Jubiliejų šventęs „Suneštinis muziejus“ – kitoks, bet ne mažiau populiarus

Balandžio 5-ąją pasibaigė visą savaitę vykusi jau penktoji šventė „Palangos dienos“. Į paskutinį renginį pakvietė Palangos kurorto muziejus, kasmet tradiciškai organizuojantis „Suneštinį muziejų“. Šiemet jis buvo kiek kitokio formato, norintieji galėjo dalyvauti dviejuose konkursuose – fotografijų ir eksponatų.

Simboliška data susirinkti
Renginį pradėjo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos styginių kvartetas, padovanojęs keletą kūrinių. O po jų sekė padėkos ir sveikinimai visiems, prisidėjusiems kuriant jau mažojo jubiliejaus sulaukusią šventę „Palangos dienos“.
Renginyje dalyvavęs Palangos miesto mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas pasveikino visus susirinkusius į paskutinį „Palangos dienų“ renginį. Jis priminė, kad praėjusią savaitę buvo atidaryta taip pat suneštinė palangiškių ir šventojiškių paroda Palangos miesto savivaldybėje. O prieš dieną visi rinkosi Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur buvo surengta paroda „Dingusi Palanga“ apie tai, ko šiandien jau nebegalima pamatyti. „Ir štai, šiandieninis „Suneštinis muziejus“, įamžintos akimirkos, atnešti daiktai – istorija, kurią mes turime saugoti ir puoselėti. Simboliška, jog susirinkome šiandien, balandžio 5-ąją, kai prieš 765 metus pirmą kartą buvo paminėtas Palangos vardas oficialiuose dokumentuose. Malonu, kad mes nepamirštame savo praeities, žmonės renka tą praeitį“, – kalbėjo vicemeras.
Jis padėkojo šventės organizaciniam komitetui su šventės idėjos sumanytoju Vitalium Bernardu Litvaičiu priešaky, taip pat ir tiems, kurie prisidėjo kuriant šventinę nuotaiką, dalinosi savo turtu – kūrybiniu ir istoriniu. „Visuomet saugokit mūsų miesto istoriją, mūsų miesto darbus“, – palinkėjo mero pavaduotojas R. A. Mikalkėnas.

Nežinantis istorijos neužauga
Palangos miesto savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Ilona Pociuvienė atskleidė, jog būdama istorijos mokytoja ji mokiniams yra minėjusi, kad žmogus, kuris nežino istorijos, niekada neužauga, visą laiką lieka vaiku.
„Tuomet mano mokiniai išpučia akis ir sako: gal mes niekada ir neužaugsime, juk pasaulis toks platus. Ir tada mes pradedame kalbėti apie tai, kad viskas prasideda nuo žmogaus, kad net istorija prasidėjo tada, kai žmogus sukūrė raštą ir pradėjo ją užrašyti. Istorija prasidėjo tada, kai žmogus pradėjo vertinti praeitį, ją saugoti ir puoselėti. Todėl labai smagu, kad Palangoje yra tokie žmonių, kurie supranta, jog saugoti savo šeimos, savo miesto istoriją yra labai svarbu. Šiemet „Suneštinis muziejus“ yra kiek kitoks. Ketverius metus palangiškiai atnešdavo parodyti savo šeimos istorijos vertybes ir miesto sukauptą archyvą. Šiemet formatas šiek tiek pasikeitė, bet esmė tikrai nenublanko“, – atkreipė dėmesį I. Pociuvienė.

Tarptautinio projekto dalis
Vyriausioji fondų saugotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Virginija Paluckienė pratęsė išsakytą Tarybos narės mintį, jog išties šiųmetinis „Suneštinis muziejus“ buvo kiek kitoks, jis taip pat, kartu su „Palangos dienomis“, atšventė savo jubiliejų, kadangi organizuojamas nuo pirmų šventės metų.
„Jo formatas kasmet keitėsi, augo, netgi pakeitė vietą – iš bibliotekos į muziejų. Na, o šiemet mes organizavome du konkursus. Pirmasis – fotografijų konkursas „Palanga. Jūros įkvėpta istorija“, o antrasis – įdomiausio eksponato konkursas „Palanga: istorijos atspindžiai“, – įvardijo laikinoji Kurorto muziejaus vadovė.
Šie du konkursai yra tarptautinio projekto „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“ dalis, kuris finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

Apdovanoti dalyviai
„Vienas fotografas yra pasakęs, kad fotografija padeda žmonėms matyti, o kitas Šveicarijoje gimęs fotografas šią mintį išsakė taip: žiūrėdamas į išorę, stengiuosi pažvelgti į vidų. Tiek vieno, tiek kito fotografo žodžiai yra prasmingi. Mes taip pat organizuodami fotografijų konkursą norėjome įžvelgti prasmę, pamatyti istorinių epizodų. Neapribojome dalyvių jokiais terminais ar datomis, palikome didžiulį spektrą“, – pasakojo Palangos kurorto muziejaus istorikė, fotografijų konkurso kuratorė, vertinimo komisijos narė, fotomenininkė Regina Šulskytė.
Istorikė akcentavo, jog tai pirmasis toks konkursas, tačiau nereiškia, jog jis nebus vykdomas ir ateityje. „Kiti metai yra fotografijos jubiliejiniai metai, sueina 180 metų, kai atsirado fotografijos menas. Kas tie 180 metai? Lyg ir mažai, lyg ir daug. bet kai pagalvojame, kad pasaulis su fotografija gyvena tik 180 metų, tai atrodo labai mažai“, – atkreipė dėmesį R. Šulskytė.
Fotografijų konkurse dalyvavo 39 dalyviai su 175 fotografijomis. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes – iki 18 metų ir virš 18 metų. Iki 18 metų dalyvių būta mažiau nei vyresnių. Komisiją sudarė Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai – Aleksandras Ostašenkovas, Saulius Jokužys, Danguolė Ruškienė ir R. Šulskytė. Apdovanoti 8 nominantai: jaunųjų grupėje – trečios vietos laimėtoja Reda Prikockaitė, antrąją vietą laimėjo Matas Gulbinskas. Vyresniųjų grupėje trečiąją vietą užėmėDeimantė Masandukaitė, antrąja vieta įvertintas Aldas Žolys, pirmąją vietą laimėjo Kamilė Tamulytė. Komisijos prizas įteiktas Algimantui Želviui, už pateiktą seriją apdovanota Virginija Žukienė, taip pat apdovanotas Tautvydas Lubys, kurio nuotrauka surinko daugiausiai „Facebook“ „patiktukų“. Visi dalyviai gavo pažymėjimus.
Gegužės mėnesį fotografijų darbai iškeliaus į Pavilostoskraštotyros muziejų.

Įdomiausi eksponatai
Įdomiausio eksponato konkurse dalyvavo 20 eksponatų, juos pateikė ne tik pavieniai asmenys, bet ir įstaigos. Komisijos pirmininkė buvo V. Paluckienė, patvirtinusi, jog kiekvienas eksponatas – itin unikalus ir vertas dėmesio. Taigi, trečią vietą užėmė fotografo Igno Stropaus 1927 m. išleistas atvirukas, kurio kitoje pusėje grafaitės Marijos Tiškevičiūtės laiškelis. Jį konkursui pateikė kretingiškė Rita Nagienė. Atviruke vaizduojamas autentiškas tarpukario Palangos bažnyčios vaizdas, o kitoje atviruko pusėje – grafaitės M. Tiškevičiūtės lenkiškai ranka užrašytas tekstas. Nors vietomis tekstas sunkiai įskaitomas, paaiškėjo, kad laiškelis dedikuotas nežinomai poniai Edmanovai ir jo turinys atskleidžia, kad Marija dažnai su ja susirašinėdavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grafaitė laiškui pasirinko atviruką ne su Palangos kopų, jūros ar kitokiu, o būtent su bažnyčios vaizdu. Laiškelio tekstas: „Gerbiamai poniai (Edmanovai) 1927 m. sausio 25 d. Miela, ponia, paskutinį kartą poniai rašiau sausio 10-tą, po mano metinių, bet jau nuo Kalėdų neturėjau jokios žinios. Esu sunerimusi, ar nesusirgo ponia po tų kankinančių (kelionių) ir šaltų kambarių. Labai prašau atsakyti ir mane nuraminti. Gal laiškai neateina? Adresuoju atsižvelgdama (neįskaitoma). Nuoširdžiai apkabinu mielą ponią“.
Antra vieta skirta eksponatams, kurie keliavo iš kartos į kartą – batsiuvio įrankiai. Jais pasidalino palangiškė Jolanta Liutikienė. Kaip teigiama eksponatų apraše, Petro Baltmiškio (1901–1961) tėvai į Palangą iš Kartenos atsikėlė apie 1810 metus. P. Baltmiškis batsiuvio amato išmoko iš savo tėvo. apie 1938 m. turėjo nuosavą batų artelę dabartiniuose Palangos miesto apylinkės teismo pastato patalpose (Vytauto g. 102). Šio pastato pirmame aukšte buvo įrengta batų artelė, o kitoje pastato pusėje – batų krautuvė. Pastato antrame aukšte buvo gyvenamosios patalpos. Užėjus karui, batų artelės veikla nutrūko. Savo žinias ir patirtį P. Baltmiškis perdavė savo sūnui Povilui Petrui Baltmiškiui 1948 m., kuris gimė, augo ir sukūrė šeimą Palangoje. Nuo 1961 m. iki 1971 m. dirbo Palangos buitinio batų artelėje batsiuvio pareigose.
Pirma vieta atiteko pirmajam Palangos vaizdų albumui, kurio autorė yra pirmoji fotografė Lietuvoje Paulina Mongirdaitė. Jo savininkas – Dainius Raupelis. Pirmasis Palangos vaizdų albumas vadinosi „PolongaBainsdemer“. Pirmoji Palangos kurorto fotografė Paulina Mongirdaitė gimė 1865 metais Raseinių apskrityje, bajorų Mongirdų šeimoje. Į Palangą, kur jos tėvai buvo nusipirkę du namus, atsikėlė apie 1885 m. P. Mongirdaitė mokėjo keletą užsienio kalbų, buvo šiek tiek pasimokiusi piešimo, svečiuodamasi pas seserį Varšuvoje, išmokusi fotografuoti. Iš ten atsivežė ir fotografavimo įrangą. 1890 m. prie savo namų pasistatė pirmąjį Palangoje dienos šviesos paviljoną (jis buvo šalia vaistinės, dabartinėje Vytauto gatvėje) ir ėmė fotografuoti.
Grafai Tiškevičiai jai buvo užsakę nufotografuoti Palangos bei Kretingos parkus ir pagaminti fotografijų albumus. Tai, matyt, paskatino P. Mongirdaitę fotografuoti ir Palangos vaizdus, gamtą, pajūrį. 1890 m. P. Mongirdaitė parengė albumą „Kretynga“. Penkiose dešimtyse nuotraukų užfiksuoti Kretingos dvaro pastatai, parkas, Palangos ir Kretingos miestelių vaizdai, bažnyčios.
Apie 1898 m. P. Mongirdaitė Paryžiuje prancūzų kalba išleido litografinį albumėlį „PolongaBainsdemer“ (Palanga Jūros maudyklės), kurį pasirašė M. Pauline. Leidinys yra albumams neįprastos formos: susegti septyni ąžuolo lapai išskleisti sudaro lyg vėduoklę, du lapai – viršelis ir nugarėlė. Kituose penkiuose lapuose išdėstyti 25 Palangos vaizdai, sujungti augaliniais gėlių ornamentais. Tai – ne fotografijos, bet piešta spalvota grafika. Albume galima išvysti svarbiausius Palangos vaizdus, jų pagrindu išleisti ir keletas atvirukų.
Parodos veiks iki balandžio 20 dienos.