Jubiliejų švenčiančioje bažnyčioje atverta bokšto apžvalgos aikštelė

Sekmadienį po neeilinių šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, švenčiančioje 110 metų sukaktį, palangiškiams suteikta galimybė užkopti į bokštą ir Palangą apžvelgti iš daugiau nei dvidešimties metrų aukščio. Minint tokią išskirtinę sukaktį, suskubta žmones nudžiuginti ir neeiline dovana. Tiesa, apžvalgos aikštelėje pasižvalgyti jau buvo galima šventinę dieną, tačiau galutinai ji parengta bus balandžio mėnesį.

Istoriją kuriantys žmonės
Šv. Mišios, kurias giesmėmis praturtino bažnyčios ir Palangos kamerinis chorai, palangiškius ir miesto svečius maldai sukvietė vidurdienį. Švente alsuojančioje bažnyčioje Palangos klebonas Marius Venskus priminė, jog maldos namus gyvus daro ne mūrai ir plytos, o čia istoriją kuriantys žmonės, kiekvienas palikęs pėdsaką.
„Ir seniau, kai žmonės išvykdavo iš miesto, vykdavo jie anuomet ne mašinomis, o arkliais ir vežimais, atsigręždavo atgal ir pirmiausiai pamatydavo bažnyčios bokštą, vietą, kur dažniausiai jie su šeima melsdavosi, kur atgręždavo savo kūdikį ir prašydavo Dievo jį išsaugoti, žinodami, kad ne visuose gyvenimo vingiuose jie galės būti šalia. Bažnyčia yra Dievo artumo ženklas, joje kiekvienas turi savo istoriją – ir Palangoje gimusieji, ir šiame mieste gyvenantieji – čia yra jų visų bažnyčia. Tad 110-ties metų bažnyčios sukaktis yra puiki proga pamąstyti, pasiryžti ir apsispręsti už ir dabar jau esantį nuostabų Palangos bendruomeniškumą. Šia proga pirmiausia norime nusilenkti šios bendruomenės praeities žmonėms, už tai, kad mes esame dalelė visų sutiktų žmonių gyvenime“, – kalbėjo klebonas.
Pasibaigus šv. Mišioms, visi norintieji turėjo galimybę pakilti į bažnyčios bokšte, daugiau nei 21 metro aukštyje, įrengtą apžvalgos aikštelę. Ji lankytojams atvira buvo visą dieną – iki 18 val. Gražią 110 metų sukaktį minėdama bažnyčia, pasak Palangos parapijos klebono Mariaus Venskaus, įžengia į naują bažnyčios gyvenimo etapą. 110-ties metų sukakties metai pradėti švęsti 2016-ųjų spalį, ir ši sukaktis minima ne su transparantais ar vėliavomis, bet ugdant parapijiečius, kviečiant juos puoselėti vilties gyvenimą ir bendruomeniškumo jausmą. Klebonas pastebėjo, jog bendruomeniškumo jausmas skatina padėti vienas kitam, ištiesti pagalbos ranką, suteikti stiprybės, tad paragino ir kiekvieną naują bendruomenės narį priimti nuoširdžiai, pakviečiant prie bendro Viešpaties stalo.

Projekto pabaiga – balandį
Klebonas M. Venskus padėkojo visiems palangiškiems, miestui už tai, kuo galima pasidžiaugti, taip pat Palangos merui Šarūnui Vaitkui, kuris taip pat dalyvavo šventinėse šv. Mišiose. Į gyventojus kreipęsis meras pasidžiaugė, jog prieš metus pradėtas projektas suteiks galimybę pažvelgti į Palangą iš paukščio skrydžio, nepamiršdamas už darbus padėkoti ir UAB „Pamario restauratorius“.
Pabaigus įgyvendinti Bažnyčios remonto ir pritaikymo turizmui bei visuomenės poreikiams projektą, bokšte bus bendruomenės kaitos ekspozicija – tarpinėse laiptų aikštelėse bus eksponuojamos senosios Palangos nuotraukos, dokumentai, senoviniai bažnytiniai drabužiai bei knygos. Bendruomeniškumo, bendruomenės kūrimosi ženklai jau neilgai trukus bus atspindimi ir bažnyčios bokšte įrengtoje ekspozicijoje.
„Šiandien jau galima užlipti į bokštą ir pasižvalgyti į Palangą iš viršaus, tačiau tai dar nėra projekto pabaiga. Pabaiga numatoma balandžio mėnesį, kuomet vėl visus pakviesime į džiugią šventę. Joje turėtų dalyvauti ir buvę Palangos klebonai, taip pat kūrę Palangos istoriją. Sekmadienį kunigams sunku ištrūkti, kitą šventę organizuosime šeštadienį, kad ir jie galėtų atvykti. Miestas nesustabdomai plečiasi ir keičiasi, tad Palangos gyventojų ir svečių labui norime, kad atėjusieji į šią bažnyčią, lipdami į bažnyčios bokštą žmonės galėtų pamatyti, kokia Palanga buvo anksčiau ir dabar, kaip bendruomenė ir miestas keičiasi“, – sakė M. Venskus.

Atsiveriantys vaizdai pakerėjo
Kol kas, įgyvendinus tik vieną projekto etapą – suremontavus bažnyčios bokštą bei įrengus jame apžvalgos aikštelę – visuomenė čia pasižvalgyti buvo pakviesta tik vieną dieną – sekmadienį. Žmonės šios aikštelės labai laukė, nekantravo, todėl atverti ją vienai dienai nuspręsta jau praėjusį sekmadienį, parodant, kad pirmasis projekto etapas – bokšto remontas – jau baigtas.
Apžvalgos aikštelėje, kurios plotas – apie 18 metrų, buvo galima ne tik pasigrožėti Palanga iš paukščio skrydžio, bet ir apžiūrėti bažnyčios laikrodžio bei varpo mechanizmus.
Norint pasigrožėti bažnyčios varpais, lankytojams pakako tik šiek tiek pakelti akis į viršų – kadangi apžvalgos aikštelė įrengta varpų zonoje, įspūdingo dydžio varpus bei jų mechanizmą pirmieji lankytojai išvydo tiesiog virš galvos.
Palangiškiai jau apžiūrėję Palangą iš paukščio skrydžio ir leisdamiesi laiptais žemyn kartojo, jog atsiveria išties nuostabus vaizdas. „Vis dar žalia mūsų Palanga, siūruoja daug medžių. Gražu, labai gražu, verta užlipti pasižiūrėti“, – apie rudenėjančią gamtos apsuptyje esančią Palangą kalbėjo miestelėnai.
Varpinė vėl užverta, ir lankytojus ji pakvies balandį, kuomet bus baigta įrengti ekspozicija. Bokšto apžvalgos aikštelėje bus įrengti ir du monokliai-teleskopai. Tuomet visuomenė bus pakviesta į bokšto atidarymo renginį, bus numatytos bokšto lankymo valandos. Bažnyčios bokštas sutvarkytas Palangos miesto savivaldybės iniciatyva. Įgyvendinant bažnyčios remonto ir pritaikymo turizmui bei visuomenės poreikiams projektą, buvo ne tik įrengta apžvalgos aikštelė, bet ir suremontuoti laiptai į bokštą, pakeistos bokšto žaliuzės, restauruoti ir įstiklinti vitražai. Projekto vertė – 157,5 tūkst. eurų, iš jų ES lėšos – beveik 102 tūkst. eurų, Palangos miesto savivaldybė bokšto tvarkybai skyrė 55,5 tūkst. eurų. Apsilankyti bokšte bus galima nemokamai.

Kaip kūrėsi Palangos bažnyčia
Neogotikinė Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1898–1907 m. pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano prjojektą. Pagrindiniai bažnyčios fundatoriai – grafai Tiškevičiai – skyrė trečdalį statybai reikalingų lėšų, o jų valdyta bendrovė pagamino bažnyčiai plytas.
Remiantis dokumentais, naujosios bažnyčios statybos ir šventoriaus sutvarkymo darbai tuomet kainavo 53.157 rublius, neskaitant žaliavų, dalies plytų kainos ir parapijiečių darbo. Palangos parapija buvo neturtinga, todėl bažnyčios statybai skyrė tik 1.500 rublių, t. y. tiek, kiek reikėjo užmokėti už projektą. Didžioji dalis bažnyčios statybai reikalingų lėšų buvo surinkta Palangos klebono Juozapo Šniukštos sumanumo dėka. Jo rūpesčiu buvo organizuojamos rinkliavos net kaimyninėse parapijose. Dokumentai rodo, jog nemažai lėšų surinkta iš Palangoje vasarojančių poilsiautojų. Antai vienas Varšuvos profesorius Kurhauze skaitė viešas paskaitas, o už darbą surinktas lėšas skyrė bažnyčios statybai. 1901 m. liepą S. Čiurlionis Palangoje surengė koncertą, jo pelnas buvo skirtas bažnyčios statybai.
Dabar bažnyčia gausiai lankoma tikinčiųjų. Vieni užsuka apžiūrėti meno kūrinių, datuojamų XVI–XVII a., tarp jų – ir Dievo Motinos paveikslo, nutapyto XVII a. pirmoje pusėje. Palangos bažnyčią garsina ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) bei Šv. Roko atlaidais. Be religinės funkcijos, Bažnyčia veikia ir kaip bendruomenės centras bei koncertų erdvė.