Jaunimo darbas Palangoje: lūkesčiai, svajonės ir žadėtieji aukso kalnai

Kornelija BAKEJ

Kaip ir kiekvieną vasarą į Palangą iš visos Lietuvos miestų ir miestelių atplūsta begalė užsidirbti nusiteikusio jaunimo, kurie darbinami kavinėse, viešbučiuose, suvenyrų kioskeliuose, dviračių nuomos punktuose,kitose vietose,teikiančiose įvairias paslaugas poilsiautojams bei turistams.
Pasitaiko ir tokių, kurie darbinami nelegaliai, veiklos vykdomos be būtinų verslo liudijimų,reikalingų pažymų,kurios patvirtintų galimybę dirbti vieną ar kitą darbą. Taip pat neretas darbuotojas vietoj žadėtų aukso kalnų pamato nė kiek į tai nepanašią realybę.

Pasipila skelbimai
Dar pavasario pradžioje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Darbas Palangoje“ pasipila skelbimai, kuriuose mokslus baigę ar baiginėjantys jaunuoliai pristato save, taip pat susidomėjusiems darbdaviams siūlo paskaityti ir jų gyvenimo aprašymus. Daugelis teigia ieškantys vienokio ar kitokio darbo, tačiau nemažai randama ir atsitiktinius darbus galinčių dirbti žmonių.
Pastebima ir skelbimų, kurie siūlo nuomotis gyvenamą plotą dirbantiesiems. Vieno triviečio ar dviviečio kambario kaina svyruoja nuo 3 iki 5 eurų parai, tiesa, norintiems gyventi su patogumais, kambario kaina yra didesnė.

Antrą vasarą išbando save
Žingsniuojant J. Basanavičiaus – bene pačia garsiausia Palangos miesto gatve, galima pamatyti įvairias pramogas ar paslaugas siūlančius jaunus žmones. Keletą iš jų pakalbinome – klausėme jaunuolių apie darbo sąlygas, ar realybė atitinka tai, ką žada darbdaviai prieš priimant uždarbiauti.
Devyniolikmetė Karolina Gudonytė jau antrą vasarą iš eilės į Palangą iš Telšių atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir užsidirbti. Pirmąjį kartą būdama septyniolikos džiugino klientus gamindama kebabus kebabinėje, tačiau šiemet mergina panoro išbandyti save naujoje srityje – dirba pardavėja-konsultante suvenyrų kioskelyje.
Pasak Karolinos, šis darbas nesunkus, taip pat naudingas – padėdama surasti reikiamą prekę ar tiesiog bendraudama su klientais iš svečių šalių, turi galimybę pagilinti užsienio kalbų žinias.
Pardavėjos teigimu, darbdavys algą sumoka laiku, darbo sąlygos yra tikrai geros, nusiskundimų neturi. Kalbėdama mergina netyčia prasitarė: „Žinau ne vieną apgautą bendraamžį, dirbusį Palangoje,kuriems buvo žadėti labai dideli pinigai, tačiau atėjus laikui gauti algą, darbuotojams pinigai nesumokami, arba sumokama tik nedidelė dalis žadėto užmokesčio. Ačiū dievui, man taip dar nenutiko“. Visgi įvardinti, kur jaunuoliai buvo apgauti, mergina nesiryžo, bet prasitarė, jog tai kavinė, įsikūrusi pačioje Palangos širdyje.

Moksleiviams gauti darbą – daug sunkiau
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje aptikome ir 14-16 m. amžiaus moksleivių, ieškančių darbo vasaros sezonui Palangoje.
Pagal darbo kodekso (DK) nustatytą tvarką norint įdarbinti vaikus ir jaunesnius nei 16 m. amžiaus moksleivius yra taikomi papildomi reikalavimai: prieš priimant į darbą nepilnamečius asmenis darbdavys privalo įsitikinti, kad būsimas darbas nepriskiriamas prie jauniems asmenims draudžiamų darbų, taip pat ar darbo aplinkoje nėra sveikatai kenksmingų ar pavojingų veiksnių.
Darbdavys taip pat turi įvertinti, ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; pavojingų cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, koncentraciją darbo aplinkos ore, poveikio trukmę); darbo priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti; darbo, gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad jauni asmenys nepatektų į darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos; jauno asmens gebėjimus suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jo fizines galimybes atlikti pavedamus darbus.
Tokio amžiaus asmenys dažniausiai sulaukia pasiūlymų dirbti lengvus darbus, pavyzdžiui, daržų ravėjimas, uogų, vaisių skynimas, gėlių, mažų naminių gyvūnų ir paukščių priežiūra, reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose, laikraščių, reklaminių lankstinukų, pranešimų pristatymas į namus, įstaigas, laikraščių ir žurnalų pardavimas, prekių kainų žymėjimas, etikečių ant įvairių gaminių, pakų klijavimas, smulkių gaminių valymas, blizginimas nenaudojant kenksmingųjų medžiagų, stalų serviravimas (servetėlių, indų su prieskoniais dėliojimas ir panašiai), stalų valymas, drabužių ir kitų prekių demonstravimas.

„Čeburekiniai“
Kad ir kaip butų apmaudu, vis dar vykdomas ir nelegalus darbas, kaip čeburekų pardavinėjimas pliažuose. Šį darbą gali dirbti ir nepilnamečiai,kadangi nereikia turėti didelės patirties. „Užtenka mokėti bendrauti su žmonėmis ir greitai suktis, darbdavys neprašo tavo gyvenimo aprašymo ir netestuoja tavęs“, – aiškino jau trečius metus Palangoje iš čeburekų pardavimo uždirbantis septyniolikmetis.
Pagal Palangos miesto tarybos patvirtintas taisykles, išnešiojamoji prekyba paplūdimiuose draudžiama jau septintus metus, tačiau ji tebevyksta. Išnešiotojus „medžioja“ policija, Palangos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai bei Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai. Pirmą kartą sučiuptas pažeidėjas netenka savo prekių ir sumoka baudą. Paaugliams iki 16 metų gresia perpus mažesnė bauda, o prekeiviai iki 14 metų nemoka nieko – ši prievolė tenka jų tėvams. Dirbant šį darbą per dieną galima uždirbti iki 70 eurų ar daugiau, todėl baudos negąsdina nei prekiautojų, nei pačių čeburekų gamintojų.
Lankstus darbo grafikas, kasdien į rankas mokami uždirbti pinigai vilioja vis daugiau moksleivių, pradedančių studijuoti ir norinčių užsidirbti mokslams.

Uždarbis pasitelkiant talentą
Ne paslaptis, jog čia taip pat bene kasdien galime išvysti savo talentą praeinantiems poilsiautojams demonstruojančius jaunuolius, kurių gebėjimus įvertina patys poilsiautojai – įmesdami vieną ar kitą monetą.
Iš Vilniaus atvykęs mergaičių penketukas – ne išimtis. Į kurortą atostogauti su mama atvykusios 5-12 metų amžiaus mergaitės savo balsais suvirpino ne vieno praeinančio širdį.
Mergaitės J. Basanavičiaus gatvės viduryje dainavo lietuvių liaudies, vaikiškas, savo mėgstamas dainas, taip pat buvo galima išgirsti ir japonišką dainelę. Paklaustos, kaip gi kilo idėja parodyti savo sugebėjimus praeiviams, mergaitės atsakė: „Pačios sugalvojome, seniai norėjome sudainuoti žmonėms, tačiau nebuvo galimybių – čia mums lyg koncertas“.
Pakalbinome ir pačią trijų moksleivių – Liucijos, Filomenos ir Liudvikos mamą, pasak jos, mergaitės pačios ėmėsi iniciatyvos parodyti savo sugebėjimus.
„Visos gimtajame mieste lanko privačias dainavimo pamokas, dvi iš jų – Kamilė (dainuojant dar ir pritarė smuiku) ir Domicelė lanko Čiurlionio meno mokyklą“, – pasakojo dainorėlių mama.