Investuotojų planuose – olimpinis baseinas, ledo arena ir žirgynas

„Jeigu išties būtų galima įgyvendinti tai, ką siūlo investuotojai, Palanga tikrai nušluostytų nosį Druskininkams“, – juokavo Palangos miesto tarybos nariai bei Savivaldybės administracijos vadovai, trečiadienio vakarą besirinkdami į sporto ir rekreacijos centro Palangoje, sąlyginiu adresu Klaipėdos pl. 34, detaliojo plano koncepcijos pristatymą.

Dirba beveik porą metų
Koncepciją rengė ir ją pristatė architektai Saulius ir Povilas Daniai. S. Danius supažindino su pačia vieta, kurioje norima statyti kompleksą, ir priminė, kad gegužę bus jau du metai, kai UAB „Karpis“ prezidento Raimondo Karpavičiaus, turinčio šioje teritorijoje nekilnojamojo turto, iniciatyva bei jo idėjos vedami architektai dirba prie koncepcijos, kurios pradžių pradžia ir atraminiu tašku galima pavadinti jau ne vienus metus čia gyvuojantį trenerio Zigmo Šeško žirgyną ir jojimo mokyklą.
Pasak S. Daniaus, iš pradžių buvusi mintis tik šiek tiek plėstis – tiek, kiek numatyta 2000-aisiais patvirtintame Nemirsetos detaliajame plane. Tačiau nors gal kam ir gražu kaimą primenanti aplinka, ją vis dėlto dera sutvarkyti ir fiziškai, ir architektūriškai, ir urbanistiškai. Tad nuo pirminių planų pertvarkyti žirgyną ir statyti čia viešbutuką-motelį pereita prie platesnių užmojų, apimančių daug didesnę teritoriją, ir sumanyta statyti sporto ir rekreacijos centrą, kuriame, be žirgyno su žirgų parku bei jojimo mokyklos būtų dar ir 50 metrų – pagal normatyvus vadinamas olimpinis baseinas, ir ledo arena, kurioje galėtų treniruotis ne tik mėgėjai, bet ir profesionalios komandos, ir visa reikalinga rekreacinė infrastruktūra – nuo viešbučių ir namelių, kuriuose gyventų sportininkai bei treneriai, iki viešbučio ir motelio, kur apsistotų turistai bei poilsiautojai, o svarbiausia – plaukti, žaisti ledo ritulį bei jodinėti norintys vaikai.
„O svarbiausia – mes norime sukurti tokį kompleksą, kuris padės Palangai spręsti sezoniškumo problemą, nes čia bus galima sportuoti ir ilsėtis tiek vasarą, tiek žiemą“, – akcentavo S. Danius.

Trijų dalių kompleksas
Architektas P. Danius pristatė norimo statyti komplekso planinę struktūrą. Visos teritorijos ašis būtų kol kas tik Palangos miesto bendrajame plane esanti Viržių gatvė, kuri įsikirstų į Klaipėdos plentą. Pats kompleksas – trijų dalių. Šiaurinė teritorijos dalis būtų atiduota sportui: čia iškiltų minėtasis baseinas su ledo arena, jų tribūnose varžybas galėtų stebėti iki 500 žiūrovų. Neatmestinas variantas, jog, poreikiui esant ir technologijoms leidžiant, didysis baseinas galėtų būti skaidomas į mažesnius, kuriuose treniruotųsi jaunieji ir jauniausieji sportininkai. Numatyta vietos ir lauko sporto šakoms – teniso ar krepšinio aikštelėms.
Pietinėje Viržių g. pusėje būtų pasagos formos žirgynas su jojimo mokykla, konkūrų aikštė su stebėjimo tribūnomis, žirgų parkas su didesnėmis ir mažesnėmis aikštėmis. Beje, žirgynas ir jo pagalbinės patalpos projektuojamos taip, kad lyg skydas dengtų aplinkinių gyventojų namus nuo vyraujančių vėjų atnešamo triukšmo: gyventojai koncepciją jau matė ir jai pritarė. Pačioje piečiausioje teritorijos dalyje įsikurtų viešbutis bei motelis su visa reikalinga infrastruktūra.

Žemė ir pinigai
Tarybos nariai architektų teiravosi: kokį plotą užimtų kompleksas? Jiems atsakyta, jog planuojamos teritorijos plotas – 10 ha, devynios dešimtosios šio ploto – valstybinė žemė, 10 proc. – privati nuosavybė. Klausta, ar atsipirks, tarkim, baseinas ir ledo arena? Dėl ledo arenos atsakyta, jog projekto vystytojas turįs ryšių su Rusijos ledo ritulio federacija, ir tie ryšiai esą tokie stiprūs, jog praktiškai garantuoja, kad ledo arena bus užpildyta. Būta klausimų ir dėl žirgyno, į kuriuos atsakė Z. Šeškas, ir dėl galimų vandens pramogų. Nemirsetos seniūnaitis Laimutis Kondratas savo ruožtu patikino, jog nei gyventojai, nei net Pajūrio regioninio parko direkcija su miškų urėdija nėra prieš žirgų sportą, netgi už, o ir pats sporto ir pramogų kompleksas šioje vietoje turėtų prasmės.
Bene svarbiausi du klausimai: kaip bus sprendžiama valstybinės žemės problema ir kas finansuos komplekso statybas, kainuosiančias net ne 100 mln. Lt, o daugiau? Dėl žemės, architektų teigimu, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo atsakyta, jog yra galimybė ją išsinuomoti. Dėl finansavimo kebliau: tikimasi po spalio mėnesio, paaiškėjus naujoms ES nuostatoms, kreiptis į fondus. Tik nežinia, kiek jie rems privačias iniciatyvas. O gavus finansavimą, visas kompleksas galėtų iškilti ir pradėti funkcionuoti po dviejų metų nuo statybų pradžios.

Objektas reikalingas. Reikia ir garantijų
Dėl žemės esama ir dar vienos problemos, kurią priminė ir Tarybos nariai, ir administracijos vadovai: dar nesibaigė žemės reforma ir ne visiems palangiškiams suformuoti sklypai nuosavybei atkurti. Tad norint paaiškinti žmonėms, kodėl pirmenybė atiduodama ne jiems, o sporto ir rekreacijos centrui, turi būti labai rimti argumentai.
„Mes išklausėme jūsų pristatymo, gaila, kad negalime užduoti klausimų pačiam idėjos autoriui, – apibendrindamas tai, kas buvo kalbėta, sakė miesto meras Šarūnas Vaitkus. – Galime pasakyti tiek: mes už projektus, kurie padėtų mažinti sezoniškumą ir pritrauktų į Palangą poilsiautojus – o ir sportininkus – tiek žiemą, tiek vasarą, juolab kad šis objektas būtų naudingas ne tik kurortui, bet ir patiems palangiškiams. Tačiau prieš apsispręsdami Taryboje, ar leisti rengti šios teritorijos detalųjį planą, norėtume gauti aiškius atsakymus į klausimus: ar tikrai, jeigu mes rezervuotume čia teritoriją kompleksui, neatsitiks taip, kaip sako kolega Dainius Želvys, kad viskas čia ir stovės keliasdešimt metų? Ar neatsitiks taip, kaip jau yra buvę, kad visas projektas perleidžiamas kitiems investuotojams, o šie sako: mes nebenorime komplekso, bet norime gyvenamųjų namų kvartalo? Taip, ir miesto strateginiame plane mes esame numatę nuolaidų investuotojams, norintiems ateiti į Palangą ir investuoti į sporto, pramogų bei sveikatingumo infrastruktūrą. Tačiau mums reikia žinoti, kad tai kas paplanuota, bus ir įgyvendinta“.