Išliaupsinto komunalinio direktoriaus laukia akistata su prokuratūra

  Miesto komunalininkams ir jų vadui Konstantinui Skierui šiemet buvo žarstomos pagyros už puikų miesto tvarkymą į kairę ir į dešinę, bet savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba jau kitą savaitę kreipsis į miesto prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti, ar UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nenusižengė įstatymui, tvarkydama 581,9 tonos pelenų iš „Litesko“ išvežimą. „Šių darbų UAB „Palangos komunalinis ūkis“ visai neįtraukė į savo apskaitą. Be to, „Litesko“ už juos komunalininkams sumokėjo 78,6 tūkstančio litų, o komunalinis savivaldybei pateikė 115,8 tūkstančio litų sąskaitą“, - „Palangos tiltui“ sakė savivaldybės kontrolierė Aušra Kedienė.
Pelenai negali būti priskirti komunalinėms atliekoms?   Dar vasarą Palangos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko UAB „Palangos komunalinis ūkis“ veiklos auditą. Jo metu nustatyta, kad UAB „Litesko“ 2010 metais komunalinio bendrovei apmokėjo 78,6 tūkst. Lt už 581,9 tonų pelenų išvežimą. „Mūsų nuomone, pelenai yra UAB „Litesko“ veikloje susidarančios atliekos, kurios negali būti priskiriamos komunalinėms atliekoms, todėl negali būti surenkamos ir tvarkomos savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Šie pelenai pagal sutartį turėjo būti atvežti Kretingos rajono ūkininkui Stasiui Pielikiui. Atvežti pelenų kiekiai turėjo būti įforminti pasirašant priėmimo – perdavimo aktus. Audito metu mums buvo pateiktas 2010 metų sausio mėnesio suteiktų paslaugų aktas, pagal kurį ūkininkui buvo atvežta dalis pelenų – 258,6 tonų, tačiau šis aktas pasirašytas tik vienos šalies – K. Skieraus pavaduotojo Stepo Šepučio. Šiame akte nurodyti ne tik sausio mėnesio, bet ir kitų 11 mėnesių atliktų darbų kiekiai. Ūkininko parašų, kad paslauga buvo atlikta, nėra. Bendrovės kelionės lapuose taip pat neradome duomenų (maršruto, ūkininko adreso ir pan.), įrodančių, kad pelenai tikrai buvo išvežti ūkininkui. Todėl manome, kad visas 581,9 tonų pelenų kiekis buvo išvežtas į sąvartyną ir apskaitytas kaip komunalinės atliekos surinkimas iš fizinių ir juridinių asmenų, o už suteiktas paslaugas pateikta apmokėti savivaldybės administracijai. Įvertinus sumine išraiška tai sudaro 115,8 tūkst. Lt. Taigi, už šių atliekų išvežimą buvo apmokėta du kartus: apmokėjo ir UAB „Litesko“, ir Savivaldybės administracija“, - pasakojo „Palangos tiltui“ savivaldybės kontrolierė. „Savivaldybės biudžetui buvo padaryta didelė žala“, - tvirtino kontrolierė. Ji abejoja, ar „Litesko“ pelenus buvo galima vežti į sąvartyną, į kurį yra vežamos įprastos atliekos. „Pelenai turi toksinių medžiagų, todėl jie turėjo būti vežami į specialų sąvartyną. Nėra net aišku, į kokį sąvartyną ir kokie kiekiai buvo išvežti. Manau, kad pelenai buvo sumaišyti su kitomis komunalinėmis atliekomis ir išvežti į Dumpių sąvartyną. To nebuvo galima daryti“, - sakė kontrolierė.
Nustatyta ir daugiau pažeidimų   Audito metu taip pat nustatyti ir kiti galimi atvejai, kai ne komunalinės atliekos buvo priskirtos komunalinėms atliekoms ir už jų surinkimą ir sutvarkymą buvo pateikta apmokėti Savivaldybės administracijai. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant ar griaunant statinius, įvardinamos kaip statybinės atliekos, kurios pagal Tarybos patvirtintą komunalinių atliekų tvarkymo 2006-2010 metų planą priskiriamos prie ne komunalinių atliekų. Įmonės, organizacijos ir gyventojai – statybos atliekų turėtojai – privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais ir mokėti už šių atliekų tvarkymą. Pagal UAB „Palangos komunalinis ūkis“ sudarytą jai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų suvestinę, į sąvartyną priimta 392,83 tonų nepavojingų statybinių atliekų. Pagal audito metu surinktus duomenis, šios atliekos buvo įtrauktos į komunalinių atliekų kiekius, už kurių išvežimą ir tvarkymą buvo apmokėta iš savivaldybės biudžeto. Audito metu pagal kelionės lapus nustatyta, kad iš juridinių asmenų – statybinių įmonių bendrovės transportu buvo išvežta 123,4 tonos krovinio. Ne visuose kelionės lapuose įvardintas maršrutas, vežamas krovinys ir jo kiekis, tačiau, atsižvelgiant į bendrovės klientų veiklos specifiką bei kai kuriuose kelionės lapuose pateiktą informaciją, galima daryti prielaidą, kad buvo vežamos statybinės atliekos. Šios atliekos buvo įtrauktos į komunalinių atliekų išvežimo sąnaudas ir Savivaldybei pateiktų sąskaitų suma padidinta 24,5 tūkst. Lt. Kontrolierė sako, kad neapskaitytų darbų ar netinkamai į apskaitą suvestų komunalinio darbų gali būti „dešimtys“.
Savivaldybės biudžetui padaryta žala   „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ galimai neteisėtų veiksmų savivaldybės biudžetui padaryta 140,3 tūkst. Lt žala. Dėl to ir pelenų atvejo Kontrolės ir audito tarnyba jau surašė pareiškimą miesto prokuratūrai, kurį jai įteksime kitą savaitę“, - sakė A. Kedienė. Ji atkreipia dėmesį, kad pernai, Tarybai apkarpius komunalinio finansavimą, rinkliavų dalyje susidarė didelės skolos. „Metų gale savivaldybė buvo komunalininkams skolinga apie 600 tūkstančius litų. Šiais metais prognozuojamas taip pat didelis deficitas, apie 300-400 tūkstančius litų. Problema ta, kad dabartinė nustatyta rinkliavos sistema ir dydis nepadengia komunalinio atliekų tvarkymo kaštų. Mes siūlome arba rinkliavą didinti, arba keisti deklaravimo tvarką. Mums akivaizdu, kad dabar esanti deklaravimo tvarka nėra gera“, - sakė kontrolierė. Ji sakė, kad dėl to su pasiūlymais kreipėsi į savivaldybės administraciją, bet atsakymų iki šiol nesulaukė. Anot kontrolierės, komunalininkai, atlikus kontrolę, suskubo 115,8 tūkstančio sugrąžinti į savivaldybės biudžetą. „Tai buvo padaryta užskaitos būdu, nes savivaldybė yra daug skolinga UAB „Palangos komunalinis ūkis“, - sakė A. Kedienė.
„Bandoma man pakenkti, kad nesutinku su kontroliere“   Komunalinio direktorius K. Skierus nesutinka su kontroliere, kad pelenai nebuvo tinkamai apskaityti. „Tai jos nuomone jie nebuvo tinkamai apskaityti. Ji netinkamai traktuoja, kad UAB „Litesko“ veikloje susidarančios atliekos negali būti priskiriamos komunalinėms atliekoms, todėl negali būti surenkamos ir tvarkomos savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje“, - pabrėžė direktorius, šiemet iš miesto mero susilaukęs tik pagyrų už miesto tvarkymą. Direktorius sako, kad nėra tokio nutarimo, kuris draustų pelenus maišyti su kitomis atliekomis. „Pelenai Kunigiškių sąvartyne buvo maišomi su kompostu, mišinys nurūgštinamas ir naudojamas kaip trąša“, - sakė komunalinio vadovas. „Visa bėda, kad ant pelenų krovinio važtaraščio nebuvo ūkininko, kuriam ruošėmės vežti pelenus, parašo. Kontrolierė man sakė: „Tegul ūkininkas pasirašo, ir jokio tyrimo aš nedarysiu.“ Aš sutikau, kad tą parašą „pražiopsojau“, bet man sąžinė neleido važiuoti pas ūkininką specialiai vien tik dėl parašo“, - sakė „Palangos tiltui“ K. Skierus. Jis kategoriškai nesutinka su nuomone, kad nėra jokių krovinio išvežimo dokumentų: „Yra visi važtaraščiai, tik kai kurių parašų trūksta“. Anot K. Skieraus, savivaldybė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ už miesto tvarkymo ir atliekų išvežimo darbus yra skolinga 1 milijoną 200 tūkstančius litų. Kilus ginčams dėl savivaldybės apmokėjimo už pelenų išvežimą ir, kitu atveju, dėl statybinių medžiagų išvežimo, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ padarė užskaitą – savivaldybei grąžino beveik 140 tūkstančių litų. K. Skierus įsitikinęs, kad savivaldybės kontrolės ir audito skyrius jam „pagalius į ratus kaišioja“ dėl to, kad jis nesutinka su kontrolierės įtikinėjimais didinti įmonėms ir gyventojams rinkliavos už atliekų išvežimą dydį. „Ne rinkliavą reikia didinti, bet gerinti rinkliavos administraciją reikia, jai sakau. Paprieštaravau ir gavau per kaktą“, - sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius.
Buvusi kontrolierė pritaria išvadoms   Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Danas Paluckas sakė, kad komitetas iki šiol negavo visų atsakymų apie pelenų istoriją iš komunalinio direktoriaus. „Vėl kviesime jį į posėdį, aiškinsimės, nes kol kas yra daug neaiškumų istorijoje“, - sakė D. Paluckas. Jis sakė, kad dauguma komiteto narių pasisako, kad savivaldybės Kontrolės ir audito skyriaus patikrinimo medžiaga būtų perduota prokuratūrai. „Jeigu nematytume nusikalstamos veiklos požymių, nesikreiptume“, - sakė komiteto pirmininkas. Jis sakė, kad svarstant kitų metų savivaldybės biudžetą, siūlysiąs numatyti didesnes išlaidas atliekų tvarkymui mieste. „Pasisakau prieš rinkliavos už atliekas didinimą“, - sakė Tarybos narys. Buvusi Palangos savivaldybės kontrolierė Elena Kuznecova sakė „visiškai“ pritarianti dabartinės kontrolierės audito dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ veiklos išvadoms. „Auditas buvo pradėtas, kai aš dar dirbau. Kyla daug rimtų įtarimų dėl neteisėtų komunalinio direktoriaus veiksmų“, - sakė E. Kuznecova. Tarybos Kontrolės ir audito komiteto narys Aleksandras Jokūbauskas tikisi, kad „visus taškus sudėlios prokuratūra“. „Neabejoju, kad prokuratūrai daug kas komunalinio veikloje pasirodys įdomu“, - sakė A. Jokūbauskas.