Karo relikvijų neįprastai – ir į „blusų“ turgų

Daugeliui karas asocijuojasi su mirtimi, baime, badu ar kitais blogais dalykais, tačiau Kęstučiui Damalakui – atvirkščiai: „Man karas – tai savotiška žmonijos pažanga. Juk viskas pirmiausia išbandoma karinėje technikoje, o tik vėliau paplinta tarp žmonių. Vadinasi, karas yra tam tikra prasme naudingas žmonėms“. Taip kalba karo daiktus bei karinės amunicijos modelius kolekcionuojantis palangiškis.

K. Damalako kolekcijos pagrindą sudaro aviacijos modeliai. Jis renka karo meto nedidelius lėktuvų modelius, kurių turi jau 350 vienetų.

 „Pirmą lėktuvėlį man vaikystėje padovanojo pusbrolis. Pats surinko lėktuvėlį, kuris buvo parvežtas lauktuvių iš Vokietijos. Tai buvo itin gera dovana, kuri mane įkvėpė rinkti tokius lėktuvų modelius“, - dalijosi prisiminimais Kęstutis.

Nuo šio lėktuvėlio ir prasidėjo kolekcija, tačiau tuo metu būdavo sunku gauti kokį nors lėktuvėlio modelį, nors kaina buvo tikrai prieinama – nuo 30 iki 50 kapeikų.

„Buvo ir tokių lėktuvėlių iš Rytų Vokietijos, kurie kainuodavo 3 rublius, tačiau jų gauti buvo beveik neįmanoma. Ir kaina buvo tuo metu tikrai ne maža“, - kalbėjo Kęstutis.

Kęstučio kolekcija daugiausiai yra pildoma iš Kauno parduotuvės, kurioje prekiaujama karo lėktuvėlių modeliais. Kolekcionierius turi surinkęs iš apie 30 šalių lėktuvų modelius. Daugiausia jų yra iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ukrainos, Rusijos. Lėktuvėlių modelių kainos svyruoja nuo 34 litų iki 500 ar net dar daugiau litų.

Kaina priklauso nuo šalies, nuo firmos ar dydžio. Lėktuvėlio pagrindiniai dydžiai būna 10-15 centimetrų. Didžiausias vyro kolekcijoje yra 40 centimetrų modelis. Kęstučio kolekcijoje brangiausias lėktuvo modelis yra įsigytas už 120 litų.

Vyro kolekcijoje yra trijų modelių karo lėktuvai: naikintuvai, bombonešiai bei žvalgybiniai. Tačiau kiekvienas modelis dar turi iki 5 variacijų.

K. Damalako kolekcijoje Sovietų Sąjungos laikotarpiu buvo surinkta apie 15 lėktuvų modelių, nes tuo metu jų buvo sunku gauti. „ Mano kaimynas iš kažkur turėjo 1942 metų karo gertuvę. Aš taip jos troškau, kad iškeičiau į vieną savo kolekcijos lėktuvėlį. Tačiau labai džiaugiausi mainais“, - pasakojo Kęstutis.

Karo laikų šovininę dar vaikystėje Kęstutis atsitiktinai rado bežaisdamas vienoje malkinėje. Tai buvo 1938 metų radinys. „Mano mama labai domėjosi istorijos mokslu, todėl viską pasakodavo ir man. Galbūt todėl pradėjau taip domėtis ir žavėtis karo meto daiktais“, -pasakojo K. Damalakas.

Praėjusiais metais pavasarį, bulvių lauke Kęstutis rado caro Nikolajaus I-ojo vienos kapeikos 1841 metų monetą. „Atsitiktinai moneta papildė mano kolekciją. Smagu, kuomet senus daiktus galima pamatyti ir net rasti tikrus, o ne įsigyti kopijas“,- kalbėjo Kęstutis.

Vyro namų sienas puošia ir kardai. „Deja, šie kardai yra kopijos, kurias įsigijau parduotuvėje. Tačiau ispanų gamybos kopijos labiausiai atitinka tikroviškus: tiek metalas, tiek svoris, tiek išvaizda atitinka tikrovę“, - pasakojo Kęstutis.

Vyras namuose taip pat turi keletą iš Sovietų Sąjungos kareivių kepurių, kurias gavo iš tuo metu armijoje buvusių giminaičių. Tačiau nors labai domėjosi karo daiktais ir pačiu karu, armijoje netarnavo.

Klaipėdoje yra „blusų“ turgus, kuriame, pasak K. Damalako, galima įsigyti įvairiausių senų ir originalių karo daiktų.

„Neseniai lankiausi šiame turguje. Mane labiausiai sužavėjo karo laikų antpečiai. Tačiau net kainos nedrįsau paklausti, nes turėtų kainuoti tikrai brangiai. Palankiausia kolekcionuoti tuomet, kada gali nevaržyti savęs finansiškai“,  - pasakojo kolekcionierius.

Visa karo daiktų kolekcija puošia vyro namų lentynėles. Apie muziejų vyras nemąsto, nes neturėtų tam atskirų patalpų.