Kada atskrenda gandrai?

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009-04-22
Peržiūrėta
1808
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nors šis klausimas man visiškai neaktualus, ėmiau svarstyti, kodėl po žiemos į gatves pasipila tiek daug moterų, „prarijusių arbūzus“ (gražus ir šmaikštus nėščiosios apibūdinimas), arba tiek daug tų, kurios stumia ratuotus savo mažųjų „namelius“.

Gražu pažiūrėti, kai svajingai žingsniuodamos mamos savo atžalėles pratina prie vaiskaus pavasariško dangaus, jodo prisotinto jūros oro, elegantiškai po žiemos miego bundančios Palangos. Ir pavasarį tokių mamyčių stebuklingai daug. Kitu metų laiku jos tarsi dingsta, įsimaišiusios spalvingoje visos Lietuvos minioje, arba tiesiog prapuola iš kurorto centro, idant netraumuotų savo vaikų vaizdais, garsais, triukšmu, sąmyšiu ir visuotine spekuliacija „pirk čebureką“, „nuomokis kambarį šalia jūros – 3-5 kilometrai iki paplūdimio“, „kiniškas „fuflo“ už ypatingą kainą – tiesiai iš Europos Sąjungos“ ir panašiais vaiko sąmonę sutrikdančiais veiksniais.

Tos mamos dabar besimėgaudamos vaikštinėja kol kas ramiomis ir šviesiomis gatvėmis, ridinėjasi saulėje ant suoliukų viešosiose erdvėse, susitikusios plepa apie naujus sauskelnių patobulinimus ir košytes iš genetiškai nemodifikuotų produktų. Lyg užderėtu neblogu derliumi besigėrėdamos jos kalbasi, kiek „mes paaugom“, „kuo sirgom ir nesirgom“. Man tai atrodo gražu ir miela. Ir net nepurkštausiu apie tas, kurios, stumdamos smailianosį „turbo“ vežimėlį lietais ratais, pučia sodrų cigaretės dūmą ir užsiplepėjusios apie savo, o ne „mūsų“ dalykus su gatvėje sutiktais pažįstamais, nekreipia dėmesio į mažojo čiauškučio nepatenkintą murmesį. Gražu, miela ir tiek.

Kol kas visoms šioms mamoms ramu – jos spėjo į laikmečio/sunkmečio/„beprotmečio“ traukinį, nurūkstantį kol kas dar asfaltuotais Lietuvos keliais. Mat mamų kol kas netrikdo mintys, kad kas trečias sutiktas gatvėje – bedarbis, kad kas ketvirtam trūksta pinigėlių net elementariam pragyvenimui, kad daugelį kamuoja nežinia dėl rytojaus. Dabar visos jų mintys – prasikalusiame dantuke, pirmajame žodyje, vaiko šypsnyje. Kol kas joms ramu – porą metų garantuotos pajamos, kad vaikutis augtų ir „žydėtų“ vardan tos Lietuvos bei mamos ir tėčio. Jas guodžia viltis, jog per tuos porą metų viskas susitvarkys ir nebebus taip baisu žengti į darbo liaudies bulvarą, mat jame vėl sužydės optimizmo daigai ir karuselė pamažu, žingsnis po žingsnio, įsisuks.

Juk dabar apie „mamystes“ ir „mamyčiavimus“ pagalvoti ryžtasi ne kiekviena moteris – valdžia grūmoja kaulėtu pirštu, kad lygiuosis į septynmyliais batais toli (visomis prasmėmis) nuo mūsų nurisnojusias kitas Europos valstybes: nurėš motinystės džiaugsmus, palikdama vos kelias savaites pasidžiaugti kūdikio krykštavimu, negalvojant, kaip jį pamaitinti. Po tų kelių savaičių mama keliaus į darbą, nes išsiversti su vieno iš tėvų alga trims taps neįmanoma, o kūdikis augs „ant svetimų rankų“. Ir duok, Dieve, kad po tokių švaistymosi aštriomis žirklėmis jų išvis beliktų... „Ant svetimų rankų“ užaugęs vaikas, patirtis rodo, praras galimybę socialinius įgūdžius perimti iš tėvų, trūks artimo ryšio, ir jam kiek paaugus, pasipils socialinės problemos, sunkūs vaiko auklėjimo klausimai. Tada tie patys didžiavyriai iš valdžios vėl kinkuos galvomis, spręsdami, ką daryti, kad pasaulyje nebūtume (nors ir dabar esame) itin kriminogenine tauta. Per skaudžiai užsimota – trypti ir taip nestabilią lietuvišką šeimą, gilinti socialines žaizdas, vaikus atimant iš mamų, mamas – iš vaikų. O juk bet kuris psichologas pasakys, kad vaikystė – viso žmogaus pamato esmė. Kokį išliesi pamatą, tokią tautą ir turėsi.

Neslėpsiu – neįsivaizduoju, kada dėl ateities drebantys mano draugai ir pažįstami ryšis kurti tradicinę šeimą ir auginti vaikus. Daugelis tenkinasi nepaaiškinamos „kokybės“ ryšiais, ir net metams stryktelėjus per trisdešimtmetį, nei vienas negalvoja apie šeimą, vaikus. Kol valdžia drebins jautriausias visuomenės, socialinio gyvenimo sritis, kol neleis galvoti apie stabilumą netgi kuriant šeimą, vienintelį ramybės uostą neramiame gyvenime, mūsų demografinė rodyklė ne tik sustos, bet ir staigiu greičiu nusiris žemyn. Kosminiu greičiu didės uždarų, vienišų ir atitolusių žmonių gretos. Juk sakoma, kad gerokai lengviau viską sunaikinti nei sukurti... Kol Europa (ta pati, į kurią lygiuojamės) aikčioja, jog šeimose, geriausiu atveju, auga po vieną vaiką, sumažėjo oficialių santuokų, santuokoje gimstančių vaikų skaičius ir išsikerojo abortų „rinka“, mes naikiname net tai, ką turime – norą gausinti lietuvių tautą, kurti tradicinę šeimą. Kai bijai dėl savo paties rytojaus, to nelinkėsi ir savo vaikui, šitai sakau iš savo, jauno žmogaus požiūrio taško, iš galbūt kada nors – būsimos mamos taško.

Tad kol kas belieka džiaugtis, kad „užderėjo“ bent „ikikrizinių“ lietuvaičių būrys. Gražių, galbūt stipresnių gyvenimo negandoms, su tvirtesniu tikrųjų vertybių pamatu. Tegul jie auga sveiki, nuovokūs, stiprūs. O mamos – tebūnie laimingos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Įvairiuose miesto bei regiono renginiuose aktyviai dalyvaujantys bendrovės „Palangos vandenys“ darbuotojai šį savaitgalį maloniai nustebino sportiniais pasiekimais – šeštadienį įmonės  moterų irkluotojų komanda nugalėjo visas konkurentes ir tapo Plungės rajone vykusios Vandens sporto šventės Vikingų laivų varžybų nugalėtojomis. 


Palangiškiams teikiamos nemokamos kompleksinės paslaugos, skirtos visai šeimai.


Kai kas Mindaugą Skritulską, TS-LKD narį, išrinktą į Seimą Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, į kurią įeina ne tik Palanga, bet ir dalis Kretingos bei Klaipėdos rajonų, vadina vienu produktyviausiu kada nors Palangai Seime atstovavusiu parlamentaru. Per 2021-uosius, vienas ar kartu su kitais kolegomis, jis pateikė 24 įstatymų projektus. 


„Geografine prasme nesame palangiškiai, labiau esame šio krašto, o ne pačios Palangos gyventojai, nors apsipirkti važiuojame į Palangą, čia naudojamės ir pašto paslaugomis“, – sulaukusi straipsnio autorės skambučio Peskonių kaime, šalia Girkalių, su šeima gyvenanti Vaidota Aleksiūnienė dvejoja, ar „Palangos tilto“...


Šiandien Palanga didžiuojasi, kad šilumos kainą miestelėnams per kelis metus sumažino 25 procentais, karšto vandens kainą vos per metus su trupučiu – 15 procentų. Mieste šalto vandens kaina nesikeičia jau nuo 2009 metų, nors darbo užmokesčio, kuro kaštai gerokai išaugo. Šalto vandens kaina šiemet kurorte net sumažėjo 5 procentais....


„Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą apie renovuojamus Palangos daugiabučius. Šį kartą buvo pakalbinti Žvejų, Druskininkų bei Ganyklų gatvės renovuojamųjų namų gyventojai. Bronius Pipiras: „Sudefektuotas“ visas namas“ Žvejų gatvėje gyvenančio ir už teisybę kovojančio palangiškio Broniaus Pipiro teigimu, name palikta aibė brokų ir...


Kartais smalsu dirstelėti pro rakto skylutę ir sužinoti, ką veikia kaimynas, pažįstamas ar kitas mums kuo nors reikšmingas žmogus. „Palangos tiltas“ pakalbino miestą puošiančius ar kitaip prie kurorto gerovės prisidedančius žmones ir pasmalsavo, kaip jie leidžia savaitgalius, kokių įdomių laisvalaikio pomėgių turi. Visai netikėtai užkalbinti pašnekovai atvėrė...


Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Kvėpavimo sutrikimai, kamuojantys tiek vaikus, tiek suaugusius, turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Ir jeigu vaikai dažniausiai kenčia dėl padidėjusių adenoidų, kuriuos galima nesunkiai pašalinti, suaugusiesiems yra sunkiau. Kvėpavimo...


Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...


Kada atskrenda gandrai?

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 04 22 | Rubrika: Miestas

Nors šis klausimas man visiškai neaktualus, ėmiau svarstyti, kodėl po žiemos į gatves pasipila tiek daug moterų, „prarijusių arbūzus“ (gražus ir šmaikštus nėščiosios apibūdinimas), arba tiek daug tų, kurios stumia ratuotus savo mažųjų „namelius“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius