Kirstukas: „Palanga su savo požeminiais geizeriais gali tapti antrąja Islandija“

Dešimt metų miesto savivaldybės Taryboje besidarbuojąs ir beveik trejus metus mero duonos „ragavęs“ Remigijus Alvydas Kirstukas pripažįsta dabartinio miesto mero, konservatoriaus Šarūno Vaitkaus pasiekimus. Bet paklaustas, kas jam trukdė, stovint prie miesto vairo daugiau nuveikti jo labui, R. A. Kirstukas teisinosi, kad esą labai svarbu, vadovaujant miestui, turėti partinį ar kitokį stiprų užnugarį Vilniuje.

  Atsimušdavo į mandagumo sieną

 „Kiek kartų tada važiuodavau į Vilnių pas tuometinį premjerą A. Brazauską, o vėliau G. Kirkilą, nuolat atsimušdavau į mandagumo sieną. Ta prasme, Š. Vaitkaus padėtis – visai kitokia, nors nederėtų jam irgi užmiršti to nemažo darbų įdirbio, kurį miestui padarė buvusi Taryba“, – „Palangos tiltui“ sakė pašnekovas.

Anot jo, Vasaros estrados renovacijos reikalai buvo pastūmėti dar 2006 metais. „Tais pačiais metais buvo paruoštas ir miesto strateginis bei bendrasis planas. Panašiu metu buvo mūsų „kilstelėta“ ir miesto komunalinio ūkio bendrovė, buvo „pramušti“ Gelbėjimo stoties, Bangų gatvės reikalai. Jau tuomet, dar 2007-aisiais, buvo pradėti Nemirsetos kempingo detalaus plano darbai“, – sakė Tarybos narys.

„Žinoma, dabartinio mero Š. Vaitkaus išskirtinis nuopelnas – Kurhauzo atstatymas. Pasakysiu atvirai: man ir V. Stalmokui vėliau vadovaujant miestui, mūsų visos pastangos, nuvažiavus į Vilnių tartis dėl Kurhauzo reikalų, nueidavo šuniui ant uodegos. Dėl ko? O gi dėl vienintelės priežasties: įeidavai į kieno nors kabinetą ir suprasdavai, kad pastato bendrasavininkas jau jame buvo apsilankęs anksčiau. Ir ką būtum besakęs, atsimušdavai į kitos pusės argumentų sieną, – sakė Palangos miesto ligoninės direktorius. – Puiku, kad dabartinis meras turėjo ir puikiai pasinaudojo priėjimu prie buvusio konservatorių premjero (A. Kubiliaus – aut. past.), o dabar ir prie socialdemokratų premjero (A. Butkevičiaus – aut. past.)”.

 Š. Vaitkus – sveikai „nachališkas“

 „Kad tęstinumas vyksta, jau lemia Š. Vaitkaus asmeninės savybės. Jis yra labai komunikabilus, drąsiai atveriantis kiekvienas duris, net sveikai „nachališkas“. Aš labiau buvau inteligentiškas meras“, – šypsojosi pašnekovas.

Skirtingai nei kitas buvęs Liberalų ir centro sąjungos meras Vytautas Stalmokas, kuris neretai balsuoja „pagal sąžinę“ nepriklausomai, R. A. Kirstuko ranka dažniausiai kyla kartu su valdančiosios koalicijos dauguma.

„Čia, matyt, jau kalti asmeniniai dalykai. Tikrai negali būti ambicijų, partinių išskaičiavimų, kai kalbama apie bendrus miesto dalykus – gatves, infrastruktūros dalykus. Mano santykiai su dabartiniu meru tikrai yra normalūs, darbiniai“, – sakė buvęs vienas į politikos istoriją išeinančios liberalcentristų sąjungos kurorto skyriaus lyderių.

Minėjęs anksčiau apie galimą pasitraukimą iš politikos, R. A. Kirstukas neskubėjo praėjusią savaitę pritarti ankstesniems ketinimams.

„Dar nežinau, parodys ateitis. Džiaugiuosi, kad pagaliau susijungė abi kurorto liberalios polinės jėgos. Sprendžiant iš diskusijų partijos viduje, prie jungtinės partijos vairo greičiausia stos Arūnas Štaras, – sakė pašnekovas. – Jis – kaip ir palangiškis, turi vasarvietę Palangoje. Jo privalumas – jis žino miesto reikalus, seka juos“.

 Kokia bus Palanga po 25 metų?

 Pabrėžęs, kad dalyvavimas politikoje jau daugiau nėra jo tikslas, R. Kirstukas tikisi sėkmingai pabaigti šios kadencijos įsipareigojimus miestui.

‚,Mes ją labai gerai pradėjome, labai gerai tęsiame. Bet per likusius mėnesius norėčiau, kad miesto Taryba apsispręstų, kokia Palanga bus ne tik per artimiausius penkerius metus, bet po 20 ar 25 metų“, – pabrėžė Tarybos narys.

„Atsimenu, dar 2011-ųjų lapkritį buvo Tarybos užsakymu atliktas tyrimas dėl geoterminių-mineralinių vandenų panaudojimo kurorte. Jame buvo aiškiai pasakyta, kad pusantro-dviejų kilometrų gylyje yra dideli plotai geoterminių-mineralinių vandenų, kuriuos galima labai sėkmingai naudoti rekreaciniams tikslams. Klaipėdos universiteto ir kai kurių Palangos specialistų parengta studija rekomendavo Palangoje parengti geoterminių vandenų centrą. Tų gelmių resursų po Palanga gali būti tiek daug, kad ir po jūsų redakcijos pastatu galima būtų gręžti gręžinį“, – sakė gydytojas pagal profesiją.

 Palanga gali konkuruoti su Islandija ar Vengrija

 Pašnekovas Palangos gelmėse slypinčių geoterminių-mineralinių vandenų gausą lygino su ta, kurią turi Islandija.

„Tikiu, kad Palanga gali tapti antrąja Islandija su savo geizeriais, ar Vengrija su Debreceno geoterminiais vandenimis, – palygino Tarybos narys. – Palanga turi potencialą tapti geresne už Islandiją. Panaudoti savo geoterminius vandenis, kurie užima apie 50 hektarų ploto“.

Anot pašnekovo, dabartinė valdžia turi apsispręsti, ar laisvoje teritorijoje prie oro uosto bus industrinis ar pramogų parkas, ar teritorija, pakeitusi bendrąjį planą, bus panaudota geoterminių vandenų centrui.

„Atvirai pasakius, dar nesu ta tema labai atvirai kalbėjęsis su kitais Tarybos nariais. Žiniasklaida – pirmoji, kuriai atskleidžiu savo pamąstymus, – sakė R. Kirstukas. – Žinau, kad meras yra „užsidegęs“ vandens parko idėja, bet aš siūlyčiau dar šiai kadencijai sėsti prie stalo ir pamąstyti apie tokį centrą“.

Primygtinai paklaustas, ar dabartinės Tarybos vadovai ignoruoja atliktą studiją, R. Kirstukas prisipažino: „Gal neignoruoja, bet, matyt, ją primiršo“.

Anot politiko, geoterminių ir mineralinių vandenų centro idėja galėtų būti įgyvendinta po ketverių ar penkerių metų.

„Kai bus jau kitas europinio finansavimo laikotarpis, jo pinigais galėtų pasinaudoti ir Palanga, – sakė politikas. – Gal atsirastų ir strateginis investuotojas tam. Jeigu mes paruoštume tokį investicinį projektą, su juo gali važiuoti ir į Kanus, ir juose tikėtis sėkmės“.

 Reikia daugiau gydyklų ir sanatorijų

Kitas politiką neraminantis dalykas – Šventosios uosto atsigavimas.

„Apie tai šnekama jau ne vieną dešimtmetį. Man pačiam kartais atrodo maža paslaptis, kodėl jo reikalai niekaip nepajuda. Ar dėl to, kad jo atgaivinimas sudarytų konkurenciją Klaipėdos jūrų uostui? Kai aš buvau meru, ir po to, ir dabar Šventosios uosto reikalai – beveik nekeliami. Bet jo mums labai reikia. Tarp Liepojos ir Klaipėdos turi būti uostelis laivelių įplaukimui“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak R. Kirstuko, Palanga atsilieka nuo Druskininkų pagal vietas ligoniams rekreacinėse gydyklose ir sanatorijose: „Druskininkuose tam yra 3000 vietos, Palangoje – vos apie 2000. Jeigu pastatysime gydyklą Vytauto g. 170, prisidės dar apie tūkstantį – sulygsime su Druskininkais. Jeigu taip atsitiktų, išspręstume daug sezoniškumo dalykų“.

 Kada bus gerontologijos centras?

Žymus kurorto politikas pastebi, kad labai svarbu sutvarkyti ir miesto transporto reikalus.

„Užmiršome mes juos. Eismo schema, ypač vasaros metu, tikrai nėra tinkama. Eismą galima sutvarkyti per parkavimą ir kelio ženklus“, – sakė R. Kirstukas.

Gydytojas Palangoje pasigenda ir gerontologijos centro. „Su Danija ir Olandija lygintis ta prasme negalime, bet galime pastatyti kažką savo“, – sakė R. Kirstukas.

Anot jo, jį džiugina maži, bet svarbūs dalykai: renovuoti Palangoje lopšeliai-darželiai, tvarkomos gatvės, viešosios miesto erdvės, įvažiavimai. „Labai norėčiau, kad mūsų miesto mokyklos šoktelėtų aukščiau šalies vidurinio lavinimo įstaigų reitinguose. Palanga – bravo, juda į priekį“, – sakė pašnekovas.