele. Man keista, kad prie J. Basanavičiaus kavinių įvyksta kokie nors kivirčai ar muštynės, jais rūpinasi apsaugininkai ar policija, bet tikrai negirdėjau, kad koks nors gretimos kavinės ar restorano savininkas pultų skambinti policijai.

Trečiu atveju, kažkas gavo į nosį prie autobusų stoties. Vėl pas mus atėjo pareigūnai.

– Ką papildomai prieš sezoną padarėte, kad užtikrintumėte „Luizoje“ tvarką?

– Pirmiausia įrengiau 7 papildomas kameras bare – man jos kainavo kelias dešimtis tūkstančių litų. Pasamdžiau du profesionalus apsaugininkus, papildomai paprašiau policijos pagalbos, kad jie ekipažą kaip galima arčiau laikytų. Kaip kad, pavyzdžiui, J. Basanavičiaus gatvėje prie „Laukinių vakarų salūno“. Ne paslaptis, kad prie jo naktimis ir paryčiais kraujas, kaip aš sakau, „liejasi laisvai“.

Kai kalbėjau su politikais ir A. Kilijoniene, jie tą suprato: klausėsi, pritariamai linksėjo galvomis, bet priėmė sprendimą kitokį.

Kaip sakau – politinį sprendimą.

Kartais prieina net iki smulkmenų. Pavyzdžiui, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos inspekcija vertino kavinių ir restoranų atitikimą higienos reikalavimams, žinau, kad jie mums norėjo suteikti keturių puodukų įvertinimą, bet gavau tik tris.

Vadinasi, kažkas norėjo mane „nusodinti“, nors, patikėkite, ypač prieš šį sezoną, viską dariau, kad skundų dėl „Luizos“ sumažėtų iki minimumo.

– Ar kada nors kalbėjotės dėl pagalbos su Palangos policija?

– Žinoma, ir ne kartą. Nuėjau ir šiemet: „Būkite geri, atvažiavę nebijokite išlipti iš mašinos, pastovėkite taip, kaip stovite J. Basanavičiaus gatvėje prie „Laukinių vakarų salūno“. Bet nė karto prie „Luizos“ nemačiau pareigūno, kad būtų išlipęs iš mašinos. Kai po darbo išvežioju savo darbuotojus namo, puikiai matau, kur jie stovi: „Žemaitijos“ kieme ar arčiausiai – prie „Palangos Juzės“. Matyt, beržus saugo.

Neprašau, kad policija postą pastatytų šalia „Luizos“, bet kviesčiau ją dirbti kitaip.

Net buvau nuėjusi į Vaiko teisių tarnybą, kad ji pasižiūrėtų, ką nepilnamečiai, kurie būriuojasi skverelyje prie mūsų, vaikštinėja Virbališkės taku, daro naktimis ar paryčiais ten. Žinoma, jiems neuždrausiu stovinėti – juk jie būriuojasi ant valstybinės žemės. Ir  net paaugliai šiais laikais tai gerai išmano.

„Luizos“ atveju kitaip: jeigu kas nors nutinka prie mūsų, pirmiausia mūsų kaimynai, „Palangos Juzė“, puola skambinėti visoms tarnyboms.

Neseniai po policijoje užregistruoto atvejo, nuėjau pati pas „Palangos Juzės“ savininkę, prašiau, kad mane ji informuotų bet kuriuo metu, kas  nepatinka jiems prie „Luizos“.

Lyg ir susitarėme, susitikau V. Radikienę „Maximoje“, ji šypsosi, o paskui še tau – skundai tarnyboms.

Beje, „Palangos Juzė“ atsidarė  gerokai vėliau nei „Luiza“, tai keista, kad jos savininkai neįvertino kaimynystės. O gal atėjo su mintimis, kad mums nebeliks klientų ir pavyks mus uždaryti?

Suklydo, taip neatsitiko. O gal kaimynai sunkiai verčiasi, ir kažkas nori padėti jiems mūsų sąskaita?

Visokių minčių turiu.

– Per Tarybos posėdį buvo minėti ir „Laukinių vakarų salūnas“ ir „Floros simfonija.“ Ar žinote, kiek policija gavusi pareiškimų dėl incidentų prie jų?

– Taip, Tarybos nariai Elena Kuznecova ir Albinas Stankus norėjo gauti tokią informaciją, bet ji jiems nebuvo pateikta. Kai mano darbuotojai nueina ten po darbo, sako, kad ten tragedija vyksta – daug muštynių. Bet policijos dėmesys toms įstaigoms kitoks – policininkai ten, galima sakyti, „tupi“ visą  naktį, ir  ne už šiaip...

– Ką turite omenyje? Sumoka kas nors ten budintiems pareigūnams?

– Aš tikiu, kad taip. Bet neturiu įrodymų. Man, pavyzdžiui, keista, kad pareigūnai ką  nors pas mus įsodina į mašiną, o už kilometro jau paleidžia, tie mušeikos vėl neretai grįžta pas mus.

Kartais visai nebūtais dalykais mus kaltina. Jei kas nors šalia, atsiprašant, atsitupia ir padaro „tai“, vėl visi žiūri į „Luizą“, nors viešų tualetų, veikiančių mieste, visą parą nėra. Pažiūrėkite: nuo bažnyčios iki Medvalakio gatvės – nei vieno. Tai dėl to ir eina voromis naktį visi pas mus atlikti savo gamtinių reikalų... Aš leidžiu.

– Kiek patirsite nuostolių dėl Tarybos sprendimo apriboti alkoholio prekybą?         

– Žinau, kad kai kas siekia, jog aš subankrutuočiau. Kad atleisčiau žmones – jų virš 10, – kurie dirba pas mane daugiau kaip dešimt metų.

– Kiek įdarbinate žmonių sezono metu?

– Apie dvidešimt.

– Kiek metų jau dirba „Luiza“?

– Dvylika.

Bet kas mano, kad mane palauš, o aš „Luizą“ uždarysiu, klysta: rengsiu šokius, diskotekas. Žinoma, alkoholiu po dvylikos neprekiausiu, bet ar  neatsitiks taip, kad tie žmonės, kurie ateis į diskotekas, gers savo mašinose? Ar pakampėse? Kas tada bus kaltas? Vėl aš ir „Luiza“?

– Žinau, kad jūs daug remiate vietos bendruomenę.

– Taip, tai darau atvira širdimi. Pas mane ir Palangos „Bočiai“  randa vietą susirinkimams, paremiame Palangos neįgaliuosius, šaulius, tremtinius. Jų renginiai pas mus vyksta veltui. Net nėra minties prašyti kokio nors atlygio. Darau tai suprasdama bendruomeniškumo svarbą. Bet valdžiai tai neįdomu.

Atvirai kalbant, esu padėjusi konservatoriams nekart, bet dabar jie mane užsimojo „iškrapštyti“ laukan.

– Per Tarybos posėdį užsiminėte, kad kreipsitės į teismą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo?

– Esu įsitikinusi, kad įstatymas buvo pažeistas, nes Tarybos sprendimu sudaromos nevienodos sąlygos veiklai. Kai tik sulauksiu Tarybos sprendimo, eisiu pas advokatus.

Jeigu valdžia  nori kažką riboti, turėtų bendras taisykles sukurti ir taikyti visiems, o ne ieškoti atpirkimo ožio.

Kita vertus, turi būti mieste vieta, kur žmonės, norintys pasilinksminti naktį, galėtų tai padaryti kur nors atokiau. Visų bėdų nebūtų, jeigu policija šiandien dirbtų normaliai, netaikydama dvigubų standartų.