Jūros tako pavadinimas keičiamas į prieškario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, agronomo, sociologo, ekonomisto Jono Prano Aleksos gatvę

Saivaldybė informuoja, kad yra parengtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas ”Dėl gatvės Jūros takas pavadinimo pakeitimo į Jono Prano Aleksos gatvė ir jos geografinės charakteristikos patvirtinimo“.
Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas skelbiamas interneto svetainėje www.palanga.lt.
Sprendimas bus priimamas ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų po informacijos apie numatomą gatvei pavadinimo suteikimo paskelbimo gyventojams.
Kilus neaiškumams, prašome kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiąją specialistę Renatą Prialgauskaitę-Šlapelienę, tel. (8 460) 34 111 , el. p. [email protected]

Wikipedia skelbia, kad Jonas Pranas Aleksa (1879 m. gruodžio 25 d. Kumetiškiai, Kalvarijos apskritis – 1955 m. balandžio 22 d. Svetlozelionoje, Tomsko sritis, palaidotas Palangoje) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas.

Broliai Konradas Aleksa ir Zigmontas Antanas Aleksa – „Angarietis“. 1891–1900 mokėsi Marijampolės gimnazijoje.[1] 1900–1907 m. Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus, agronomiją, sociologiją, 1914–1915 m. Varšuvos aukštojoje Žemės ūkio mokykloje – agronomiją ir zootechniką. 1929 m. Žemės ūkio akademijos garbės daktaras.

Studijų metais buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą 1902 m. kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Kališe. 1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos skyriaus vedėjas, vėliau Žemės ūkio departamento direktorius. 1920 m. birželio mėn. – 1923 m. birželio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1924–1927 m. bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas. 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Žemės ūkis“, 1936 m. – savaitraštį „Ūkininkų žodis“. Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 1926–1927 m. pirmininkas. 1926–1927 m. Trečiojo Seimo atstovas. 1926 m. gruodžio mėn. – 1935 m. rugsėjo mėn. žemės ūkio ministras. Ūkininkų partijos veikėjas, 1925–1927 m. 1928–1936 m. organizacijos „Ūkininkų vienybė“ pirmininkas. 1925–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. Vilniaus universitete dėstė žemės ūkio ekonomiką.

TSRS okupavus Lietuvą NKVD suimtas, 1940–1941 m. kalintas Marijampolėje, Kaune. Birželio sukilimo išlaisvintas nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. dėstė Vilniaus universitete, 1942 m. profesorius. 1942 m. lapkričio 11 d. su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi pasirašė ir įteikė Memorandumą vokiečių generaliniam komisarui Kaune[2], kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) žudymą. 1942 m. gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją, gyveno gestapo prižiūrimas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Žemės ūkio institute, nuo 1945 m. profesorius. 1946 m. iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Palaikai 1990 m. pargabenti į Lietuvą, palaidoti Palangoje