Kas kaltas, jei paauglys sako, kad jo niekas nesupranta?
„Jie niekada manęs nesistengia suprasti, viskas, ką darau yra blogai. Kad ir kaip apsirengčiau – niekada neįtiksiu, nepatinka mano draugai, pyksta, kai namo grįžtu pusvalandžiu vėliau nei susitarėm. Kartais jaučiuosi, jog gyvenčiau kažkokiame kalėjime, jie niekada niekur nenori manęs išleisti”, – taip apie savo tėvus kalba penkiolikametė Kristina.
Tačiau tėvai kitaip galvoja. Jiems atrodo, kad yra labiau subrendę, turi daugiau patirties, todėl įsitikinę, kad visada yra teisūs. Jiems rūpi jų atžalos, todėl kiekviename žingsnyje bando kontroliuoti ir apsaugoti.
Įsijungia loginis mąstymas
Dažnai dėl nesusikalbėjimo suaugusieji yra linkę kaltinti sudėtingą paauglystės periodą. „Et, gi paauglystė. Visąlaik jie šiaušiasi ir priešgyniauja”, – numoja ranka jie.
„Tai yra visiška teisybė. Suaugusieji nesistengia suprasti, užmeta viską ant paauglystės periodo konfliktiškumo. O paaugliai jaučiasi, kad jų niekas negirdi”, – „Palangos tiltui” kalbėjo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Anot jo, paauglystė yra labai sudėtingas laikotarpis, kuris paliečia abi puses – ir jaunuolius, ir suaugusius. Vaiko ir paauglio pasauliai yra labai skirtingi. Vaikystėje besąlygiškai paklūstama tėvų norams, reikalavimams, mano, kad suaugusieji viską žino geriau. Bet vėliau, pereidami į paauglystės periodą, suvokia, kad vyresnieji ne visada teisūs, todėl pradeda priešintis.
„Jaunuolis pradėjo mąstyti, įsijungia loginis mąstymas. Suaugę yra pratę, kad jiems paklustų, jau reikia pradėti aiškinti, argumentuoti. Taip prasideda nesutarimai, konfliktai. Erzintis pradeda abi pusės. Taip pat abi pusės ir mokosi vieni iš kitų”, – teigė L.Slušnys.
Nelaiko suaugusiais
Pasak psichiatro, tėvai nėra pratę su savo vaiku kalbėtis kaip su suaugusiu. Tik pasibaigus paauglystės periodui, konfliktai aprimsta.
„Ką galima patarti suaugusiems – tai tik klausytis ir klausytis. Išgirsti, o ne tik reikalauti. Dažnai suaugusieji ir tarpusavyje nemoka bendrauti”, – komentavo L.Slušnys.
Įžengęs į paauglystę žmogus aptinka savo vidinį pasaulį. Iki paauglystės vaiko „aš” yra susiliejęs su tėvais. O paauglys pradeda galvoti jau savarankiškai. Paaugliui sunku apibrėžti savo norus, todėl jis labai nori sužinoti, ką apie jį galvoja kiti.
Naujai suvokti mintys ir jausmai jam atrodo reikšmingi ir nepanašūs į kitų.
Daugelis suaugusių žmonių atsiskleidžia ir pasitiki tik artimaisiais, o su draugais juos sieja labiau bendri interesai. Paauglys visus santykius pradeda ieškodamas visiško pasitikėjimo.
Taip pat paauglys labai bijo prarasti save, prisiderinęs prie kitų gali pradėti jausti, kad dingsta jo asmenybė. Kai žmogus ima suvokti savo mintis ir bruožus, jis pradeda matyti savo ir kitų žmonių, o ypač tėvų, skirtumus. Jis pradeda jausti, kad jo niekas nesupranta. Tada jis susipažįsta su vienatvės jausmu.
Tad neretai vienatvę išgyvenantis paauglys draugu dažnai renkasi dienoraštį.
Dažniau pasako „ne”
Paaugliai linkę save nuvertinti, laikyti netobulais. Norėdamas suvokti, kaip jaučiasi paauglys, suaugusiems vertėtų save pastatyti į tokį gyvenimo periodą, kai buvo didelių pokyčių. Tarkime, vedybos, darbo keitimas. Keičiantis gyvenimui, dažnai žmogus jaučiasi pažeidžiamas, silpnas, turi priimti svarbius sprendimus.
Paaugliai ypač jautriai reaguoja dėl savo išvaizdos, jie pradeda save menkinti, atrodo, kad yra patys sau negražūs.
Savo vertę jie bando pakelti ir nepaklūstant suaugusiesiems, jie dažniau prieštarauja, nei sutinka. Iš jo lūpų vis dažniau pasigirsta žodis „ne“.
Kai tėvai linkę versti vaiką paklusti, šis pajunta, kad paklusęs reikalavimams gali visiškai prarasti savo asmenybę. Psichologai teigia, kad tėvai kur kas lengviau pakeltų vaikų prieštaravimus, jei suprastų, kokio tvirtumo reikia norint prieštarauti. Vaikas, kuris išdrįsta maištauti, turi jaustis mylimas.
Lydi vienatvė
Anot psichiatro L.Slušnio, paauglystės periodui įtakos turi ir fiziologiniai pokyčiai. Greitas fizinis brendimas – visi psichiniai procesai tampa tarsi per daug sujaudinti, todėl jiems sunkiau būti atsakingiems už savo jausmus.
Paauglys paklaustas dažnai atsako „nežinau”. Jie bijo parodyti savo jausmus.
Suaugusieji ne visada jaučia, kokia didelė paauglių vienatvė. Paaugliai gali nugrimzti į depresiją, nebesugeba bendrauti su draugais, bijo viso pasaulio.
Vaikai jaučiasi vieniši ir galvoja, kad jų tėvai niekada taip nesijautė. Suaugusiojo pasaulis jau nusistovėjęs, o paauglys nuolat juda, jo gyvenime yra netvarka ir chaosas, prieštaravimai. Vieną minutę jis gali pasakyti tai, kas kitą minutę bus visiškai priešingai mąstoma.
Paauglystėje vyksta naujų autoritetų paieška. Paauglys pradeda pastebėti, jog tėvams ir patiems reikėtų savas problemas išspręsti, o ne kontroliuoti vaikus, kažką jiems įrodinėti.
Dažnai dėl blogo paauglių elgesio tėvai linkę kaltinti įsitraukimą į asocialias grupes, pačius draugus. Bet paauglys ieško bet kokio priėmimo, kai jaučiasi neįvertintas šeimoje.
Svarbūs ir mokytojai
Svarbūs yra paauglių santykiai ir su mokytojais. Neretai vaikai su mokytojais elgiasi kaip su savo tėvais, nori įrodyti, kad jau yra suaugę.
Mokytojai taip pat linkę auklėti vaikus kaip savus: draudžia kramtyti gumą, papriekaištauja, jei apykaklė netvarkingai išsikišusi, kad kalba valgydami.
Suaugusių žmonių pagalba labai reikalinga bandant surasti pusiausvyrą tarp asmeninių ir bendrų interesų, kuriant savo ateitį. Suaugusieji gali padėti paaugliui suprasti kitus žmones. Paaugliai labai vertina tai, kad suaugusieji jiems atskleidžia savo patirtį ir jausmus. Suaugusieji turėtų dažniau pasakyti „atleisk”.
Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis
2022 09 23 | Rubrika: Miestas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis.
Ką daryti, kad niekada nepritrūktų idėjų dovanoms?
2022 07 27 | Rubrika: Miestas
Sunku žinoti, kokių naudingų dovanų galite rasti žmogui, kurio gerai nepažįstate, arba artimiesiems, kurie turi nepajudinamą praktišką skonį, turi viską arba sako, kad nenori daugiau daiktų.
Palangos sielovadininkas Kęstutis Balčiūnas: „Man labiau rūpi žmonės, o ne kosmosas. Dievas yra Meilė, ir viskas tuo pasakyta“
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 03 05 | Rubrika: Miestas
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas – kurorto sielovadininkas, kurio surūgusio niekas niekada nematė. Jis džiaugiasi, kad šiais metais „įstrigusios“ parapijos namų statybos pasistūmėjo į priekį. „Tų geradarių – ne vienas. Už juos meldžiamės ir dėkojame Dievui“, – sakė K. Balčiūnas, mielai sutikęs atsakyti į žurnalo „Lietuvos pajūris“, laikraščio...
PKJC direktorė Vita Petrauskienė: „Pandemijos metu esame priversti išeiti iš komforto zonos. Jau niekada nebus taip, kaip buvo“ (VISAS INTERVIU)
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 31 | Rubrika: Miestas
Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...
Tokių Seimo rinkimų Palanga dar niekada neregėjo – su veido kaukėmis, net 12 kandidatų, o kai kam – su nedaug informacijos apie rinkimus
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 10 07 | Rubrika: Miestas
Jau šį sekmadienį vyksiantys naujojo Seimo rinkimai įeis į Palangos istoriją. Ne tik „kovido“, apsauginių veido, bet ir dėl rekordinio kandidatų į Seimą naujai suformuotoje Mėguvos rinkimų apygardoje skaičiaus. Jų – net 12. Atstovauti Palangai ir daliai Klaipėdos bei Kretingos rajonų siekia (pagal abėcėlę – aut.) Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio –...
Danas Paluckas: „Esu girdėjęs apie mano nuotykius net Nigerijoje, nors joje niekada nebuvau“ 8
Linas JEGELEVIČIUS, 2018 02 23 | Rubrika: Miestas
Atsiradus Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įrašui apie baustumą Italijoje dar 2002 metais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Palangos skyriaus pirmininkas ir miesto savivaldybės Tarybos narys Danas Paluckas pasitraukė iš partijos skyriaus pirmininko posto, taip pat atsisakė Palangos miesto tarybos nario mandato. Praeities skeletai verčia ant šono dar vieną...
Savaitgalio malonumams iš Londono į Palangą – kaip niekada realu 3
Linas JEGELEVIČIUS, 2016 01 25 | Rubrika: Miestas
Į politiką merą Šarūną Vaitkų atvedęs Mindaugas Skritulskas, ko gero, didžiausias Palangos konservatorių strategas, šypteli, pastebėjus, kad jis esąs bene vienintelis žmogus, į kieno žodžius įsiklausąs meras. „Manau, kad meras klausosi visų, o jeigu teigiate, kad jis mano žodžiams skiriąs daugiau dėmesio, tai malonu, nors yra atvejų, kai jis neįsiklausė ir į mano...
„Ir graikų didvyris Achilas turėjo silpną vietą, todėl kartais reikia mokėti palaukti“ 1
Linas JEGELEVIČIUS, 2015 10 08 | Rubrika: Miestas
Eimučio Židanavičiaus pristatyti seniai niekam nereikia. Prieštaringai vertinimas miesto politikas, Tarybos narys vis dar laukia teisėsaugos verdikto dėl savo vaidmens buvusioje darbovietėje UAB „Palangos klevas“. Jau dvejus metus nedirbantis palangiškis užsimena, kad jau netrukus gali pradėti „naują karjerą“, bet skuba pridurti, kad ne Palangoje, o...
„Kaip norvegai iš manęs pagrobė mano vaiką, taip aš jį susigrąžinau“ 1
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 02 09 | Rubrika: Miestas
Šiandien, išgirdus apie Norvegijoje atimtus lietuvių vaikus, ne vienas baisisi nežmonišku Norvegijos vaikų tarnybų elgesiu. Nors norvegai tvirtina, jog mažųjų tėvai patys kalti, kad netenka savo atžalų, bet palangiškės Loretos Daškevičės siaubinga asmeninė patirtis byloja ką kita. „Kol pati nesusidūriau su norvegų vaikų tarnybomis, pati tvirtai...
Kas kaltas, jei paauglys sako, kad jo niekas nesupranta?
Gina KUBILIŪTĖ, 2012 07 09 | Rubrika: Miestas
„Jie niekada manęs nesistengia suprasti, viskas, ką darau yra blogai. Kad ir kaip apsirengčiau – niekada neįtiksiu, nepatinka mano draugai, pyksta, kai namo grįžtu pusvalandžiu vėliau nei susitarėm. Kartais jaučiuosi, jog gyvenčiau kažkokiame kalėjime, jie niekada niekur nenori manęs išleisti”, – taip apie savo tėvus kalba penkiolikametė Kristina. Tačiau...