Į Amžinybę iškeliavo Palangos mokytoja-legenda Kostancija Strikienė

Ketvirtadienį, liepos 11-ąją, Palangą kepinant kaitrai, į Amžinybę iškeliavo kurorto mokytoja-legenda Kostancija Strikienė. Jai buvo 91-eri.

Išugdžiusi meilę muzikai – ji daugiau nei 40 metų dėstė muziką Palangos S. Vainiūno muzikos mokykloje – gyvenimui ir tikėjimui, ji palietė tūkstančių mokinių, pasklidusių po visą pasaulį, širdis.

Taip pat – ir buvusio savo mokinio, dabartinio Palangos mero, Šarūno Vaitkaus, kuris pasidalino jautria žinute apie mokytojos didžiąją kelionę į Dangų savo Facebook paskyroje.

„Mano mylimiausia mokytoja, mūsų visų Palangos legenda dabar vinilo plokštelių klausysis aukštai danguje..

Išprususi, neišpasakytai inteligentiška, visada pasitempusi ir subtiliai stilinga, kiek tai buvo įmanoma anais laikais.

Reikli, bet itin pagarbi vaikams. Visada besišypsanti ir niekada negailinti šiltų apsikabinimų, bet, esant reikalui, padykėliams tarianti griežtesnį žodį. Tačiau tos pastabos būdavo sakomos kažkaip labai ramiai, tuo pačiu visada pagarbiu tonu bei maniera. Ir mes ją už tai beprotiškai gerbdavome ir dar labiau beprotiškai mylėjome.

Tai Konstancija Strikienė, ji mūsų muzikos mokykloje ilgus metus vienus palangiškius vaikus mokė solfedžio, kitiems dėstė muzikos literatūrą. O man pasisekė – ji buvo abiejų šių dalykų mano mokytoja.

Tai dabar šiuolaikinės Y ar Z kartos visko mačiusios, daug ką patyrusios ir niekuo jų nenustebinsi.

O tais laikais...

Tais sovietmečio laikais mokytoja Konstancija per muzikos literatūros pamokas uždėdavo plokštelių, kurias dabar vadiname vinilinėmis, ir Palangos vaikai klausydavosi jų ausiai negirdėtų melodijų. 

„Pilėnai“ – pirmoji sovietmečiu pastatyta lietuviška opera, kur finalinėje scenoje skamba legendinė frazė: „Mes mirštame nenugalėti“. Ir mokytoja vaikams aiškino, kokia svarbi mums, mūsų tapatumui, ši opera, ir išdidžių pilėniečių pavyzdžiu į jų širdis dėjo patriotiškumo bei meilės Lietuvai žinią.

Arba lyriška, skaidri ir tuo pačiu didinga Grygo drama „Peras Giuntas“. Mokytoja prašė nepamiršti, kad kiekviena tauta gyva tol, kol saugoja savo tautosaką bei legendas, ir kokia yra svarbi pagarba liaudiškos muzikos šaknims. 

Čiurlionis, Listas, Šopenas, fortepijoninės kompozicijos... 

Mes, mažo miestuko vaikai, klausėmės didingų pasaulio kompozitorių šedevrų, ir mums buvo pasakojama ne tik tų kūrinių atsiradimo istorijos, bet ir apie tai, kokia paveiki bei žmones vienijanti yra muzika.

Mažieji palangiškiai, tuomečių laikų suvaržyti mokinukai, anksčiau nei geografijos pamokose sužinodavo, koks platus yra pasaulis, ir mintimis galėjo keliauti ten, kur nebuvo leidžiama nuvykti. 

Ir vaikai galėjo svajoti... 

Tai buvo ne tik pirmąsias natas išmokiusiu rašyti mokytoja, tai buvo žmogus, kuris rūpinosi mūsų, palangiškių vaikų, išprusimu ir mūsų pasaulėjauta. 

O tuomet, kai mokiniai užaugo, kai mokytoja taip pat peržengė tam tikro savo gražaus amžiaus ribas, jos meilės, šypsenos bei energijos vis tiek buvo pilna visur: renginiuose, koncertuose, susitikimuose. Sėsdavo ant dviračio ir aplėkdavo miestą, dar užsukdama pas žurnalistus paplepėti ar į savivaldybę pasilabinti su savo mokiniais.

Šiandien su didžiule širdgėla sakau: sudie, mylima mokytoja Konstancija. 

Šiandien Palangos globos namuose mūsų legendinė pedagogė baigė skaičiuoti savo žemiškojo gyvenimo laiką ir iškeliavo ten, aukštai, visiems nešti gėrį ir kartu klausytis vinilo plokštelių... 

Mokytojai buvo 91 – eri. Ir ji visus mus išmokė ko nors tikro, šilto ir jautraus. 

1958 m., tarpininkaujant profesoriui Baliui Dvaroniui, kuris visas vasaras leisdavo Palangoje, mūsų mieste buvo atidaryta muzikos mokykla. Konstancijos vyras Vytautas Strikas tapo šios mokyklos direktorius, o mokytoja K.Strikienė ilgus metus čia ugdė Palangos vaikų kartas. Būtent Palangoje apsigyvenusių muzikų Strikų pažintis su Dvarionais davė pradžią muzikos mokyklai mūsų mieste atsirasti. 

Mokytoja apdovanota Palangos grąžinimo Lietuvai 100-mečiui skirtu medaliu „Už nuopelnus Palangai“. 2018 m. K.Strikienė pelnė palangiškių jai skirtą „Metų širdies“ titulą, ir tai bei mūsų atmintis, ko gero, yra pats svarbiausias įvertinimas, kokio gali sulaukti pedagogas.

„Kai atvažiavome, Palanga buvo tokia mažutė, bet – labai nuostabi... Dabartinė Palanga auga, gražėja, tik reikia žiūrėti šviesiomis akimis“, – žurnalistams yra sakiusi legendinė muzikos mokytoja.

Nuoširdžiai užjaučiu Konstancijos Strikienės gimines, artimuosius ir visus tuos, kurie buvome šios legendinės pedagogės mokiniai. Ilsėkitės ramybėje, mylima mokytoja... Mums JŪSŲ čia labai trūks,“ – skelbia mero Š. Vaitkaus įrašas.

Mindaugo Ažušilio (Delfi) nuotr.