Kurčnebylių vertėjai – ir psichologai, ir socialiniai darbuotojai, ir konsultantai
Ar kurčnebyliai – pilnaverčiai visuomenės nariai? Į šį klausimą atsakyti gali tik tiesiogiai su šiais žmonėmis susiduriantys jų „gelbėtojai“ visose situacijose – gestų kalbos vertėjai, ir žinoma, jie patys. Kovoti dėl savo talentų pripažinimo, siekti išsilavinimo jiems – kur kas sunkesnis uždavinys nei galima įsivaizduoti. Apie iškylančias kliūtis kurčnebyliams sutiko papasakoti Palangoje ir Kretingoje gestų kalbos vertėju dirbantis Vytautas Jurgis Lukšas ir Skuode tokias pačias pareigas atliekanti Irena Šmaižienė.
15 proc. – su klausos sutrikimais
„Juk jie tokie patys žmonės, moka džiaugtis savais ir kitų pasiekimais, jie – nepakeičiami darbininkai, taip kruopščiai ir atsakingai atlieka patikėtus darbus, jog sunku jiems rasti pamainą“, - patikino abu gestų kalbos vertėjai, puikiai pažinodami visus savo globotinius. Palangoje V.J.Lukšas padeda 15 kurčiųjų, kurie visuomet į jį kreipiasi, jei prireikia pagalbos susikalbant su įvairių instancijų atstovais.
„15 proc. visų žmonių turi klausos sutrikimų, reikalaujančių aprūpinimo klausos aparatais, iš jų 0,4-0,7 proc. turi didelio laipsnio klausos pažeidimus, 0,8 proc. yra kurti“, - duomenis pateikė V.J.Lukšas. Palangoje kurtieji pagalbą atranda reabilitacijos centre „Baltija“. Čia aklųjų ir silpnaregių reabilitacija vykdoma nuo 1997 m., nuo 1998 m. įsikūrė ir klausos negalią turinčių ligonių reabilitacijos centras. „Dažnai su šia negalia žmonės net iš gydytojų išgirsta, jog jiems neverta vykti į jokius reabilitacijos centrus, pasak jų, juk vis tiek naujų ausų neįdės, tačiau tai – netiesa, jie sustiprėja visapusiškai, be to, gauna naudingos informacijos“, - teigė gestų kalbos vertėjas.
Tokie patys, kaip visi
Nors, kaip patikino abu vertėjai, dabar kurtieji kur kas laisvesni, jie drąsiau žengia į pasaulį, tačiau vis dar išlieka baimė. „Anksčiau apskritai žmonės bijodavo rodytis visuomenėje, nes būdavo smerkiami. Važiavom į ekskursiją su klausos negalią turinčiais žmonėmis, jie nenorėjo išsiduoti, jog negirdi, tad paprašė bendrauti be gestų, skaitė iš lūpų. Kiti žmonės nesupranta, tuoj ima apkalbinėti, šnabždėtis už nugarų, tačiau juk šie žmonės tokie patys, kaip ir visi“, - papasakojo V.J.Lukšas apie situacijas, kuriose tenka atsidurti klausos negalią turintiems žmonėms. Kaip papasakojo I.Šmaižienė, pati užauginusi du klausos negalią turinčius vaikus, su diskriminacija išties susiduriama, tenkama dėl pripažinimo ypatingai pakovoti. „Mano vaikai, kol buvo mažesni mokykloje visko sulaukdavo, ir pasityčiojimų, ir skriaudimų, tačiau galiausiai, laikui bėgant niekas net nebepastebėdavo jokio skirtumo. Jie labai gerai mokėsi, tad bendraklasiai netgi prašydavo pagalbos“, - pasidalino savo išgyvenimais skuodiškė.
Svarbu – tik suteikti galimybę
Išties, kaip moteris papasakojo, klausos negalią turintys gyventojai susiduria su įvairiom kliūtim, tačiau itin sunku įveikti tokias, kurias sukuria pati valstybė. I.Šmaižienės patyrimu, klausos negalią turintieji gauna kompensaciją klausos aparatams, tačiau norint gauti, tenka labai ilgai laukti, o pametus, siūlomas kur kas prastesnis. „Negalima nepaminėti, jog kurtieji ir universitetuose mokosi, reiškiasi ir mene, ir literatūroje, vairuoja kaip visi automobilius, yra labai gabių žmonių. Jie taip pat kuria šeimas, susilaukia vaikų, žinoma, didžiausią džiaugsmą patiria, kuomet sužino, jog vaikelis sveikas“, - patikino ir V.J.Lukšas, pabrėžęs, jog jie – tikrai sugeba būti visaverčiais visuomenės nariais, jei tik jiems suteikiama tokia galimybė.
Įdarbinimo klausimas kurtiesiems, ypač dabartiniu sunkiu metu, dažnai būna neišsprendžiamas. „Darbo biržose tenka išgirsti ir tokių atsakymų, jog net ir sveikiesiems laisvų darbo vietų nėra, tai kaip atsiras neįgaliesiems. Kaip paminėjo Skuodo vertėja, nors ir būna pateikiama pažyma dėl sutrumpintos darbo dienos, į tai taip pat retas darbdavys atsižvelgia, dirba dar ir viršvalandžius. O, kaip jau minėta, darbštumu kurtieji išties pasižymi.
Vertėjai – viskas viename
„Jie labai domisi ir spauda, tuo, kas vyksta mieste. Atidžiai perskaito visus laikraščius, papasakoja naujienas ir man, po to diskutuojam, visi drauge išgyvenam“, - teigė palangiškis, padedantis savo gebėjimu kalbėti gestų kalba. Pasak jo, jiems prireikia pagalbos įvairiose vietose, pavyzdžiui, ligoninėse, socialiniuose skyriuose, bankuose, netgi teismuose. Visur kartu su klausos negalią turinčiu žmogumi keliauja ir gestų kalbos vertėjas. Natūralu, jog šalia esantis toks žmogus suteikia pasitikėjimą ir netenka blaškytis tarp tų, kurie nesupranta, kas nutikę. „Pavyzdžiui, juk daug žmonių lankosi pas psichologus, tai yra asmeninis pokalbis tarp gydytojo ir paciento, tačiau kurtieji turi lankytis kartu su vertėju, nes kitaip nesusikalbės, pokalbis nebetampa jau toks privatus, įsiterpia trečias asmuo, nors vertėjai visuomet išlaiko visų savo globotinių istorijas paslaptyje. Todėl ir kabinete kalbamės tik dviese, net jei atvyksta su draugu“, - atskleidė santykius vertėjas. „Pats vertėjas turi būti viskuo – ir psichologu, ir socialiniu darbuotoju, konsultantu visokiais klausimais“, - apibendrino I.Šmaižienė. Abu vertėjai sutartinai tvirtino, jog nors į jų pareigas neįeina iškilusių kurtiesiems klausimų sprendimas, tačiau išvyti ieškoti pagalbos kitur jiems neleidžia širdis. „Kai padedi žmogui, tuomet pačiam taip gera pasidaro“, - atlygio kainą apibūdino viešnia.
Šventes kuria ir negalią turintys
Tai, jog ir kurtieji geba dainuoti, šokti, kurti, retą kurį šiuolaikinį žmogų benustebins, juo labiau vertėjus – jų nuolatinius palydovus. „Tikrai verta pamatyti, kokias jie rengia šventes – dainuoja, šoka. Apskritai, muzika jiems labai patinka, jie ją girdi. Garsiau leidžiama muzika skleidžia vibraciją, kurios dėka jie jaučia ritmą. Patys ir dainuoja, garsina dainas gestų kalba“, - unikalius gebėjimus apibūdino V.J.Lukšas, apgailestaudamas, jog Palangoje bendrų neįgaliųjų renginių nėra, palyginus su kaimyniniais miestais, kuriuose drauge susirinkę neįgalieji surengia tokias šventes, jog ir patys sveikiausi nesugebėtų. „Ne viskas taip blogai, kaip gali pasirodyti, nors ir yra įvairių bėdų, tačiau yra ir šviesių dienų“, - pabrėžė optimizmo neprarandantys vertėjai.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
„Tūkstantmečio mokyklų“ kūrybingumo ugdymo mokymuose Palangos mokytojos turi papasakoti ir apie savo pirmąjį bučinį kitoms tai filmuojant
Linas JEGELEVIČIUS, 2024 04 18 | Rubrika: Jūros vaikai
Kai kurios programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) dalyvaujančios kurorto mokytojos yra pasipiktinusios: Palangos švietimo pagalbos tarnybos ir Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atrinktuose ir patvirtintuose kūrybingumo ugdymo mokymuose jos buvo raginamos viešai papasakoti apie savo pirmąjį bučinį kitoms mokymų dalyvėms filmuojant kolegės reakciją, o gimnazijos mokytojos buvo...
Tarptautinė gimtosios kalbos diena
2022 02 24 | Rubrika: Miestas
,,Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti,“ - šiais prasmingais Jono Jablonskio žodžiais vasario 21 d. Šventosios pagrindinėje mokykloje prasidėjo viktorina ,,Esu lietuvis (-ė) ir kalbu lietuviškai”, skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti.
Tradicinė konferencija ,,Lengvi gimtosios kalbos sparnai“
"Palangos tilto" informacija, 2021 02 25 | Rubrika: Miestas
Konferencija ,,Lengvi gimtosios kalbos sparnai“, kurioje dalyvavo Palangos senosios gimnazijos I klasių mokiniai, vyko vasario 23 dieną nuotoliniu būdu. Šis renginys, organizuojamas jau penkti metai, yra skirtas gimtosios kalbos dienai – Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Idėja organizuoti tokią konferenciją...
Savivaldybės kalbininkė pavasarį dėmesį skirs ir Tarybos narių gimtosios kalbos vartojimo negerovėms
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 01 26 | Rubrika: Kultūra
Ar kai kurie Palangos miesto politikai Tarybos posėdžiuose kalba itin darkyta gimtąja kalba? Paklausta apie tai Aušra Laurinavičienė, Palangos miesto savivaldybės kalbininkė, Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė, diplomatiškai nutylėjo, tačiau ji pasiryžusi naujaisiais metais kovoti su lietuvių kalbos vartosenos negerovėmis Palangoje. A....
Kalbos tvarkytoja: „Nerimą kelia vis dažnėjantis lietuvių kalbos vengimas viešojoje erdvėje“ 1
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 05 10 | Rubrika: Kultūra
Artėjantis vasaros sezonas – aktyvaus darbymečio metas ne tik verslininkams. Daugiau plušėti tenka ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus kalbos tvarkytojai Vaivai Milončiūtei, kuri prižiūri kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Su ja kalbėjomės apie vyraujančias kurorte kalbos tendencijas, kas tampa didžiausiu galvos skausmu kovojant dėl kalbos...
Nuo praėjusių metų vidurio mieste veikiantis Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Sveikatos biuras) rūpinasi savivaldybės gyventojų sveikata, organizuoja ir vykdo įvairias sveikatinančias veiklas, siekdamas įgyvendinti šiuolaikinę visuomenės sveikatos misiją – gerinti gyventojų sveikatą bei mažinti sveikatos netolygumus.
Lietuvių kalbos egzamine – rašinys apie maištininkus ir atlaidumą
"Delfi", 2013 06 03 | Rubrika: O man ne dzin
Pirmadienį abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Tai – vienintelis privalomas egzaminas, jo metu reikėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Valstybinį brandos egzaminą šalyje laikė 23 465 kandidatai, mokyklinį egzaminą rinkosi 15 124 abiturientai.
Kurčnebylių vertėjai – ir psichologai, ir socialiniai darbuotojai, ir konsultantai
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 12 13 | Rubrika: Miestas
Ar kurčnebyliai – pilnaverčiai visuomenės nariai? Į šį klausimą atsakyti gali tik tiesiogiai su šiais žmonėmis susiduriantys jų „gelbėtojai“ visose situacijose – gestų kalbos vertėjai, ir žinoma, jie patys. Kovoti dėl savo talentų pripažinimo, siekti išsilavinimo jiems – kur kas sunkesnis uždavinys nei galima įsivaizduoti. Apie iškylančias kliūtis kurčnebyliams sutiko papasakoti Palangoje...
Lietuviškos kalbos galia
Rasa GEDVILAITĖ, 2009 12 01 | Rubrika: Miestas
Pradžiuginti žmones, net ir šiais sudėtingais laikais, būna lengva, ypač, kai atrandamas būdas, kaip tai padaryti. Būtent su tokia misija ir nuvyko V.Jurgučio pagrindinės mokyklos teatro studijos jaunieji aktoriai į Karaliaučiaus kraštą, nudžiugindami ten gyvenančius ir pasiilgusius lietuviškos kalbos žmones. Optimizmą skleidžiantys vaikai nestokojo gerų emocijų, atvėrė savo širdis...
Dangaus turtai – dėka ženklų kalbos
Rasa GEDVILAITĖ, 2009 11 17 | Rubrika: Kultūra
Klausos negalią turintys pajūrio gyventojai visuomet turi užtarėją, kuris niekuomet neatsisako ištiesti pagalbos ranką jos trokštančiam. Gėrį ir nenusakomą šilumą skleidžiantis Vytautas Jurgis Lukšas yra žmogus, nepavargstantis visada išklausyti ir padėti likimo nuskriaustiesiems. Vienintelis Palangoje gyvenantis gestų kalbos vertėjas jau daug metų suteikia vilties kurtiesiems gyventi...