KUL medikė: „Įsisiurbus erkei nereikia važiuoti į ligoninę“

Erkių sezonas prasidėjo – Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) jau gydomi pirmieji pacientai, užsikrėtę erkiniu encefalitu. Pasak infekcinių ligų gydytojos Rūtos Pundinienės, svarbu žinoti, kaip erkę išsitraukti pačiam, nepanikuoti ir stebėti savijautą bei įkandimo vietą. Įsisiurbus erkei iškart vykti į ligoninę tikrai nereikia.

Ištraukti ir dezinfekuoti 

KUL infekcinių ligų gydytojos teigimu, aptikus įsisiurbusią erkę, pirmiausia ją reikia tinkamai pašalinti. Tai kiekvienas gali padaryti pats.

„Geriausia naudoti ploną pincetą – suimant erkę kuo arčiau odos, nesukant ir nespaudžiant, staigiu judesiu traukiant į viršų. Po to įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Jeigu erkės traukimo metu nutrūksta galvutė – nereikia panikuoti. Svarbiausia, jog būtų pašalintas kūnelis – būtent jame yra virusai ir bakterijos. Galvutė ilgainiui pasišalina iš organizmo kaip svetimkūnis, todėl papildomų veiksmų dažniausiai nereikia. Nepatartina traukti erkę pirštais ar tepti aliejumi, kaip vis dar pataria kai kurie liaudies šaltiniai“, – sakė medikė.

Pasak jos, svarbu žinoti, kad nuo erkinio encefalito neapsaugos net ir greitas erkės ištraukimas, nes žmogui virusas perduodamas jau įkandimo metu.

„Kitaip yra su Laimo liga – ją sukelia bakterijos, kurias erkė perduoda vėliau, todėl kuo greičiau ji pašalinama, tuo mažesnė rizika užsikrėsti“, – aiškino R. Pundinienė.

Būtina stebėti savijautą

Pasak KUL infekcinių ligų gydytojos, ištraukus įsisiurbusią erkę medikų pagalbos prireikia tik tuomet, kai pasireiškia įtarimą keliantys simptomai. 

„Svarbu stebėti savo savijautą ir įkandimo vietą. Dėl Laimo ligos įkandimo vietą reikia stebėti iki keturių savaičių. Atsiradus paraudimui – kreiptis į medikus. Erkinio encefalito inkubacinis laikotarpis – nuo keletos iki 28 dienų. Jeigu po 1–2 savaičių atsiranda gripą primenantys simptomai, o po jų – antroji karščiavimo banga su neurologiniais simptomais, būtina kuo skubiau kreiptis į infekcinių ligų gydytoją arba į ligoninės skubios pagalbos skyrių“, – sakė ji.

Medikė paaiškino, kad erkiniam encefalitui dažniausiai būdinga dvibangė eiga. Pirmoji banga paprastai pasireiškia nespecifiniais simptomais, kurie primena virusinę infekciją: nežymus karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, silpnumas, mieguistumas. Ši būklė trunka apie 5–7 dienas. Po jų paciento savijauta pagerėja – žmonės dažnai mano, kad pasveiko, tačiau, netrukus prasideda antroji, sunkesnė ligos fazė. Jos metu temperatūra gali šoktelėti iki 38–39 laipsnių, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų ir galūnių drebulys, pusiausvyros ir eisenos sutrikimai, kaklo raumenų sustingimas. Kai kuriais atvejais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gali išsivystyti daliniai paralyžiai, parezės, galūnių silpnumas, o kartais net psichikos sutrikimai ar traukuliai.

Galima užsikrėsti ir per pieną

Pasak R. Pundinienės, maždaug pusė pacientų, susirgusių erkiniu encefalitu, net nežino, kad jiems buvo įkandusi erkė. 

„Erkės dažnai įsisiurbia nepastebimai – jos mažos, įkandimas neskausmingas, o iš pradžių žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Tačiau virusas, patekęs į organizmą, pradeda veikti tyliai – pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia tik po 7–14 dienų“, – paaiškino medikė. 

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik per erkės įkandimą. Pasak gydytojos, pasitaiko atvejų, kai žmonės užsikrečia vartodami termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei gyvūnai buvo infekuoti. Todėl visada rekomenduojama pieną virinti, ypač jei jis įsigytas ne parduotuvėje, o iš ūkininkų.

Vakcina – būdas apsisaugoti

KUL infekcinių ligų gydytoja priminė, kad efektyviausia priemonė, galinti apsaugoti nuo erkinio encefalito – vakcina.

„Erkinis encefalitas – viena dažniausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, pažeidžianti galvos smegenis. Tai rimta ir dažnai ilgalaikes pasekmes turinti infekcija, tačiau jos galima išvengti. Vakcinacija yra vienintelė veiksminga ir saugi specifinė erkinio encefalito profilaktikos priemonė, padedanti išvengti susirgimo ir sunkių ligos komplikacijų. Kad pilnai susiformuotų apsauga, reikia trijų pagrindinių vakcinos dozių ir palaikomųjų dozių kas 3 arba 5 metus, priklausomai nuo amžiaus. Skiepytis gali ir turėtų dauguma – vaikai nuo vienerių metų amžiaus ir suaugusieji, žmonės, sergantys lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis. Vakcina yra saugi net ir tiems, kuriems skiepai įprastai nerekomenduojami“, – sakė ji.

Nuo 2024 metų 50-55 metų asmenims vakcina nuo erkinio encefalito kompensuojama valstybės (PSD fondo) lėšomis. 

KUL Komunikacijos tarnyba