Kalėdų šventės – gera proga prisiminti metus

Šventinis svarbiausiųjų metų įvykių – Kalėdų ir Naujųjų metų laukimo laikotarpis yra gera proga prisiminti viską, ką patyrėme per prabėgusius metus.
Viską – ir aplankiusią sėkmę, kuria didžiuojamės bei kurios nepamiršime dar ilgai, ir nesėkmes, ištikusias netikėtas nelaimes, kurias bevelytume greičiau ištrinti iš savo atminties, tačiau jos mus užgrūdina ir moko geriau, nei tobuliausi mokytojai.
Prisiminkime, ką šiemet patyrė Palangos kurortas, jo gyventojai ir miesto valdžia.
Metų karjera. Didžiausi viešai matomi karjeros pokyčiai ištiko tris mieste gerai žinomus vyrus.
Savo noru valstybės tarnybą metęs ir iš savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo posto pasitraukęs ilgametis skyriaus vadovas Vygantas Rekašius ėmėsi vadovauti viešajai įstaigai „Palangos orkestras“. Nieko ypatinga lyg ir nenutiko – V. Rekašius ir toliau diriguoja orkestrui, yra matomas įvairiuose renginiuose, tačiau jo pasitraukimas iš miesto kultūros vadovo posto buvo netikėtas.
Netikėtą politinį viražą atliko miesto tarybos narys Saulius Simė. Buvęs amžinojo Palangos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinio konkurento – Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkas perbėgo pas tvirtai savo rankose valdžios vairą suspaudusius konservatorius.
Kaip ir suprantama – norint išlikti miesto Sporto centro direktoriaus pavaduotoju su galimybe tuo pačiu metu dirbti ir treneriu, ne tokį politinį kūlverstį padarysi. Tačiau sutikite, neįprasta, kai partiją keičia kitos politinės jėgos lyderis. Tai dar kartą patvirtina, kad partijų pavadinimai ir politinės vertybės mūsų miesto politikams neturi reikšmės. Svarbiausia, dalyvaujant politikoje kokios galimybės gauti asmeninę naudą.
Skaudžiausią karjeros krytį patyrė iš bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ išėjęs įmonės vadovas Artūras Mažrimas, kuris susigundė jam pasiūlytu sveikatos apsaugos ministro patarėjo postu. Viešai priminus A. Mažrimo liguistą potraukį azartiniams lošimams iš pinigų, jo karjera Vilniuje baigėsi dorai ir neprasidėjusi.
Po neva savanoriško pasitraukimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos A. Mažrimas dar bandė sugrįžti į šiltą vietą „Palangos šilumos tinkluose“ ir siūlėsi naujosios įmonės direktorės pavaduotoju, bet ji dvivaldystės nepanoro. Laimei, ministro ekspatarėją priglobė Neringos savivaldybė, atvėrusi jam šio kurorto pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus kabinetą. Alga – „mizerna“, bet vis arčiau valdiškų pinigų.
Metų skandalas. Kad į politiką patekę išrinktieji palangiškiai nagus suleidžia į pačių pasitvirtintas dosnias privilegijas, įrodė skandalingas žurnalistinis tyrimas, kaip miesto tarybos nariai naudoja tarybos nario veiklai skiriamus pinigus. Pasirodo, iš kas mėnesį jiems skiriamų daugiau nei 300 eurų visi lyg susitarę išlaiko savo asmeninius automobilius. Už miesto biudžeto pinigus juos remontuoja, apdraudžia, net plauna mašinų plovyklose. O jau degalų pila tiek, kad regis vien tik po palangiškių – savo rinkėjų namus ištisomis dienomis važinėjasi.
Antai, socialdemokratas Danas Paluckas į savo automobilį kiekvieną mėnesį užsipildavo degalų už visą leistiną 312 eurų sumą. Už ją išeina apie 260 litrų benzino. Su tokiu kiekiu benzino galima nuvažiuoti apie 2800 kilometrų. Tarybos nario veiklą vykdyti galima tik Palangoje, kurioje greitis yra ribotas. Jei važiuojama vidutiniu 40 kilometrų per valandą greičiu, D. Paluckas rinkėjų labui prie vairo turėtų praleisti 70 valandų – daugiau nei po 2 valandas kasdien, įskaitant šeštadienius ir sekmadienius. Tiek kilometrų vargiai prisuktum net ir taksistu dirbant.
Nuo jo nedaug teatsilieka ir valdantieji konservatoriai. Iš biudžeto pinigų sau perkama viskas, kas kvepia kompiuterine technika, raštinės prekėmis, mobiliojo ryšio paslaugomis. Tai patvirtino ir šiuos faktus ištyrusi savivaldybės kontrolierė, kuri pasiūlė keisti Tarybos darbo reglamentą, kuris nebeleistų asmeniniams poreikiams švaistyti biudžeto lėšų ir labiau kontroliuotų politikus.
Tačiau miesto pinigais piktnaudžiaujančių konservatorių taryboje yra tiek daug, kad savivaldybės kontrolierės išvados ir oficialios rekomendacijos buvo tyliai įstumtos į šiukšlių dėžę. Miesto valdžia jokio skandalo čia nemato.
Metų pokytis. Didžiausias pasikeitimas mieste, palietęs visus gyventojus ir į kurortą atvykstančius poilsiautojus – Vytauto gatvėje atsiradęs vienos krypties eismas, kuris pagaliau kurorto centrinėje transporto arterijoje suteikė laisvę dviratininkams.
Buvo daug šio sumanymo kritikų, kurie makabriškai tvirtino, kad tai esąs kelias į kapines, kad čia bus traiškomi dviratininkai. Kad tai bus didžiulis nepatogumas žmonėms, kurie dabar bus verčiami po miestą sukinėti ratus. Avarijų nepagausėjo. Dviratininkai visi laimingi. Eismas Vytauto gatve tapo patogus ir suvokiamas, o kritikai pritilo.
Pirmą kartą Palangos istorijoje pagrindinėje gatvėje įvestas vienos krypties eismas kurorto nesugriovė. Pasirodo, nereikia bijoti pokyčių.
Metų dvikova. Aktyvūs Palangos visuomenės ir miesto valdžios veiksmai savotišką valstybę valstybėje – AB „Lietuvos paštas“ privertė pakeisti jau priimtą sprendimą.
Valstybinio pašto vadovai jau buvo nusprendę nuo lapkričio vidurio patyliukais uždaryti daugiabučių namų mikrorajone nuo seno veikiantį pašto skyrių. Buvo įrodinėjama, kad šis paštas yra toks nuostolingas, kad jį būtina uždaryti. Tačiau į, atrodytų, nelygią dvikovą aktyviai įsijungus miesto merui Šarūnui Vaitkui, „Lietuvos paštas“ visuomenės spaudimo pabūgo ir atsitraukė. Susivieniję žmonės gali pakeisti ir jau priimtus sprendimus.
Metų projektas. Labiausiai matomo miesto pokyčio laurai neabejotinai atitenka rekonstruotai Grafų Tiškevičių alėjai.
Buvęs apleistas užkampis pačiame miesto centre virto puošniausia kurorto pasivaikščiojimų alėja, visus sugrąžinančią į šimtametę Palangos kurorto istoriją. Tiesa, grakščios alėjos vaizdą dabar gadina dykyne paverstas kaimyninis buvusios istorinės vilos sklypas. Lieka tikėtis, kad jis greitai atiteks kurorto istorijai neabejingiems savininkams, kurie prie atnaujintos alėjos pastatys gražų architektūrinį „saldainiuką“.
Metų pastatas. Praėjusią vasarą paplūdimiuose atsiradę modernūs konteineriniai tualetai sukėlė tikrą audrą visoje Lietuvoje. Visi poilsiautojai jais džiaugėsi ir už šią naujovę dėkojo kurorto valdžiai. O štai statybų inspektoriai ryžosi teismuose įrodyti, kad šie kilnojami tualetai yra neteisėtai pastatyti statiniai, kuriuos reikia nugriauti. O gal nuversti, nes metalinės dėžės nugriauti juk neįmanoma?
Kol Lietuvos teismai išspręs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pagimdytą rebusą, ar prie komunikacijų prijungtas konteineris tikrai yra statinys, poilsiautojams lieka džiaugtis, kad jie patogius tualetus paplūdimiuose atras ir kitą vasarą, nes Aplinkos ministerija pati puolė taisyti savo pasenusius planus.
Metų sezonas. Kiekvieną pavasarį palangiškiai tikisi vis geresnių orų ir didesnio poilsiautojų antplūdžio. Tikisi ir vis nusivilia – atėjęs vasaros sezonas, žiūrėk, būna prastesnis nei praėjusiais metais.
Tačiau šių metų vasarą pranoko ir blogiausius palangiškių sapnuotus košmarus. Per visus tris vasaros mėnesius tikrosios vasaros tebūta vos kiek daugiau nei savaitė. Visą kitą laiką – lietūs, žvarbus oras ir vėjas. Labiau ruduo nei vasara.
Palangoje poilsiauti planavę žmonės suko į Europos pietus. O ir tie, kurie tradiciškai per vasarą aplankė Lietuvos pajūrį, čia iškentė gerokai trumpiau nei įprastai. Kita vertus, nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Tokios prastos vasaros greičiausiai jau nebesulauksime niekuomet. Kitąmet bus tik geriau.