Konstitucinis teismas sujaukė ir Palangos politikų planus

Iki Seimo rinkimų jau liko tik metai, bet po Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimo, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, Pajūrio rinkimų apygarda, viena mažesnių apygardų, pakliūva po pagrindinio šalies įstatymo vėzdu. Ar rinkimų biuleteniuose kitąmet bus Pajūrio rinkimų apygarda? O gal, kaip numato Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) projektas, Palanga bus sujungta su Kretinga ir pasikeis rinkimų apygardos pavadinimas? Į Kuršių ar Kuršo, pavyzdžiui? Akivaizdu, kad partijų kandidatų dėlionės po KT nutarimo Palangoje sugriuvo kaip kortų namelis.

Abejoja politikai, rinkimų prievaizdas – ne
„Palangos tilto“ kalbinti politikai abejojo, ar Seimo partijos parodys politinę valią ir kirs šaką ant kurios pačios sėdi, bet VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas bet kokias abejones dėl to bruka šalin. „Šalies Konstitucija yra aukščiausias šalies įstatymas, kuris įgyvendina Lietuvos piliečių teises, todėl Seimas neturi kito kelio kaip vykdyti Konstitucinio Seimo sprendimą“, – „Palangos tiltui“ sakė VRK pirmininkas.
Iki šiol 70 Seimo narių būdavo išrenkami pagal partijų sąrašus, o 71 – vienmandatėse apygardose. KT užkliuvo būtent šių apygardų ribos ir jose gyvenančių rinkėjų didelis skaičiaus skirtumas. Pagal drastiškesnį apygardų ribų keitimo projektą, nuo 2020 metų Seimo rinkimų vienmandačių apygardų neliktų – balsuotumėme tik už partijų sąrašus. Tokią rinkimų sistemą turi ir Latvija, ir Estija, ir dauguma Vakarų Europos valstybių.
Pagal projektą, taikomą 2016 metų Seimo rinkimams, pasikeistų tik apygardų ribos. Pagal jį, Palanga ir Kretingos miestas būtų sujungti į vieną rinkimų apygardą, kuriai projekto rengėjai jau pasiūlė ir naują pavadinimą – Kuršo ar Kuršių; o Kretingos rajonas būtų sujungtas su Skuodo rajonu.
„Nemanau, kad Palanga labai norėtų būti prijungta prie Kretingos, ir priešingai, o ypač nesinori, kad Kretingos rajoną prijungtų prie Skuodo rajono, kaip dabar numatyta pagal projektą“, – „Palangos tiltui“ sakė tvarkietė parlamentarė Jolita Vaickienė, išrinkta į Seimą 2012 metų Seimo rinkimuose Kretingos rinkimų apygardoje.
Paklausta, kurio miesto ir rajono – Kretingos ar Palangos – politinių partijų skyrių iškelti kandidatai turės didesnį „svorį“ dėl nominacijos kaip partijų kandidatai Seimo rinkimuose, J. Vaickienė nesiryžo pasakyti: „Tai geriau matosi iš šono“.

Dar turės pritarti Seimas
VRK parengtam apygardų pakeitimų projektui dar turės pritarti Seimas. Jau buvo surengtos diskusijos parlamentarų frakcijose, kuriose liejosi priekaištai.
VRK vadovo vertinimu, po KT nutarimo parlamentarai tikriausiai pakeitimams nesipriešins, nes visi, anot jo, suinteresuoti kuo greičiau žinoti apygardų ribas artėjant kitų metų Seimo rinkimams.
VRK anksčiau planavo, kad rinkimų apygardų keitimo projektas bus įgyvendintas iki 2020 metų, tačiau viską išjudino KT sprendimas.
Po KT sprendimo ištrauktas ne tik šis VRK projektas, bet ir dar radikalesnis socialdemokrato ministro Juozo Bernatonio siūlymas rinkimų sistemą keisti iš esmės ir pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, atsisakant vienmandačių apygardų.
Bet užvakar valdančioji Socialdemokratų frakcija nusprendė neinicijuoti perėjimo prie proporcinės rinkimų sistemos, kaip buvo pasiūlęs J. Bernatonis. „Svarstėme (rinkimų sistemos reformą) ir frakcijos nuomonė tokia, kad liekame prie tos pačios sistemos, šiems rinkimams nekeičiame“, – sakė socialdemokratų seniūnė Irena Šiaulienė.
Pasak jos, socialdemokratai pritaria, kad įgyvendinant KT nutarimą dėl rinkėjų skaičiaus apygardose, būtų pagal VRK siūlymą keičiamos apygardų ribos, projektą dar įvertinus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

Mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas – reikšmingesnis
KT prieštaraujančiomis Konstitucijai įvardino Seimo rinkimų šias nuostatas: atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus.
Savo kreipimesi Seimo nariai pabrėžė, kad su dabartiniu reguliavimu rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje gali skirtis iki 20 proc. nuo vidurkio, todėl tarp atskirų apygardų – didžiausių ir mažiausių – gali susidaryti net iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus skirtumai.
KT patvirtino, kad dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis nei didžiosiose, t. y. rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.
Nutarimą pristatęs KT pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad negali būti pateisinami tokie rinkėjų skaičiaus skirtumai, kurie gali paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę. „Kuo didesni rinkėjų skaičiaus skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama rinkėjų balsų reikšmė nustatant rezultatus“, – sakė KT pirmininkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nereikalaujama, jog visose apygardose rinkėjų skaičius būtų vienodas – rinkėjų skaičius gali kisti dėl migracijos, kitų priežasčių, ir tam tikri skirtumai gali būti konstituciškai pateisinami.
„Aš manau, kad įgyvendinimas nesukels daugybės rūpesčių. Reikės patikrinti rinkėjų skaičius, jeigu jie pasikeitę. Nematau didelių problemų priimti projekto. Pagal jį 2016 metų Seimo rinkimuose pasikeistų 13 apygardų ribos, taip pat ir dabartinės Pajūrio“, – „Palangos tiltui“ sakė VRK pirmininkas Z. Vaigauskas.
Jis pabrėžė, kad buvo sulaukta nuomonių, jog nuokrypį reikėtų didinti iki 25 procentų ar panašiai. „Apygardų ribos turės būti neišvengiamai patvirtintos pagal KT sprendimą. VRK vadovaujasi įstatymais, o KT sprendimas turi įstatymo galią. Mes net labai norėdami negalėtume tvirtinti kažkokių kitokių apygardų ribų. Manau, kad Seimas priims įstatymo pataisą, nes ji yra svarstoma“, – kalbėjo Z. Vaigauskas.
Bet trečiadienį Seimas įpareigojo jau perbraižytas rinkimų apygardų ribas peržiūrėti – parlamentarų dabartinis perbraižymas atrodo pernelyg radikalus.

Keistos Palangos konservatorių kandidato į Seimo rinkimus peripetijos
Pastaruosius septynerius metus Pajūrio rinkimų apygardoje pirmu smuiku griežė Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų narys Pranas Žeimys – jis jau antrą kadenciją iš eilės yra Seimo narys.
Anksčiau sakęs, kad trečiąkart į Seimą nesitaikysiąs, rudenį jis pakeitė nuomonę ir trečiąkart siekia konservatorių partijos „nominacijos“. Tik kol kas neaišku, ar jam nereikės dėl jos iš naujo varžytis – jau naujojoje apygardoje, jeigu Seimas įgyvendins VRK sprendimus – su Kretingos konservatorių iškeltu kandidatu.
Klaipėdos konservatoriai jau išrinko P. Žeimį savo kandidatu artėjantiems Seimo rinkimams. Buvo manoma, kad ir TS-LKD Palangos skyrius P. Žeimį be didesnių ginčų patvirtins Palangos konservatorių kandidatu Seimo rinkimuose.
Nors TS-LKD Taryba buvo rekomendavusi, kad skyriai rinktų kandidatus į Seimo rinkimus iš dviejų kandidatų, Palangos konservatoriai, dar vasaros pabaigoje iškėlę P. Žeimo kandidatūrą, ilgai nesiūlė jokio antrojo kandidato. Maža paslaptis, kad buvęs Seimo narys, dabar Palangos miesto savivaldybės tarybos narys ir TS-LKD Palangos skyriaus pirmininko Šarūno Vaitkaus sūnaus krikštatėvis, vylėsi, kad antrasis „kelialapis“ į skyriaus išplėstinį susirinkimą, kuriame turėjo būti patvirtintas kandidatas, atiteks būtent jam. Bet, matyt, ne be pirmininko žinios, iki pat susirinkimo skyriuje antrasis kandidatas nebuvo iškeltas.
Kai kurie Palangos konservatorių senbuviai tuo stebėjosi. „Keista. Kai Šarūnas (Vaitkus) pakvietė Vaidotą (Bacevičių) dalyvauti savivaldybių Tarybų rinkimuose, ne vienas kalbėjo, kad Vaidotui bus siūlomas vicemero ar administracijos direktoriaus postas. Vėliau, kai tokie spėjimai nepasitvirtino, buvo kalbama, kad Vaidotas bus „stumiamas“ į Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje, bet ir tai neįvyko. Nežinau, kas tarp jų nutiko“, – „Palangos tiltui“ sakė vienas iš kurorto konservatorių senbuvių, norėjęs, kad būtų cituojamas be pavardės. „Nenoriu erzinti Šarūno“, – taip jis paaiškino savo sprendimą.

Už P. Žeimį – 37 balsai, už V. Bacevičių – 27
Bet praėjusią savaitę, trečiadienį, Palangos konservatorių susirinkimas netikėtai tapo itin audringas.
Vykstant diskusijoms dėl skyriaus kandidato į Seimo rinkimus, buvo iškelta ir V. Bacevičiaus kandidatūra. Jam pristačius savo programą, neišlaikė jau trumpai pasisakiusio P. Žeimio nervai – jis savo kandidatūrą atsiėmė.
„Matyt, Pranas (Žeimys), tikėjosi, kad visi puls jo prašyti kandidatuoti ir dar paplos, – šypsojosi pasakodamas vienas iš konservatorių vadų. – Praną skyriuje labiau palaiko seni nariai, Vaidą – jaunesni ir jaunimas, kurio dabar daugiau“.
Po P. Žeimio sprendimo atsiimti savo kandidatūrą kilo sumišimas, tačiau, nors ir užginčijant V. Bacevičiaus šalininkams, balsavimo biuletenyje buvo įrašytos dvi pavardės – P. Žeimio ir V. Bacevičiaus.
Kai kas nuogąstavo, kad įrašyti P. Žeimio pavardę į rinkimų biuletenių jam atsiėmus savo kandidatūrą, yra neteisėta.
Rinkimų rezultatai atskleidė kovos įtampą – 37 kurorto konservatoriai balsavo už P. Žeimį, 27 – už V. Bacevičių. Nė su vienu jų vakar „Palangos tiltui“ nepavyko susisiekti.

Politinis svoris – iš Palangos į Kretingą?
Bet perbraižius rinkimų apygardas, ir Kretingos konservatoriai turėtų pritarti P. Žeimio kandidatūrai. Neatmetama, kad abu skyriai rinktų kandidatą iš naujo.
Jeigu Palanga ir Kretingos miestas būtų sujungti į vieną rinkimų apygardą, Palangos konservatorių lyderiai nuogąstauja, kad nuo šiol pirmu smuiku, renkant kandidatus, gros Kretinga, kurios partijų skyriai, išskyrus konservatorių, yra gerokai stipresni nei Palangos.
Pavyzdžiui, Kretingos rinkimų vienmandatėje apygardoje socialdemokratai jau yra patvirtinę buvusio Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje, buvusio Neringos mero, dabartinio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo Antano Vinkaus kandidatūrą.