Joninės – ant Alkos kalno, verslininkai pyksta

Švęsdama Jonines Šventoji niekada nestokojo kūrybiškumo – šventės dažniausiai vykdavo skverelyje ties Prieplaukos ir Jūros gatvių sankryža, uoste. Šventes paįvairindavo baikerių motociklų riaumojimai, galiūnų pūškavimai ir juos raginančių žiūrovų šūksniai. Šiemet, taupant lėšas, Šventojoje buvo nuspręsta Jonines švęsti kartu su Rasų šventėmis. Kai kurie verslininkai dėl tokio sprendimo suskubo kaltinti šventės organizatorių - Šventosios Kultūros centrą – verslo ignoravimu, o kultūrininkai atšauna, kad verslininkai neskubėjo remti šventės, todėl taupant nuspręsta šventę šiais metais rengti ant Alkos kalno. Be to, siekiama, kad Joninių šventė kiekvienais metais būtų kitokia.

Nevykęs sprendimas

Šventosios verslininkas Egidijus Budginas įsitikinęs, kad sprendimas Jonines rengti miesto pašonėje, ant Alkos kalno, buvo nevykęs sprendimas.

„Negerai, kad taip buvo nuspręsta. Tokios šventės kaip Joninės turėtų būti rengiamos miestelio centre, kurį lengvai galėtų pasiekti visi kurorto svečiai. Nesuprantu, kodėl šiemet buvo atsisakyta tradicinės Joninių šventimo vietos Prieplaukos ir Jūros gatvių sankryžoje. Poilsiautojams bus sunku rasti Alkos kalną. Man atrodo, kad pastaruoju metu šventės miestely organizuojamos vis prasčiau. Pasiteisinimai, kad skiriama mažiau pinigų, nieko verti“, - sakė E. Budginas.

Jis tvirtina, kad nėra asmeniškai suinteresuotas, kad šventės vyktų centre:

„Ir anksčiau šventės vyko ne prie mano kavinių“, - teigė jis.

Restorano „Paršelio rojus“ savininkas Gintas Rekašius taip pat stebėjosi Kultūros centro sumanymu šventę organizuoti ant Alkos kalno.

„Mano įsitikinimu, pagrindinės miesto šventės turi vykti miestelio centre, o ne miestelio pakraščiuose. Kitaip, šventes kilnojant iš vienos vietos į kitą, žmonės blaškosi ir numoja į šventes ranka“, - teigė verslininkas.

Restorane per Jonines koncertuos Andrius Rimiškis, lankytojus linksmins Baronas Fon Paršelis ir jo svita.

Šlapioje vietoje klimps kojos?

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas tvirtino, kad šiemet buvo atsisakyta tradicinės Joninių šventės vietos pievoje Prieplaukos ir Jūros gatvių sankryžoje, nes, anot seniūno, pieva „pernelyg šlapia.“

„Iš pievos nieko neliko – visi šventės svečiai būtų įklimpę joje iki kulkšnių. Koks malonumas murziniems sėdėti?“ – retoriškai klausė seniūnas.

Kadangi šiemet Joninių šventės beveik sutampa su Rasų švente, taupant lėšas, buvo nuspręsta abi šventes sujungti.

Seniūnas neslėpė juoko, išgirdęs, kad, kai kurių verslininkų tvirtinimu, Alkos kalnas yra pernelyg toli, kad prie jo susirinktų daug poilsiautojų.

„Apie kokius kelis kilometrus verslininkai kalba? Nuo kur jie juos skaičiuoja? Nuo pakabinamo tilto iki Alkos kalno ranka galima pasiekti – vos keli šimtai metrų“, - teigė E. Čilinskas.

Jis teigia, kad neturėtų būti paisoma vien verslininkų interesų:

„Joninės pirmiausia yra visuomenės šventė“, - pabrėžė seniūnas.

Kiek pinigų – tokia ir šventė

Šventosios Kultūros centro direktorė Rima Beniušienė teisinosi, kad visi nori didelių ir gražių švenčių, o pinigų joms skirti nenori:

„Šiais metais Joninių šventę parėmė tik HBH, iš kitų verslininkų paramos nesusilaukėme. Kuo toliau, tuo sudėtingiau rasti švenčių rėmėjus. Juokinga pasakyti, kad Joninėms tesurinkome 3 tūkstančių biudžetą. Ką gali su tiek padaryti?“ – stebėjosi R. Beniušienė.