Ilgai brendusi eismo revoliucija Palangos aukštyn kojom neapvertė

Penkeri metai. Tiek Palangos valdžiai prireikė laiko, norint suprasti, kas jai yra sakoma.
Kaip kardinalus eismo schemos pertvarkymo būdas vienos krypties eismas Vytauto gatve savivaldybei viešai buvo siūlomas dar prieš penkerius metus. Tada Eismo saugumo komisijai vadovavęs Saulius Simė kraipė galvą klausydamas ir, regis, niekaip negalėjo suvokti, kas yra siūloma. Paistė jis kažką apie vienos krypties eismo pavojus – girdi, tik į vieną pusę važiuojantys automobiliai labai viršys greitį, dviratininkams vis vien būsią nesaugu, o ir velniaži kas tada dėsis Ganyklų gatvėje.
Ši idėja kiek krustelėjo po praėjusių savivaldos rinkimų, kai Eismo saugumo komisijai pradėjo vadovauti miestą kamuojančių problemų sprendimų būdus nepalyginamai geriau už S. Simę išmanantis vicemeras R. Mikalkėnas. Ir tai link vienos krypties eismo pertvarkos Vytauto gatvėje dvejus metus buvo tiesiog šliaužiama, atsargiai vis apsidairant aplink.
Žinia, esmingesnius pokyčius visuomenė priima sunkiai. Iki tol buvusią tvarką gerai žinojusius ir prie jos pripratusius žmones labiau gąsdina ne patys pasikeitimai, o nežinia, kaip reikės elgtis. Iš to kyla įvairūs nuogąstavimai, mažai pagrįstos baimės ar net atviras prieštaravimas, neturint rimtesnių argumentų.
Visą šį pasipriešinimą reikėjo sugerti R. Mikalkėnui. Todėl ir dabar, kai gatvėje linijos jau išbraižytos, nauji kelio ženklai sustatyti, dviratininkai savo juosta važiuoja ne baikščiai dairydamiesi į šalis, o iškėlę galvas, automobiliai vienas po kito rieda tik parko link, vis dar lyg abejodamas vicemeras apsidraudžia, kad dėl šios eismo pertvarkos galutinai bus nuspręsta pasibaigus vasarai.
Tačiau vienos krypties eismą išmėginus vos kelias dienas, prieštaraujančių palangiškių būrelis aiškiai tirpsta. Atrodo, nebeliko ir norinčių protestuoti, kurie žadėjo blokuoti eismą vaikščiodami gatvės perėja pirmyn atgal. Gal pagaliau suprato, kad gerai ir visuomenei tarnaujančiai idėjai prieštarauti nėra prasmės?
Tiesa, anksčiau nuolat burnoję, kad teks „be reikalo važinėti ratais“, dabar „protestuotojai“ jau susirūpino dviratininkų saugumu – girdi, „mašinos juos išdaužys kaip kėglius“. Teoretikai net sušilę aiškina, kaip esant vienos krypties eismui, dviratininkams bus pavojinga pervažiuoti gatvę sukant į šalutinę. Kaip pietų kryptimi važiuojantys dviratininkai nematysią iš paskos juos prisivejančių automobilių, kurie juos, aišku, užkliudys. Kaip dviratininkus ant asfalto guldys iš šalutinių gatvių į Vytauto gatvę įsukantys automobiliai.
Šių saugaus dviračių eismo ekspertų norisi paklausti – o kur jūs buvote iki šiol, kai Vytauto gatvėje dviračiais važiuojantys žmonės ir vaikai rizikuodami gyvybe tarp mašinų malėsi dešimtmečius? Kai stovinčias mašinas lenkdamas dviratininkas būdavo priverstas išvažiuoti beveik į gatvės vidurį, kuriuo priešais atbirbdavo dar ką nors apvažiuojantis autobusas? Ar tada kas nors rūpinosi, kaip kirsdamas dvi eismo juostas dviratininkas pasuka į šalutinę gatvę? Ar tuomet kas nors aimanavo dėl sužalotų pėsčiųjų, į kuriuos įsirėždavo chaotiško eismo Vytauto gatvėje vengę ir dėl to šaligatviais važinėję dviračiai?
Dabar, kai dviratininkai drąsiai gali važiuoti tik jiems skirta eismo juosta, atsiranda tokių, kurie tik ir laukia nelaimės. Pikto pranašai gali apsidžiaugti – nelaimių Vytauto gatvėje šią vasarą gal ir neišvengsime. Prie naujai organizuoto transporto eismo dar neįpratę poilsiautojai gali išvažiuoti priešprieša. Kažkas, neduokdie, gali kliudyti ir dviračių taku važiuojantį dviratininką. Tačiau tai įvyks ne dėl to, kad šioje gatvėje įvestas vienos krypties eismas. Tai bus neatsargumo išprovokuota nelaimė, nuo kurios niekas nėra apdraustas bet kurioje gatvėje.
Kita vertus, beveik lygiomis dalimis dviratininkams, automobilių stovėjimui ir transporto priemonėms padalinta gatvė vairuotojus vers būti atidesniais. Iki šiol Vytauto gatve važinėjomės kaip kaimo vieškeliu, kuriame ne visuomet buvo paisoma eismo juostų, o mašiną su įjungtais avariniais šviesos signalais buvo galima numesti kur užsimanius.
Užteks tik laikytis nustatyto 30 kilometrų per valandą greičio ir pranašaujamų nelaimių išvengsime. Važiuojant tokiu greičiu bus pastebėti ir į skersines gatves pasukantys dviratininkai, ir gatvę pasiruošę pereiti pėstieji, ir iš šalikelėje sustojusių automobilių į važiuojamąją kelio dalį išlipantys vairuotojai.
Vienos krypties eismas nėra jokia naujovė. Šitaip automobiliai važinėja daug kur pasaulyje ir niekas dėl to bėdos nemato. Prie šitaip organizuoto eismo priprasime ir mes, palangiškiai, ir pas mus vasaromis atvykstantys poilsiautojai.
Tik nesinorėtų laukti dar penkerių metų, kol miesto valdžia supras, kad kurorto centre naujai nustatytas eismo laikrodis bus visiškai suderintas tuomet, kai vienos krypties eismas atsiras ir Plytų – Ganyklų gatvėse.
Šitaip suformuotas S. Dariaus ir S. Girėno, Plytų, Ganyklų, Druskininkų ir Vytauto gatvėmis viena kryptimi judančio transporto eismo žiedas sumažintų avarines situacijas mieste, išplėstų erdves dviratininkams, o mieste padidintų automobilių stovėjimų vietų skaičių.