Klaipėda seniūnaičiams mokės daugiau, Palangoje jie dirba iš „idėjos“

Kai kitų miestų seniūnaičiai prisiimtą veiklą vykdo, gaudami tam tikrą mokestį patiriamoms išlaidoms padengti, Palangos seniūnaičiai apie tai gali tik pasvajoti. Prieš keletą dienų Klaipėdos seniūnaičiai išsireikalavo miesto tarybos didesnių išmokų, nuo šiol jie gaus 50 eurų per mėnesį išlaidoms, susijusioms su šia veikla, padengti. Prieš tai jiems būdavo mokama po 15 eurų. O štai Palangos seniūnaičiai negauna nei euro. Pagalbą, jeigu jos prireikia jų kuruojamos teritorijos žmonėms, teikia naudodami savo asmenines išlaidas, pavyzdžiui, automobilio degalams. „Esame idėjiniai“, – kraipo galvą kai kurie jų, tačiau visgi dauguma sutinka, kad ir be išmokų jie mielai imasi veiklos.

Jaučiamas atsainus požiūris
Kalbinti seniūnaičiai pripažino, jog savanoriavimas kartais jiems atsisuka kitu galu – tenka aukoti ir laisvą laiką, ir šeimos biudžetą pamažinti, tačiau prisiimtų pareigų nesikrato – visi jų aplinkoje žmonės žinomi, artimi, kaip gi neištiesi pagalbos rankos. Taip kai kurie seniūnaičiais ir dirba ne pirmą kadenciją.
„Iš tikrųjų labai sunku, kai nėra jokios paskatos. Nežinau, kaip ši institucija sugalvota be jokio atlygio. Juk net ir tais kartais, kai kviečiami seniūnaičiai į kokį susirinkimą, tenka važiuoti savu transportu, kelionė kainuoja. Kai nėra jokio žmogui paskatinimo, tarsi palaikymo, jog jo veikla reikalinga, tai ir užsidegimas atvėsta“, – įsitikinęs Virbališkės-Medvalakio seniūnaitijos seniūnaitis Kęstutis Macijauskas.
Pašnekovas patikino, jog diskusijos dėl tam tikrų išlaidų kompensavimo su Palangos miesto savivaldybės administracija ar taryba nebuvo, tačiau seniūnaičiai tarpusavyje yra kalbėję, jog jų patiriamos išlaidos, atliekant pareigas, turėtų bent kažkiek būti padengtos. „Tačiau tai ir liko tik kalbomis“, – sakė jis.
Pašnekovas pasvarstė, jog su kuo nors pakalbėti apie tokią galimybę kartais tiesiog nėra būdų, mat seniūnaičiai ne visur kviečiami, vyksta tarsi uždaras politinis gyvenimas.
„Žinoma, aš nesakau, kad nėra polinkio padėti žmonėms, jis tikrai yra, ir norisi pagelbėti, bet viskam kartais yra ribos. Kituose miestuose bent minimalų atlygį seniūnaičiai gauna, o pas mus nieko“, – apie situaciją kalbėjo K. Macijauskas.
Kaip pasakojo pašnekovas, jis daug domėjosi apie seniūnaičio pareigybę ir jis įsitikinęs, jog tai turėtų būti lyg etatinis darbas, kur prisiėmęs šias pareigas žmogus neštų atsakomybę.
„Dabar seniūnaičiai lyg ir reikalingi, bet tuo pačiu ir nereikalingi. Mes galime teikti pasiūlymus, ieškoti būdų, kaip pagerinti aplinką, padėti tam tikrais klausimais žmonėms, tačiau išties mes tarsi ir neegzistuojame, nelabai kam rūpės tie mūsų pasiūlymai. Pavyzdžiui, visiems aišku: yra Šventosios seniūnas, jis gauna atlyginimą, turi pareigas, kurias privalo atlikti, už jas yra atsakingas, o seniūnaitis – rangu žemesnis, bet jau požiūris visai kitoks. Pastebime, jog net patys žmonės atsainiai vertina seniūnaičius, vien pažvelgus į absoliutų neaktyvumą balsavimo metu. Daugiau galios nei mes turi net namo pirmininkas. Įsivaizduokite, žmogus negali iš seniūnaičio pareikalauti atsakomybės, nes jis neprivalo kažką atlikti, žmogus be jokios atskaitomybės“, – kalbėjo seniūnaitis K. Macijauskas.

„Esame idėjiniai“
Vilimiškės seniūnaitijos seniūnaitis Jonas Jukna papasakojo, jog prieš kurį laiką buvo iškėlęs tokį klausimą – apie išlaidų kompensavimą, tačiau taip toji diskusija ir liko neišvystyta – jokio rezultato.
„Prieš porą metų buvo tik tokia kalba, bet mes patys šiek tiek apsileidę, turime prašyti, kalbėtis. O išlaidų išties turime – ir popieriai, ir telefonai, ir degalai. O kiek dar reikalavimų esama. Dabar, kai tie potvyniai vis žmones gąsdino, nuolat skubėjau į pagalbą, skambina ir prašo, jog padėčiau. Džiaugiuosi, jog visus ūkinius reikalus perėmė vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, tai žmogus, suprantantis tokius reikalus ir tinkamai reaguojantis. O seniūnaičiams veiklos tikrai netrūksta, nuolat galva ūžia“, – kalbėjo J. Jukna.
Pašnekovas pripažino, jog imdamasis tokios veiklos, užsikrauni sau naštą, bet jis toks žmogus – be veiklos negali būti, kaip gi nepadėsi žmonėms, kaip nenorėsi, kad visiems būtų geriau.
„Kai kaimynui yra gerai, tai ir pačiam daug geriau“, – šypsojosi seniūnaitis, atskleidęs, jog nuo mažens pripratęs imtis įvairios veiklos, tad jis regi, kas yra gerai, o kas blogai.
„Mes esame idėjiniai“, – šyptelėjo ir Būtingės seniūnaitijos seniūnaitis Vytautas Kryževičius. Jis pripažino, jog šios veiklos imasi vien žmonių raginamas, nes visi pažįstami, negalintis numoti ranka.
„Nieko mes labai daug nepadedame, bet kai yra kokių problemų, tai visada žmonės žino, jog pagalbos sulauks. Kad ir dabar, kai tie potvyniai vis žmones liejo. Esu jau savas, nuo 1981 metų, visus pažįstu“, – apie pagalbą kalbėjo V. Kryževičius.
Pašnekovas pripažino, jog kažkuomet buvo žadėta, jog seniūnaičiams bus mokama, bet kalbos taip ir liko tik kalbomis. „Pas mus greit tokie dalykai pasimiršta. Kai pasiklausai, tai aplink visiems seniūnaičiams bent kažkiek sumoka. Juk visgi ir važinėjimas kainuoja, retas kuris dabar viešuoju transportu naudojasi, o reikia gi ir į susirinkimus važiuoti visiems seniūnaičiams iš savo lėšų. Tikiu, kad jeigu seniūnaičiai gautų atlygį, tikrai ne vienas ir ne du stotų į eilę, nereiktų prašyti užimti pareigas, kaip iki šiol“, – juokavo seniūnaitis V. Kryževičius.

Ir žmogaus laikas kainuoja
Nemirsetos seniūnaitijos seniūnaitis Laimutis Kondratas pripažino, jog apie tokią galimybę – gauti kompensaciją už patiriamas išlaidas, jie žino, bet kitas klausimas – jų paprašyti.
„Padėtis – apgailėtina. Mes žinome apie teorinę galimybę gauti kompensaciją už patiriamas išlaidas, deja, savigarba neleidžia ištiesti rankos. O Administracija apsimeta, kad turi reikalą su kvailiais ir net neužsimena, o ką jau kalbėti apie kokius nors siūlymus“, – žodžių į vatą nevyniojo seniūnaitis.
Pasak jo, iškalbingas vien faktas, kad į Savivaldybę atvykus net jos aikštele pasinaudoti seniūnaičiai neturi teisės: automobilius parkuoja mokamose gatvėse.
Monciškių seniūnaitijos seniūnaitė Olga Dejienė taip pat pakartojo, jog seniūnaičiai dirba iš idėjos. „Aišku, norėtųsi kažkokio paskatinimo. Nors kanceliarinėms priemonėms“, – sakė ji.
Palangos seniūnaitijos seniūnaitis Vidmantas Mitkus pasvarstė, jog jeigu kuris nors Tarybos narys užsimintų apie galimybę seniūnaičiams kompensuoti išlaidas, būtų labai malonu, net ir toji nedidelė suma parodytų, kad jie yra reikalingi.
„Jeigu bent kažkiek skirtų – tai bent būtų dėmesys parodytas. Juk ir telefonas kainuoja, galų gale laikas kainuoja – žmogaus valanda atitinkamai kainuoja. O daugiau ką čia gali peštis. Gi yra Taryba, ji turi spręsti. Bet būtų labai malonu, jeigu kuris iš Tarybos narių pateiktų tokį pasiūlymą. Ir ne vien dėl pinigų, o tam, kad parodytų, jog seniūnaičiai yra reikalingi“, – kalbėjo V. Mitkus.
Seniūnaičiai žmonėms reikalingi – skambina įvairiausiais klausimais, net ir tokiais, kai seniūnaičiai gali duoti tik patarimą, o kai kada padeda įgyvendinti gyventojų norus, pavyzdžiui, suorganizuoja suolelio pastatymą pageidaujamoje vietoje.

Atlikti darbai džiugina
Palangos seniūnaitijos seniūnaitis patikino, jog prisiimtos pareigos jam kupros nespaudžia, jų visa šeima – aktyvi, įsitraukianti į daugelį veiklų. „O ką daugiau veikti Palangoje, save įveiklindamas jautiesi reikalingas, užimtas“, – užsiminė V. Mitkus.
Pašnekovas prisiminė, jog visai neseniai seniūnaičiai kalbėjo apie mintį pasikviesti merą ar vicemerą ir pasikalbėti apie tai, kad būtų gerai paskatinti seniūnaičius, bet idėja taip ir liko tik idėja.
Tai, jog reiktų bent kažkiek finansiškai padėti seniūnaičiams, sutiko ir Šventosios seniūnaitijos seniūnaitė Oksana Skripnikienė. „Iš asmeninės pozicijos – taip, tai būtų savotiškas paskatinimas įsilieti į veiklą. Dabar realiai dirbame iš idėjos. Įdedi ir daug laiko, o už tai nieko negauni. Tam tikras atlygis tarsi parodytų, kad ir mes rūpime, mūsų veikla yra svarbi“, – įsitikinusi pašnekovė.
Seniūnaitė pasvarstė, jog galbūt greitu metu visur seniūnaičiai gaus atlygius, ne tik tam tikruose miestuose, tad teks palaukti galbūt palankaus sprendimo.
„Kai nuvyksti pagelbėti kur žmonėms, kai kurie žmonės įsitikinę, kad mes gauname už tai atlygį. Aš jiems paaiškinu, kad ne. Tuomet esu labai turtinga, daug laisvo laiko turiu, – tuomet jie man sako. Bet iš tikro turiu ir šeimą, atimu iš jos laiką. Bet kas, manau, yra svarbiausia – padėti žmonėms išspręsti problemas iki galo, nes dabar kartais atsitrenkiame tarsi į nežinią. Pavyzdžiui, tokios smulkmenos prašiau – dviračių stovo prie gydymo įstaigos, o teko laukti išties ilgai, trys seniūnai sprendė. Dabartinis seniūno pavaduotojas, pavaduojantis seniūną, galiausiai šį darbą įvykdė. Tos mažos smulkmenos – labai malonios“, – pasidalino O. Skripnikienė.