Karantino įkalintą autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą atidarys virtualiai

"Palangos tilto" redakcija, 2021-01-16
Peržiūrėta
8788
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Karantino įkalintą autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą atidarys virtualiai

Dar gruodžio mėnesį Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje įrengta ir lankytojų nespėjusi priimti Tautodailės metų uždarymui skirta paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“ keliasi į virtualią erdvę – sausio 20 d. 18 val. viena iš parodos autorių dr. Elena Matulionienė pakvies į pasivaikščiojimą parodoje ir supažindins su delmonų kūrimo ir dėvėjimo tradicijomis. Virtualus atidarymas ir ekskursija įvyks adresu: https://youtu.be/jKBdXuBJ5SQ (norėdami gauti priminimą, spauskite varpelį „Priminti/Set reminder“)
Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“ pristato Ievos Matulionytės ir dr. Elenos Matulionienės autentiškų delmonų rekonstrukcijas. Šio šeimyninio dueto pastangomis naujam gyvenimui prikelti įvairiuose Lietuvos muziejuose saugomi, tačiau savo originalios išvaizdos jau netekę išskirtiniai Mažosios Lietuvos tradicinio kostiumo priedai. Lankytojai išvys dvi dešimtis XIX a. vid. – XX a. pr. Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimuose ryšėtų delmonų rekonstrukcijų.
Anot E. Matulionienės, svarbiausias tikslas darant muziejines kopijas yra kiek įmanoma tiksliau atkurti delmonų pirminę išvaizdą: „Šie tekstiliniai gaminiai laikui bėgant praranda savo pirminę išvaizdą, jie blunka, dyla, netgi ištrupa. Mūsų rekonstrukcijos leidžia pamatyti, jog delmonai buvo ryškūs ir žaismingi, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo juos ryškiais įvairių rūšių siūlais“.
E. Matulionienė pirmąjį delmoną gavo iš motinos dar 1978 m., o ilgainiui pradėjo jais domėtis, juos tyrinėti, rekonstruoti ir rengti parodas.
Stebėdama mamos kūrybinę veiklą tradicine tekstile susidomėjo ir jos dukra Ieva Matulionytė.
„Pradėjau nuo riešinių mezgimo ir juostų audimo technikų, tačiau jas įvaldžiusi galutinai atsidėjau delmonų siuvinėjimui. Originalų kopijų siuvinėjimas itin žavi, tačiau atkuriant autentiškus delmonus, išaugo troškimas sukurti ir savo autorinę, istorinę vertę išlaikančių delmonų kolekciją. Pirmąjį jos egzempliorių pasiuvau 2015 m. rudenį“, – prisimena I. Matulionytė. Siuvinėdama delmonus ji remiasi daugiau nei 30 metų trunkančia motinos dr. E. Matulionienės tyrimų medžiaga ir ilgamete praktine patirtimi, kurią vainikavo Klaipėdos universitete apginta disertacija „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida“.
Bendras motinos ir dukters darbas naujam gyvenimui jau prikėlė per 20 delmonų.
Delmonas – išskirtinė Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė
Būtent šie spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruoti ir ties juosmeniu ryšimi tekstiliniai krepšeliai leidžia be didesnių pastangų atpažinti Mažosios Lietuvos moterišką tautinį kostiumą. 2019 m. šis Mažąją Lietuvą reprezentuojantis rankdarbis buvo įtrauktas į Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų pasiūtų delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, madą. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikotarpio ekonomiką.
Delmonuose itin gausu augalinių ir geometrinių motyvų, simbolinių ženklų, monogramų, datų. Jo dekoravimui dažniausiai pasirenkami gėlių žiedai, puokštės, šakelės; žaismingumo suteikia stilizuotos paukščių, vabzdžių, žmonių figūrėlės. Keletas parodos eksponatų yra su išsiuvinėtais palinkėjimai vokiečių kalba: Zum Andenken (ʻAtminimuiʼ) ir Aus Liebe (ʻIš meilėsʼ).
Paroda organizuojama įgyvendinant Klaipėdos etnokultūros centro projektą „Mažosios Lietuvos amatystė“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, globoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Parodos eksponavimą parėmė fotografijos ir rėminimo centras „Fotopliusas“.
______________________
Kontaktinė informacija:
Nijolė Laužikienė, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vedėja
el. p. [email protected], tel. (8 460) 54 559.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinis viešbučių tinklas „Accor“ atidarys dar vieną viešbutį Lietuvoje – „Mercure Palanga Vanagupė Resort & Spa”.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus penktadienio, vasario 12 d., popietę savo Facebook paskyroje pakvietė visus virtualiai aplankyti Kurhauzo medinėje dalyje esančią teatro salę.


Dar gruodžio mėnesį Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje įrengta ir lankytojų nespėjusi priimti Tautodailės metų uždarymui skirta paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“ keliasi į virtualią erdvę – sausio 20 d. 18 val. viena iš parodos autorių dr. Elena Matulionienė pakvies į pasivaikščiojimą parodoje ir supažindins su delmonų kūrimo ir dėvėjimo...


Ar galima suderinti griežtas dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino taisykles, įsigaliojančią naują laisvesnę tvarką ir... pavasario malonumus? Visi būsime saugūs ir galėsime mėgautis atnaujinta ar nauja veikla, jeigu laikysimės karantino laikotarpiu nustatytų taisyklių ar dėl karantino lengvinimo įsigaliojančios naujos tvarkos – teigia Palangos visuomenės sveikatos specialistės.


Kaip "Palangos tiltą" informavo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, praėjusį savaitgalį Palangoje vykdytos prevencinės priemonės viešose miesto erdvėse, prie didžiųjų prekybos vietų, dėl karantino sąlygų laikymosi, priemonių metu surašyti 6 administracinio nusižengimo protokolai pagal LR ANK 45 str., numatantį atsakomybę už karantino reikalavimų...


Ką palangiškiai labiausiai perka karantino metu?


Karantino laikotarpiu sumažėjus keleivių srautui, nuo balandžio 1 d. iki karantino pabaigos sumažinamas reguliaraus susisiekimo maršrutų skaičius mieste. Kai kurie reisai nutraukiami.


Jau birželio 7-10 dienomis, trečius metus iš eilės, vasaros sezoną Šventojoje atidarys paplūdimio baikerių ir muzikos festivalis „Beach Bike Fest“. Baikerius vienijantis festivalis sutraukia lankytojus iš visos Europos ir su dideliu trenksmu atidaro vasaros sezoną Šventojoje.


Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pedagogai netradicinėje aplinkoje, Palangos Birutės parko paplūdimyje, surengė parodą „Aš noriu augti prie švarios jūružės“. Organizuodami šią parodą siekėme atkreipti vaikų ir suaugusiųjų dėmesį į Baltijos jūros ekologines problemas bei skatinti elgesio pokyčius, siekiant mažinti neigiamą visuomenės...


Riešinių mezgėjos pristatė savo parodą

„Palangos tilto“ informacija, 2011 04 25 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį dar vieną pavasario gūsį padovanojo palangiškės, tautinio paveldo sertifikatus gavusios riešinių mezgėjos Birutė Čepienė ir Milda Zubernienė. Jos savo riešinių parodą atidarė dailės salone „Mostas“, kur susirinko gausus būrys sveikintojų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius