Gyvybę įkvėpęs „Anapilio“ ir „Vandenio“ muzikos klubams – Romas Kisielis

Prieš dvylika metų Palangoje įvyko paskutinis koncertas „Anapilio” muzikos klube. Stebėję jį verslininkai Kęstutis ir Loreta Gecai ilgai netrukus tapo„Vandenio“ viešbučio savininkais. Dėka atsitiktinumo, suvedusio daugiametį „Anapilio” muzikos vadovą Romą Kisielį su viešbučio šeimininkais („jų perfekcionizmas ir mano žinojimas ką daryti“) subrandino idėją įsteigti „Vandenyje” muzikos klubą. Šiandien „Vandenio” muzikos klubo vadovas galvoja, jog sumanytos idėjos sėkmė didele dalimi priklausė nuo parengto jai puikaus projekto, nepagailėtų investicijų ir muzikos atlikėjų profesionalumo, organizuojant muzikinius renginius.Gyvybę įkvėpusiam dviems muzikos klubams darbas „Vandenyje“ R. Kisieliui jau seniai tapo gyvenimo būdu.

„Jei iki šiol kalbama – gerai”
„Vandenio” muzikos klubo vadovas R. Kisielis atviravo, jog gyvenime niekas atsitiktinai nevyksta.Tėvai gyveno Vydmantuose. Palangoje jis užbaigė vidurinę mokyklą, muzikos mokyklą, vėliau studijas Klaipėdos fakultetuose (Vilniaus valstybinės konservatorijos Kaipėdos fakultetai),o įsigijęs muzikinį išsilavinimąir pradėjęs dar studijų metais dirbti Palangos kultūros namuose.
„Palangoje jaučiuosi labai gerai. Čia – mano namai“, – nė kiek nedvejodamas tvirtina ponas Romas.
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais trumpai buvo išvykęs gyventi į Vilnių, dalyvavo muzikinio laivo projekte, ten susipažino ir su kai kuriais muzikantais. Grįžęs į Palangą pradėjo eiti Kultūros centro direktoriaus pareigas senajame „Anapilio” pastate. Idėja įkurti džiazo ar kitą muzikos klubą buvo sena R. Kisielio svajonė. Prabėgusių metų virtinėje realizuotas projektas šiandien jam atrodo savaime suprantamu dalyku. „Panaudojus truputį avantiūros, žodis tapo kūnu”, – šypsosi idėjos autorius.
Dešimt metų „Anapilio” muzikos klubas dovanojo žmonėms šventę, klausantis mėgiamų muzikos bei teatro atlikėjų pasirodymų jaukioje, kamerinėje aplinkoje. Iki šios dienos daugelis muzikos fanų su nostalgija mena „Anapilio” muzikos klubo gyvavimo metus.
Anot pono Romo,jei apie tai iki šiol kalbama, vadinasi – gerai. Pasak buvusio „Anapilio” muzikos klubo vadovo, laikas – kaip tekanti upė. Tekėdama ji išsigrynina, o kalbos apie „Anapilio“ atgaivinimą, anot jo, tėra fiksija.
„Jeigu medį galima pakeisti gipsu ar sudėti konferencijoms skirtus šviestuvus, tai apie kokį autentiškumą,ar „Anapilio” dvasią galima kalbėti?“ – stebėjosi pašnekovas.

Darbas draugystės principu
Organizuodamas muzikinius renginius „Anapilyje” R. Kisielis įgavo ne tik praktinės patirties. Dvidešimt treji darbo metai paliko savo pėdsaką. Užsimezgę ryšiai su muzikos meno žmonėmis daugelyje atveju išaugo į ilgametę draugystę. Kitaip ir būti negali,nes „tai nėra tik valdiškas požiūris į atlikėją”. Jis paminėjo Petrą Vyšniauską, kurio grojimo buvo kažkada atėjęs tik pasiklausyti. Šiandieną jis didžiuojasi, jog šis puikus muzikantas, profesorius, nacionalinės premijos laureatas yra ne tik laukiamas svečias„Vandenio” muzikos klube. Gerbiamas maestro yra ir jo bičiulis.
Ištisus metusdirbančiame muzikos klube publikai R. Kisielis pristato apie 150 koncertų. Repertuarą koncertams sudaro pats. Kiekvienais metais repertuaras yra peržiūrimas, pakoreguojamas. Klausiu,ar muzikos klubo vadovas pats ieškosi atlikėjų?„Vieni mane susiranda, kitų ieškau pats. „Vandenio”muzikos klubas turi savo vardą“, – sako jis.

Vasara – darbymečio metas
Anot kultūros veterano, palangiškiai vasarų nemato,nes vasaros – didžiausias darbymetis. Laisvalaikiu ištrūkti į gamtą ir pabūti kartu su šeima yra pats didžiausias Romo pomėgis.
„Turiu tradicinę lietuvišką šeimą – du vaikus. Vaikai mėgsta gyvūnėlius, turim du šunis,du žirgus, katę ir peliuką“, – šypteli pašnekovas.
Tėtis mėgsta su dukra pajodinėti arkliais. Galimybė pabūti kaime atsirado tada,kai šeima įsigijo sodybą. O ramybė muzikos klubo „Vandenis“ vadovui patinka labiausiai:„Galėčiau ilgai sėdėti savo kaime. Tai – gerokai maloniau negu bindzinėti Palangos gatvėmis”.
Anot palangiškio, jam nebuvo minčių ar noro Palangą iškeisti į kitą miestą. Apie emigraciją niekada negalvojo – jam gerai ir čia, į gyvenimą žiūri racionaliai.
Paklausus, kokiais muzikiniais renginiais pradžiugins poilsiautojus besibaigiant vasarai, R. Kisielis atsakė anekdotu, kurisužsibaigia panašiu klausimu: „O kas jums sakė?”
R. Kisielis trumpam susimąsto, o paskui atskleidžia paprastą taisyklę, kuria vadovaujasi savo darbe: „Mes stengiamės savo klausytojų nenuliūdinti”.
Anot muzikos klubo vadovo, kiekvienas žmogus renkasi tai, kas jam įdomu. „Stengiamės akcentuoti repertuaro kokybę. Ne visada Lietuvoje, bent muzikiniame gyvenime, kokybė visada yra siekiamybė. „Populiaru dažnai būna ne kokybė, o išorė, jos pateikimas. Kol kas stengiamės laviruoti, ir tai mums sekasi”, – sakė jis.
Čia žmonės susirenka pagal pomėgius. Anot muzikos klubo vadovo R. Kisielio, tegu klube apsilanko tik dešimt žmonių, bet jei žmonės iš to gauna peną, vadinasi, jie vienas kitą papildo. Tokiu būdu tarp klausytojo ir atlikėjo užsimezga dialogas ir draugystė.

Puikios sveikatos ir fantazijos
Reklaminiame „Vandenio“ internetiniame puslapyje perskaičiau, jog 150 vietų salėje įrengta viena moderniausių garso aparatūrų Lietuvoje, giriamas klubo interjeras, aštunto dešimtmečio baldų ir sienų dekoras,dizainas ir t.t.
Kalbinamas muzikos klubo vadovas negalėjo tvirtinti, jog šiuo metu klubas turi moderniausią garso aparatūrą, tačiau jis neabejoja,jog dėl puikaus koncertų salėje esančio skambesio ir geros akustikos žmonės po kiekvieno renginio išeina patenkinti.
„Vandenio“ muzikos klubą suprojektavęs žymus Lietuvos architektas, palangiškis Donatas Rakauskas yra vienu iš sėkmingo klubo ilgo gyvavimo garantų – juk žmogui, atėjusiam į koncertą, svarbi ir estetinė aplinka, atmosfera.
Sudarydamas repertuarą klubo vadovas nesivaiko populiarumo, nors jis, žinoma, svarbus, o ieško originalių sprendimų. Pasak R. Kisielio, didžiausias dėmesys skiriamas muzikos kokybei.

Ar skiriasi dabartiniai žiūrovai nuo anksčiau?
Anot muzikos žinovo, klausytojai visais laikas buvo ir yra tie patys: „Kam reikia pasiklausyti V. Katunskytės atliekamų dainų,tas eina į J. Basanavičiaus gatvę ir ten klausosi, o kam reikia kitko – renkasi kitas vietas“.
Konkurencijos su kitais muzikos klubais, jis tikina, nesą. Pavyzdžiui, su „Ramybės“ muzikos klubu yra palaikomi geri, draugiški santykiai. Jeigu tarp klubų prasidėtų konkurencija, iš to nieko gero neišeitų, įsitikinęs R. Kisielis. Muzikos klubus turi jungti bendras ir draugiškas interesas.
Atsisveikinant Romas palangiškiams linkėjo sveikatos, ji – svarbiausia gyvenime, ir fantazijos. Be fantazijos neskambėtų ir muzika.

Irena VALUŽĖ