Kokia košė naudingiausia?

Lietuvoje minėti Pasaulinę košės dieną, kurios oficiali data yra spalio 10 d., dar nėra įprasta. Šiuo sveiku ir naudingu patiekalu verta mėgautis ne tik rytais. Apskritai kruopos, kurios dažniausiai ir siejamos su įvairiomis košėmis, yra ne tik maistingas, vertingas, bet ir labai lengvai virškinamas maisto produktas. Ne veltui maisto piramidėje grūdiniai produktai apatine, pačia svarbiausia mitybos pakopa dalinasi su daržovėmis ir vaisiais. Jų rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.
Įrodyta, kad reguliariai vartojant pilno grūdo kruopas mažėja tikimybė susirgti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, storosios žarnos vėžiu. Valgant kruopas gerinama žarnyno veikla bei bendra savijauta. Įvairios košės yra puikus pasirinkimas ryte. Jose esantys angliavandeniai suteikia energijos, jos lengvai virškinamos ir turi daug vitaminų, mikroelementų, maistinių medžiagų.
Tačiau ne visos kruopos yra vienodai naudingos sveikatai. Specialistai rekomenduoja rinktis kuo mažiau apdorotas, neskaldytas kruopas, kurios yra pilno gūdo, tokios kaip grikiai ir ryžiai, nes perdirbtos, poliruotos, pavyzdžiui, manai, neturi tokios maistinės vertės.
Grikiai – viena iš naudingiausių kruopų, puikiai tinka norintiems sulieknėti. Grikiuose labai gera baltymų sudėtis, todėl jais galima pakeisti mėsą. Šiose kruopose gausu B grupės vitaminų, būtinų gerai nervų sistemos veiklai. Taip pat daug mangano, cinko, vario, folinės rūgšties. Kepintas grikių kruopas reiktų rinktis šviesesnės spalvos, nes tokiose išlikę daugiau naudingųjų medžiagų. Jų virti nebūtina, pakanka per naktį išmirkyti. Nekepintos grikių kruopos yra šviesios spalvos ir šiek tiek kitokio skonio.
Ryžių branduolį sudaro angliavandeniai, o didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų yra apvalkale. Baltieji ryžiai mažai vertingi, tačiau ruduosiuose gausu fosforo, cinko, magnio, mangano, B grupės vitaminų. Maistui rinktis taip pat rekomenduojama ilgagrūdžius ryžius. 
Avižose gausu skaidulinių medžiagų, todėl jos teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Avižose taip pat daug baltymų, magnio, cinko, geležies, B grupės vitaminų. Beta gliukanai ne tik mažina cholesterolio ir gliukozės kiekį, bet ir didina organizmo imuninės sistemos atsparumą bakterijoms ir virusams.
Manų kruopos gaunamos iš sumaltų aukščiausios rūšies kviečių. Dėl didelio kaloringumo ir lengvo virškinimo manų košės gali būti naudingos išsekusiems, sveikstantiems po sunkios ligos, labai mažo svorio vaikams. Tokios košės netinka norintiems sulieknėti.
Sorų kruopos maistui naudojamos nušlifuotos. Jos lengvai virškinamos, turi itin daug magnio, būtino raumenų ir nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemų normaliai veiklai.
Kvietinės kruopos dažniausiai pagamintos iš šlifuotų kietųjų kviečių. Jų sudėtyje itin daug krakmolo, taip pat mineralinių medžiagų – magnio, fosforo, kalio.
Miežinės kruopos – tai suskaldyti miežiai. Jų sudėtyje daug angliavandenių, bet nedaug baltymų. Nemažai seleno, vario, magnio, fosforo.
Perlinės kruopos gaunamos nušlifavus miežių branduolius, todėl yra netinkamos netoleruojantiems gliuteno. Jos – seleno, magnio šaltinis. Dėl didelio skaidulų kiekio – 100 g yra daugiau nei pusė dienos skaidulų poreikio, tinka linkusiems į vidurių užkietėjimą.
Dažniausiai kruopos siejamos su košėmis, tačiau jų panaudojimas yra gana platus. Pasitelkus išradingumą iš jų galima gaminti net ir pagrindinį patiekalą arba rinktis kaip garnyrą, naudoti sriuboms ir salotoms.