Jubiliejinę Kovo 11-ąją vėliavos plazdėjo ne ant visų Palangos namų

Praėjusį trečiadienį Palanga, kaip ir visa Lietuva, šventė Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Ir nors visiems žinoma, kad valstybinių švenčių dienomis prie pastatų privalu iškelti valstybės vėliavas, nors tai priminė ir policijos pareigūnai, beje, visai neseniai švęstą Vasario 16-ąją suskaičiavę rekordinį skaičių – net 74 – pažeidėjus, jos plazdėjo toli gražu ne prie kiekvieno namo. Šią kovo 11-ąją policija apsiribojo prevencinėmis priemonėmis.

Vėliavas kėlė ne visi
Kovo 11-oji, kai šventėme neeilinę valstybės šventę – 25-ąjį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, buvo kaip reta graži diena. Gal todėl, kad akys džiaugėsi saulės spinduliuose plazdančiomis trispalvėmis, itin ryškiai į tas pačias akis krito ir tie namai, prie kurių valstybinių vėliavų iškelta nebuvo.
Iškart po iškilmingo jubiliejinės Kovo 11-osios paminėjimo prie generolo J. Žemaičio bei daktaro J. Basanavičiaus paminklų beinant Vytauto gatve link „Palangos tilto“ redakcijos fotoaparato objektyvas – o jis, kaip žinia, nemeluoja, – užfiksavo visą eilę pastatų, prie kurių vėliavų nebuvo. Ir, dera pastebėti, kad prie kai kurių namų vėliavų per valstybines šventes nebuvo nei pernai, nei užpernai.
Pirmas pastatas, kurio nepuošė trispalvė – iškart už tilto per Rąžę stovintis simpatiškas namelis Vytauto g. 49, kuriame įsikūrusios keturios krautuvėlės.
Tik praėjus bažnyčią, palei Vytauto gatvę rikiuojasi trys meiliai susiglaudę namai, kurių numeriai – 53, 55 ir 57. Ir tik prie vieno iš jų, Vytauto g. 53, kuriame esama Lietuvos pašto Palangos skyriaus, vėjas plazdeno vėliavą. Kiti gi du jau ne pirmą kartą stūkso be vieno iš valstybės simbolių švenčių dienomis. Beje, sunku, ko gero, ten ir tas vėliavas būtų iškelti – gal nebent pro langą iškišti. Nes, tarkim, namas nr. 57 ir laikiklio vėliavai neturi. Iš jo likusios tik skylutės sienoje tiesiai po lentele su namo numeriu.

Ne prie sienos, o prie lango
Gal ir naivu būtų tikėtis išvysti plazdančias vėliavas prie pastatų, kuriuose apskritai gyvybės nebesama – Vytauto g. 67 ir beveik prieš jį stovinčioje buvusioje parduotuvėje „Trolių namas“. Tačiau išties nuostabą kelia tai, kad prie didžiulio pastato Vytauto g. 106, kuriame gyvybės ne mažiau, kaip avilyje per medunešį, valstybinės vėliavos taip pat nebūta.
Nei vėliavos, nei laikiklio jai iškelti toli gražu ne pirmi metai nėra prie daugiabučio Vytauto g. 124, neplazdėjo trispalvė ir prie namų Vytauto g. 91 bei 99.
Vytauto g. 142, kur šiltuoju sezonu veikia kavinukė „Senasis židinys“, taip pat be jokių gyvybės ženklų bei vėliavų. Nebuvo vėliavos ir prie Vytauto g. 97 numeriu pažymėto „Žalio namo“ – gal jis irgi, prisiglaudęs prie pat kaimyninio pastato, kaip ir aukščiau minėti Vytauto g. 53, 55 ir 57, prisidengia prie jo plevėsuojančia trispalve?..
Neiškėlė valstybės vėliavų ir mažesnių namų ir namelių šeimininkai. Liūdnas stovėjo Gintaro g. 27 pastatas, ne ką linksmesnis ir Žvejų g. 29. Tiesa, šio namo šeimininkai rengėsi kelti vėliavą – ant koto susukta trispalvė droviai žvilgčiojo pro ne iki galo užuolaida užtraukto pirmame aukšte esančio kambario langą. Gal namo šeimininkams kas atsitiko, kad vėliava iš kambario nebenukeliavo iki ant namo sienos prikabinto laikiklio?..

Reguliuoja, kontroliuoja, baudžia
Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 18 straipsnyje yra nustatyta, kad įstatymo įgyvendinimą prižiūri Lietuvos heraldikos komisija, savivaldybių administracijos, krašto apsaugos sistemos kariniuose vienetuose – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, savaeigiuose laivuose – kapitonai, nesavaeigiuose laivuose – škiperiai, Lietuvos Respublikos uostuose ir prieplaukose – jų viršininkai.
Jau nekart minėta, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolus turi teisę surašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai.
Atsakomybę už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnis „Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas“. Atsakomybė numatyta ir valstybės bei savivaldybių, įmonių, organizacijų administracijos vadovams, gyvenamųjų namų savininkams arba asmenims, atsakingiems už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą.

Baudos negąsdina?
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimą numatoma bauda nuo dviejų iki aštuonių eurų, o valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų administracijos vadovams – nuo aštuonių iki septyniolikos eurų. Didesnės baudos skiriamos ir pakartotinai pažeidus nustatytą tvarką, o pirmąkart nusižengę gali atsipirkti įspėjimu.
Tačiau panašu, kad baudos palangiškių negąsdina. Prieš porą metų Palangos policijos pareigūnai užfiksavo, kad Kovo 11-ąją vėliavos nebuvo iškeltos ant 33 pastatų, esančių prie centrinių miesto gatvių. Per visus 2012-uosius metus buvo surašyti 5 administracinio teisės pažeidimo protokolai asmenims, kurie atsakingi, kad prie namų būtų iškeltos valstybės vėliavos.
O štai šiemet Vasario 16-ąją Palangos mieste policijos pareigūnai užfiksavo net 74 Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus.
Pasak Palangos miesto policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistės Jurgitos Rinkevičienės, palangiškiai kasmet taip pat aiškina, kodėl per šventes nebuvo iškeltos valstybės vėliavos: populiariausi paaiškinimai – pastatas esąs negyvenamas, gyventojai neturį vėliavos arba tiesiog pamiršę ją iškelti.

Nusprendė auklėti
Kokios nuobaudos bus skiriamos šią Vasario 16-ąją neiškėlusiems prie pastatų valstybės vėliavų, specialistė sakė negalinti atsakyti: sprendimą dėl nuobaudų priima teismas. O, va, nepasirūpinusieji, kad per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną prie pastatų šventiškai plevėsuotų vėliavos šįkart atsipirks tik įspėjimu.
„Kovo vienuoliktąją Palangos policijos pareigūnai lankėsi Vilimiškėje, važiavo per Vytauto, Kretingos ir Ganyklų gatves ir kalbėjosi su namų bei pastatų savininkais, kurie nebuvo iškėlę vėliavų, – sakė J. Rinkevičienė. – Prieš šventę buvo nuspręsta, kad šį kartą pažeidimai fiksuojami nebus, ir protokolai taip pat nebus rašomi. Gyventojai nebus baudžiami, šį kartą apsiribota įspėjimais“.
Pasak J. Rinkevičienės, pareigūnai priminė datas, kurių metu valstybinę vėliavą privalo iškelti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, įmonės ir organizacijos, bet ir daugiabučių bei individualių namų gyventojai. Gyventojai buvo raginami būti pilietiški ir puoselėti istorinę atmintį.
Už vėliavų kėlimo tvarkos pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolus surašyti turintys teisę Palangos miesto savivaldybės administracijos skyriaus specialistai šiais metais taip pat apsiribojo tik auklėjamąja veikla. Kaip sakė skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė, vasrio 16 dieną specialistai dirbo prevencinį darbą – užeidavo į namus pas tuos palangiškius, kurie neturėjo išsikėlę vėliavų ir priminė jiems apie pilietinę pareigą, o kas turėjo netvarkingas, ragino įsigyti naujas.
„O vakar (trečiadienį, kovo 11 d. – aut. past.) turėjome išeiginę dieną – iš administracijos vadovų nebuvome gavę nurodymų bei įgaliojimų fiksuoti pažeidimus. Nors aš pati jų mačiau, ir tikrai nemažai“, – sakė D. Mikienė.

Penkiolika datų
Priminsime, jog teisės aktais reglamentuota, kad prie pastatų valstybės vėliavos privalo būti iškeltos penkiolika dienų per metus, kai minimos valstybinės šventės ar atmintinos dienos.
Trispalvės turi plazdėti sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną; sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną; vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną; kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną; gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną; gegužės 9-ąją – Europos dieną; liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną,
liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną; rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną; rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną; spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną; lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną; lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.
Tris kartus per metus keliamos valstybės vėliavos su gedulo ženklu: birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną; birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną; rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną.