Leonidas Donskis: daugiau realizmo ir optimizmo

Praėjusį šeštadienį Palangoje lankėsi Europos Parlamento narys, filosofas, eseistas, visuomenės veikėjas, VDU profesorius, Lietuvos liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Leonidas Donskis. Susitikime su palangiškiais jis pasidalijo gyvais įspūdžiais, kas esame Europos Sąjungoje bei aptarta tema „XXI a. Lietuvos vizijos ir iššūkiai“. Vėliau Antano Mončio namuose-muziejuje įvyko L.Donskio knygos „99 Baltijos istorijos. 99 Baltic stories“ pristatymas, kuriame dalyvavo autorius, fotomenininkas Gytis Skudžinskas, profesorius Egidijus Aleksandravičius, Seimo narys Vytautas Grubliauskas-Kongas.

Lietuva – patikima partnerė

Leonido Donskio teigimu, žinomas britų politikos apžvalgininkas Edwardas Lukasas Lietuvą apibūdino kaip didžiulės ir stulbinančios istorijos šalimi. Subyrėjus Sovietų sąjungai, Lietuvoje gilių vidinių konfliktų nebuvo. Mūsų šalis per 20 nepriklausomybės metų pelnė patikimos, prognozuojamos ir nuosaikios partnerės reputaciją. Apskritai, lyginant su Ukraina, Moldova, Gruzija, visos Baltijos šalys iš autokratinio režimo be didžiulių sukrėtimų, etninių konfliktų perėjo į Vakarų pasaulį. Lietuvai tapus ES ir NATO nare, šalis kaip niekad tapo saugi. Tačiau, kalbant apie pasaulį, ideologinėje plotmėje šiandien jis vis neaiškesnis, nes nebeliko riboženklio, skiriančio dešinę ir kairę.

Skaudžiausia problema – emigracija

Europarlametaras skaudžiausia šalies problema pavadino emigraciją, kurios mastai šiuo metu didžiuliai. Nors iš visų trijų Baltijos šalių Lietuva stipriausia ir stabiliausia, tačiau joje daugiau nusivylimo nei džiaugsmo. „Kai prieš daugelį metų Tomas Venclova sakė, kad ateityje Lietuva gali sumažėti dėl emigracijos, tai buvo neįtikėtina. Tačiau jo pranašystė pildosi. Atsivėrus sienoms, atsirado Vakarų atradimo efektas, skatinantis žmones emigruoti, ieškant geresnio ir sotesnio gyvenimo. Be to, žmonės nemato ateities Lietuvoje“, - mintijo L.Donskis. Deja, emigracija sukuria ir kitą problemą. Nebeaiškus išvykusiųjų santykis su Lietuva, su jos kalba, ir išeivija viso labo tėra tik sociologinis faktas, o Lietuva šiuo klausimu neturi jokios strategijos.

Šansas išlikti – intelektinė ekonomika

Kitas, Lietuvai išlikti kaip valstybei, svarbus iššūkis, profesoriaus nuomone, yra intelektualios ekonomikos idėjų sferoje plėtra ir žymiai geresnė švietimo sistema. Mūsų ambicijos, anot L.Donskio, turi būti nukreiptos ta linkme, kad mūsų mokymosi įstaigos geriausios, kad esame lankstūs ir mokame daug kalbų. Mes neturime nei naftos, nei kitų energetinių resursų, tad vienintelis šansas išlikti – intelektinės kūrybos, išradimų ir aukštų technologijų gamybos kelias bei ilgalaikis šalies interesų strateginis planavimas. „Jei tu pralaimi intelektualinę strateginę žvalgybą, tai būti pastebėtam ir įvertintam – sudėtinga dilema“, - sakė profesorius.

Baltijos šalys turi solidarizuotis

L.Donskis išsakė savo nuomonę dėl naujos ekonominės priklausomybės formos – dujų. Jo teigimu, scenarijus, kurį rašo Rusija, aiškus. Vokietijoje, buvusiam valstybės kancleriui Gerhardui Šrioderiui sutarus su Vladimiru Putinu, pradėtas įgyvendinti projektas „Nord stream“ vokiečiams sukėlė šoką. Svečio teigimu, mūsų politinis elitas turi santykių su Rusijos koncernu „Gazprom“, tad svajoti apie savarankišką šalies politiką šiandien yra sunkiai įmanoma misija.

Apibūdindamas šalies užsienio politiką profesorius pabrėžė, kad  Konstitucinė teisė suteikta šalies Prezidentei. Profesoriaus nuomone, Užsienio reikalų ministerija bei Seimo užsienio reikalų komitetas su šalies vadove Dalia Grybauskaite turėtų sinchronizuoti savo veiksmus, formuojant užsienio politikos prioritetus. „Nesuprantama, kodėl susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama Prahoje nevažiavo Prezidentė. Kodėl Baltijos šalys nesolidarios Rusijos atžvilgiu? Jei į Maskvą paminėti pergalės prieš fašizmą 65-ųjų metinių vyko Latvijos ir Estijos prezidentai, o Lietuvos ne, vadinasi, kaimyninė šalis įgyvendino savo politiką „skaldyk ir valdyk“. Mes esame maža valstybė, ir norint, kad su mumis derėtųsi, reikia būti mažiausiai baronu Miunhauzenu“, -  palygino Lietuvos galimybes profesorius.

Teisėsauga gina save

Kalbėdamas apie dabartines šalies realijas, profesorius teisėsaugą pavadino silpna ir drebančia, ginančią pačią save, o teismus įvardijo kafkiškais. „VSD sėdi balvonai, kurių dauguma padarė karjerą, neatsiriboję nuo buvusių sovietinių santykių. Tai nėra laisvi žmonės, o drebanti ir silpna publika“, -  dabartinės teisėsaugos sistemą apibūdino profesorius.

Liberalizmo vertybės

Paprašytas paaiškinti liberalizmo kilmę ir kokias vertybes gina liberalai, filosofas akcentavo, kad liberalizmas deklaruoja laisvę, lygybę, išsilavinimą. „Svarbiausia yra ne žmogaus kilmė, o aukščiausia vertybe pripažįstant individo laisvę ir teises. Laisvė – Dievo projektas, ir pavojinga, kai ja blogai naudojamasi“, - kad neturime pažeisti žmogaus teisių ir žeminti individą, sakė svečias.

Kalbant apie politines jėgas, deklaruojančias liberalias pažiūras, L.Donskis pabrėžė, kad kiekviena politinė jėga turi skirtumus ir savo karikatūras. Tiek liberaldemokratai, tiek liberalcentristai su savo lyderiais R.Paksu ir A.Zuoku, laisvai traktuoja liberalizmo sampratą, kuri jiems asocijuojasi su stambiuoju kapitalu ir atstovavimu finansinėms grupuotėms.

Beje, nors susitikime su europarlamentaru buvo daug kalbama apie liberalizmą, salėje nesimatė palangiškių liberalcentristų, lyg jiems tai būtų visiškai neaktualu.

Baigiantis diskusijai, L.Donskis auditoriją kvietė į gyvenimą žiūrėti optimistiškai, nes Lietuva yra labai patraukli šalis gyventi, o Palangoje po kelių dešimtmečių jis norėtų vėl išvysti savo vaikystės mieliausius kampelius.