Ligonių kasos apmokės dvi modernias priemones sudėtingoms širdies procedūroms

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. 

Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti. Jei negydoma, ši būklė pacientui gali pasunkinti esamą širdies ligą, sukelti prieširdžių virpėjimą, plaučių hipertenziją ar net širdies nepakankamumą. 

Mitralinio vožtuvo nesandarumas yra gyvybei pavojinga būklė, kai kraujas kairiojo skilvelio susitraukimo metu teka atgal per pralaidų dviburį vožtuvą į kairįjį prieširdį, o ne aortą. Šis prietaisas yra įvedamas į širdį per šlaunies veną ir implantuojamas ant mitralinio vožtuvo burių, jas sugretinant. Remiantis paciento mitralinio vožtuvo anatomija, kiekvienam pacientui individualiai parenkamas spaustukas. Tokiu būdu sukuriamas dvigubas vožtuvas, kuriuo sumažinama kraujo atbulinė srovė ir pagerinamas širdies kraujo pumpavimo darbas. 

Procedūros metu taikomas realaus laiko vaizdinimas – echokardiografija ir fluoroskopija. Realiu laiku atliekama širdies kraujotakos analizė leidžia keisti prietaiso padėtį, kol maksimaliai sumažėja nesandarumas. Be to, ši sistema sukurta taip, kad ateityje būtų išsaugotos chirurginės operacijos galimybės. 

Ši Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis centralizuotai apmokama sistema skirta tiems atvejams, kai pacientui mitralinio vožtuvo nesandarumas išlieka nepaisant taikomo optimalaus medikamentinio ir intervencinio gydymo ir kai pacientui negalima atlikti įprastos chirurginės mitralinio vožtuvo operacijos, o dviburio vožtuvo anatomija yra tinkama gydyti kateterizavimo būdu.

Procedūra gali būti atliekama tik ligoninėse, kuriose yra intervencinės kardiologijos skyriai su rentgenooperacinėmis. Sprendimą implantuoti sistemą priima širdies gydytojų komanda, o implantaciją atlikti gali tik gydytojai kardiologai ir intervenciniai kardiologai.

Kita svarbi naujovė, kuri nuo liepos mėnesio bus perkama gydymo įstaigoms – kairiojo prieširdžio ausytės uždarymo prietaisas su įvedimo sistema. Ši medicinos pagalbos priemonė skirta ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams, kurie negali būti gydomi antikoaguliantais ir tiems pacientams, kuriems nėra kitos prieširdžių virpėjimo gydymo alternatyvos.

Procedūros metu taikant realaus laiko vaizdinimą, sistemos įvedimo kateteris per šlaunies veną įvedamas į kairįjį prieširdį, tinkamoje padėtyje išskleidžiamas prieširdžio ausytės žiotyse ir implantas paleidžiamas. Tokiu būdu kairiojo prieširdžio ausytė yra visam laikui užsandarinama ir užkertamas kelias susidariusiems trombams patekti į paciento sisteminę kraujotaką, sumažėja gyvybei pavojų keliančio kraujavimo rizika.

Ši vienkartinė minimaliai invazinė procedūra leidžia sumažinti insulto riziką pacientui visam gyvenimui. Tyrimai rodo, kad procedūra pagerina pacientų, sergančių ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimu ir turinčių didelę insulto riziką, išgyvenamumo rodiklį. Dėl to sumažėja ankstyvos mirties, taip pat ir sunkios negalios atvejų. 

Implantavimą gali atlikti tik intervenciniai kardiologai ir elektrofiziologai ligoninėje. 

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prognozuoja, kad naujoms medicinos pagalbos priemonėms centralizuotai apmokėti per pirmąjį pusmetį prireiks 1,5 mln. eurų PSDF lėšų.