Imsis drausminti medinių „kurhauziukų“ Šventojoje šeimininkus

Jau kitą savaitę Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai, pasitelkę Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus, rimtai imsis daryti tvarką dar iš tarybinių laikų Šventosios paveldėtame ir vis naujais laikinaisiais statiniais apaugančiame medinių poilsio namelių ūkyje. Taip sutarta trečiadienį pas Palangos merą Šarūną Vaitkų vykusiame Šventosios seniūnijos bendruomenės, Savivaldybės administracijos skyrių bei NŽT atstovų susitikime.

Bendruomenė iškėlė problemą

Palangos meras Š. Vaitkus susirinkusiesiems priminė, kad vasario 19-ąją vykusiame pirmajame susitikime su Šventosios seniūnijos bendruomenės atstovais pastarieji įvardijo keletą įsisenėjusių ir būtinai spręstinų miestelio problemų, viena jų – nei estetinių, nei sanitarinių normų neatitinkantys mediniai poilsio nameliai. Tad šio susitikimo, į kurį pakviesti buvo miesto vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas ir NŽT Palangos skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Mikelevičius, tikslas – nuspręsti, kokių priemonių imtis nustatant namelių šeimininkus, išsiaiškinant, ant kokios žemės nameliai stovi ir ar teisėtai pastatyti bei nuspręsti, ką daryti su iškilusiais neteisėtais.

Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė informavo, jog 2008-aisiais žemėtvarkos specialistai, atlikę medinių poilsio namelių Šventojoje inventorizaciją, nustatė, jog tuo metu kurortiniame miestelyje būta apie 900 tokio pobūdžio laikinųjų statinių, ir tik menka jų dalis šiai dienai yra tinkamai teisiškai įregistruota. Su pastaraisiais problemų nesama – kaip pavyzdys vėliau pokalbyje buvo paminėti įmonės „Vičiūnai“ poilsio nameliai. Bėda, kad toli gražu ne visais atvejais žinoma, kas yra statinių savininkai. Vieni laikinieji pastatai yra registruoti Registrų centre, kiti ne, vieni stovi valstybės žemėje, kiti – ne. Formuojant žemės sklypus, kyla problemų, kurios persikelia ir į teismus: teoriškai laisvoje valstybinėje žemėje suformavus sklypus nuosavybei atkurti, paaiškėja, kad per tą laiką, kol formuotas sklypas, sugebėta kokį vieną iš keleto ten be jokių leidimų stovinčių namelių įregistruoti. Registrų centras gali įregistruoti namelį kaip daiktą, paskui gi privalu prie jo formuoti žemės sklypą, ir visi anksčiau parengtieji planai nueina šuniui po uodega.

A. Kilijonienė ir kiti pasitarime dalyvavę administracijos atstovai sakė prašantys bendruomenės pagalbos padedant nustatyti, kas yra namelių savininkai. Nes, kaip minėjo S. Bradūnas ir M. Mikelevičius, ir pernai, ir užpernai pavasarį rengiant reidus bei bandant nustatyti namelių šeimininkus, tokie esantys jų valdytojai prisipažindavo tik iki to laiko, kol valdininkai prisistatydavo. Jiems prisistačius, žmonės kaip mat išsižadėdavo žodžių, jog jie esą šeimininkai.

„O paskui, rugpjūtį, pamatydavome, kad toje vietoje suręsti dar pora naujų namelių“, – tarstelėjo S. Bradūnas.

Nelegalius „kurhauziukus“ nukeldinti

Šventosios seniūnas Eugenijos Čilinskas priminė, jog mediniai poilsio nameliai – dar sovietmečio palikimas. Kai kurie jų ir atrodo taip, lyg būtų tiesiai iš to laikmečio persikėlę į mūsų dienas. Priminė jis ir tai, kad pirmieji Palangos savivaldybės Tarybos bei Valdybos sprendimai buvę tuos namelius griauti. O juos turinčioms įmonėms ar įstaigoms buvo suteikti žemės sklypai, kad jie vietoj nugriautų namelių pasistatytų poilsines. Poilsinės iškilo, nameliai išliko, ir didžioji dalis jų buvo pardavinėjama bei perpardavinėjama, tad šeimininkus susekti sunku.

Pasak Šventosios seniūnijos bendruomenės nario Gintauto Rekašiaus, Palanga dešimt metų turėjo vieną didžiulę problemą – Kurhauzą, su kurio bendrasavininkais vargo teismuose: „Tikrai nuoširdžiai džiaugiamės, kad jums pavyko Kurhauzą prikelti naujam gyvenimui. O Šventosios mediniai nameliai – tai šimtai mažų kurhauziukų, kurių savininkai saugo juos tiesiog įsikibę. Suprantame, kad dvi dešimtis metų nejudintos problemos vienu ypu neišspręsi. Bet Kurhauzo pavyzdys rodo, kad neišsprendžiamų problemų nėra, tik reikia pradėti. Ir pradėti nustatant savininkus, nors tai ir sudėtinga: pats nesėkmingai domėjausi, kas yra vadinamojoje „Aušros“ teritorijoje, užimančioje 3 ha, stovinčių namelių šeimininkai. Tad reikia suvienyti visų institucijų pastangas“.

Pasak Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos nario Mikelio Balčiaus, pradėti būtų galima tiesiog nuo įspėjimų: vasarą ant namelių pakabinti informaciją, kad ieškomi savininkai ir kokiu tikslu jie ieškomi.

M. Balčiaus pasiūlymą palaikė ir pasitarime dalyvavę valdininkai, ir meras Š. Vaitkus, kuris stebėjosi: kaip gali būti sunku susekti, kam nameliai priklauso, jeigu vasarą ten vyksta itin aktyvi veikla? Jis pasiūlė pasitelkti į pagalbą Viešosios tvarkos skyriaus specialistus, kad šie, jau turintys praktikos Palangoje su nelegaliais laikinaisiais statiniais, imtųsi tokių pat priemonių ir Šventojoje.

„Ilgai nediskutuojant: jau nuo ateinančios savaitės reikia pradėti fiksuoti esamą padėtį, iki vasaros išsiaiškinti, ant kieno žemės stovi nameliai, kurie iš jų – legalūs. Nelegalių statinių savininkus perspėti, atitinkamai paskelbiant informaciją, o jeigu savininkai per nurodytą terminą neatsišauks – kviesti antstolius ir namelius nukeldinti“, – sudėliojo taškus meras.

Tarsis ir su kitomis institucijomis

Dar kurį laiką diskutuota dėl sklypų formavimo teoriškai laisvoje, o praktiškai namelių užtūptoje valstybinėje žemėje bei dėl praktikos teismo keliu pripažinti turtą bešeimininkiu – jei namelių šeimininkai neatsirastų. Nors visi pasitarimo dalyviai sutarė, kad vargu ar tokių bus, jei iškils reali grėsmė, kad laikinieji statiniai gali būti nukeldinti.

S. Bradūnas dar kartą priminė peripetijas dėl sklypų formavimo: visi dokumentai rodo, jog valstybinė žemė – laisva, o Registrų centras ir net prokurorai pirštu baksnoja: stovi namelis, tad sklypo formuoti negalima. Beje, būta precedentų, kai VĮ Registrų centras buvo teismo nutartimi įpareigotas įregistruoti laikinąjį statinį, kuriam vėliau privalu suteikti žemės.

Meras Š. Vaitkus nusprendė į kitą susitikimą su Šventosios seniūnijos bendruomenės atstovais medinių poilsio namelių klausimu pasikviesti ir prokuratūros, ir VĮ Registrų centras atstovus, kad šie paaiškintų: negi išties galima legalizuoti nežinia kaip valstybinėje žemėje iškilusius statinius?

Rengs specialųjį planą

Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos narys Kęstutis Oginskas susitikimo dalyviams priminė, jog bendruomenė siūliusi tam tikras namelių savininkų „drausminimo“ priemones, kurios yra Savivaldybės kompetencijoje, numatyti atitinkamais Tarybos sprendimais. Pavyzdžiui, papildyti miesto Švaros ir tvarkos taisykles punktais, numatančiais, kad laikinieji statiniai turi atitikti bent jau sanitarines bei higienos normas, jeigu, kaip minėjo vyriausiasis architektas, liberalėjant įstatymams, į I-ąją nesudėtingų laikinųjų statinių grupę patenkančių poilsio namelių architektūros derinti nebereikia.

K. Oginskas pasiūlė ir dar vieną sprendimą: prie ant miško ar valstybinės žemės stovinčių namelių uždrausti statyti automobilius.

Priminė šventojiškis ir dar vieną siūlymą: parengti Šventosios upės bei jos gretimybių, į kurias patenka Kopų gatvė, specialųjį planą, kuriame būtų nustatyti ir reglamentai nameliams. Šį pasiūlymą palaikė tiek S. Bradūnas, tiek meras, priminęs, jog Palanga jau turi parengusi panašaus pobūdžio Plaušės specialųjį planą. Į seniūno E. Čilinsko pastebėjimą, jog jau rengiamas Šventosios upės specialusis planas, atsakyta, jog jo minimas dokumentas rengiamas ichtiologiniam draustiniui įteisinti, tad su K. Oginsko siūlomo teritorijų planavimo dokumento, kurio rengimui meras A. Kilijonienei ir S. Bradūnui nurodė paieškoti lėšų atitinkamose biudžeto eilutėse, būsimais sprendiniais nesikirs.