Gyvenimas verčia rinktis: būti laimingam dabar ar ateityje
Prieš septynerius metus, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Anglijos viduryje, pietų Jorkšyre, jaukiame ir išpuoselėtame Rotherham miestelyje likimas suvedė su tuomet dar vos 21 metų marijampoliečiu Mindaugu Andriuškevičiumi. Vaikinas tiesiog degė noru užsidirbti pinigų ir padėti Lietuvoje likusiems artimiesiems. Tačiau kaip ir dauguma lietuvaičių, pakliuvusių į gražiai suokiančių tautiečių įdarbinimo agentūros pinkles, svečioje šalyje liko pamirštas. Jam teko išbandyti pačius sunkiausius darbus ir pragyventi vos už keletą svarų per savaitę.
Darbo ieškoti buvo nepaprasta
Pamenu, kaip 2005 – ųjų pavasarį visoje Jorkšyro grafystėje prasidėjo anglų vadinamasis „quiet time” (kvajet taim - ramus laikas). Tai reiškia, kad fabrikuose nebuvo naujų užsakymų, gamyba nebuvo plečiama, nebuvo kuriamos naujos darbo vietos, ir tūlam mūsų tautiečiui nėra jokio šanso įsidarbinti. Jau prieš Kalėdas daugelis fabrikų atleido „agentūrinius“ darbuotojus, kurių tarpe buvome ir mudu su Mindaugu. Tuomet bedarbiu tapo vos ne kas antras mieste sutiktas lietuvis. Tačiau vaikinas nepalūžo ir draugiškai mudu su dar vienu vyruku iš Klaipėdos svarstėme alternatyvų įsidarbinimo planą. Kasdien nueidavome į miesto biblioteką, kurioje nemokamai naršydavome internetą ieškodami įdarbinimo skelbimų. Galop radome vieną viliojantį skelbimą, kuriame buvo siūloma už pinigus įdarbinti „LG“ skystųjų kristalų vaizduoklių fabrike pietų Velse. Mindaugas sukrapštė reikiamą sumą pinigų ir pasipildė savo mobiliojo ryšio kortelę. Turėjome kelis šimtus minučių, kurias galėjome išnaudoti skambindami į bet kokį Anglijos telefono ryšio tinklą. Netrukus nusipirkome autobuso bilietus tik į vieną pusę, nes taupėme pinigus ir tikėjome, kad grįžti atgal nebeteks...
Taip mūsų trijulė atsidūrė pietų Velse, Newport (Niuporto) mieste, dydžiu prilygstančiame Klaipėdai. Galbūt neverta pasakoti ką išgyvenome nepažįstamame mieste, bet per didžiulį vargą pavyko įsidarbinti „LG“ fabrike. Netrukus tuose pačiuose namuose apsigyveno iš Marijampolės dirbti atvažiavęs Mindaugo brolis Rolandas. Tačiau maždaug po metų tas fabrikas buvo uždarytas, nes savininkai korėjiečiai nusprendė jį perkelti į Lenkiją, kur patogesnis susisiekimas ir pigesnė darbo jėga. Mes vėl likome be darbo. Laimei, neilgai.
Galop mano ir Mindaugo keliai pasuko skirtingomis kryptimis. Po kelerių Jungtinėje Karalystėje praleistų metų grįžau į Lietuvą, į savo šeimą. Tačiau su Britų saloje likusiais tautiečiais ryšys nenutrūko. Mindaugas pasakojo, kaip susipažino su lietuvaite Jurgita, kurią sutiko dirbdamas „LG“ fabrike, o man vis sakydavo, kad ši mergina būtų jo svajonė... Ši svajonė išsipildė, ir netrukus Mindaugas su Jurgita sukūrė šeimą, augina dukrelę Paulą. Jam įkandin tą patį padarė ir brolis Rolandas su Ramute.
Tačiau mane labiausiai nudžiugino žinia, kad po kurio laiko abu broliukai įsitvirtino geruose darbuose, ir netgi įsigijo nuosavus namus bei automobilius. Rolandas gavo darbą pagal savo specialybę – jam padėjo į anglų kalbą išverstas suvirintojo pažymėjimas. Rolando žmona Ramutė šiandien užima pakankamai atsakingas skyriaus vadovės pareigas fabrike, kuriame dirba ir Mindaugas.
Lietuviai įsikūrė svetimoje šalyje
Šių metų vasario pradžioje vėl susigundžiau pagyventi bei padirbėti jau pažįstamame ir vis dar mano draugų nepraradusiame mieste Jungtinėje Karalystėje. Netrukus atsidūriau toje pačioje Niuporto autobusų stotyje, kur anuomet mūsų trijulė su nerimu laukė pasirodančio nematyto įdarbintojo. Tik šį kartą mano lagaminų krauti nuosavu automobiliu atvažiavo Mindaugas. Važiavau gerai žinomais, senokai išvaikščiotais keliais, bet Niuportas mane pasitiko gerokai pagražėjęs. Praėjo beveik penkeri metai, čia atsirado didelis ir gražus pėsčiųjų tiltas per „Usk“ upę, dalinančią miestą į dvi dalis, nauji „LIDL“ ir „ASDA“ prekybos centrai, nauji gyvenamieji daugiabučiai ir biurai, net 35 milijonus svarų kainavęs ir beveik tris tūkstančius studentų talpinantis tarptautinis menų universitetas, kuris labai papuošė miestą. Tiesa, krizė neaplenkė ir šios šalies, bet ji jau beveik baigėsi, o jos šleifas nebuvo labai skausmingas gyventojams. Mindaugas pasakojo, kad krizės įkarštyje miesto valdžia Niuporto centre rengė įvairius renginius - akcijas, kad prekybininkai mažintų kainas, o gyventojai nebijotų išlaidauti. Šaliai reikėjo apyvartos, privalėjo tęstis vartojimo ciklas. Nors tuo metu centriniame miesto prekybos centre (panašiame į mūsų prekybines muges) ištuštėjo privačios prekybos vietos, anglai mažino kainas, darė daug nuolaidų ir daugelis gyventojų dėl to tik laimėjo. Žinoma, kaip ir visame pasaulyje, čia pabrango kai kurie maisto produktai, pakilo degalų kainos. Bet negalėjau patikėti, kad taip vadinamame šeštadieniniame miesto turguje 15 kilogramų bulvių maišiukas, kaip ir prieš penkerius metus, vis dar kainavo tuos pačius 3 svarus, 30 vidutinio dydžio rudų kiaušinių – tik 2 svarus. Patikėkit, tokios kainos atrodo daugiau nei juokingai, juo labiau neverčiant jų į litus. Nuostabą sukėlė tiek Mindaugo, tiek netoli jo įsikūrusio broliuko Rolando gyvenamieji namai – kotedžai.
Tačiau nei Mindaugo, nei Rolando šeimų nesugadino sotesnis gyvenimas. Abiejų brolių šeimos domisi įvykiais Lietuvoje, dalyvauja Velso lietuvių bendruomenės veikloje. Nors paklaustas, kada žada visam laikui sugrįžti į Lietuvą, Mindaugas nusipurto: tik ne šiandien ir ne ryt. Jis prisipažįsta, kad tėvynės ilgesys kamuoja visą šeimą, bet pagalvojus apie gyvenimą, jam kyla daug klausimų. Vyrukas suvokia, kad ne tik jo gimtojoje Marijampolėje, bet ir sostinėje būtų didelių problemų su darbais, taip pat atgraso labai maži atlyginimai, vos ne kasdien augančios maisto produktų, komunalinių paslaugų kainos. Be to, Mindaugas atvirauja neįsivaizduojantis kaip jaunas vaikinas, Lietuvoje uždirbantis valstybės nustatytą atlyginimo minimumą ar nors šiek tiek daugiau, galėtų įsigyti nuosavą būstą. Abiejų lietuvaičių šeimos šiandien svetur džiaugiasi pilnaverčiu gyvenimu ir dėkoja likimui už padovanotą ir įgyvendintą svajonę. Galbūt kada nors išsipildys ir viltis vaikščioti savo gimtinės takais, bet gyvenimas verčia rinktis: būti laimingam dabar ar tik galbūt kada nors ateityje.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
rimvydas 2012-09-17 01:05 (IP: 108.35.211.123)
Kubilius juk sake.kad jaunimas vaziuoja tik apsizvalgyti,pasisemti patirties!Stai kokia realybe-bega ne tik jaunimas is Lietuvos ir net nusipurto,pagalvoje apie dabartini gyvenima Lietuvoje.Seimos kuriasi svetur.o ,ileide uzsieniuose saknis,vargiai ar besugris...TAip,konservatoriai,pasipinigavote Lietuvos zmoniu isnykimo saskaita!Ar ir toliau zadate Lietuvos himna riebiais skruostais giedot?Bet ...ar bus kam?Taip pat skaitykite
Sukčių strategijos tobulėja, o senas metodas, kai sūnus skambina mamai ir prašo pinigų, įgijo naują formą. Netolimoje ateityje galite sulaukti skambučio, kuriame girdėsite identišką savo artimojo balsą.
Darbo paieška per įdarbinimo įmonę. Kodėl verta ir kaip rinktis?
2024 03 02 | Rubrika: Miestas
Darbo paieškos per įdarbinimo įmones (nepriklausomai nuo to, ieškote darbo užsienyje, ar planuojate karjerą Lietuvoje) – patraukli galimybė kur kas greičiau ir paprasčiau rasti tinkamą darbo vietą.
Mindaugas Skritulskas norėtų matyti sankryžas-žiedus ties Šventąja, HBH, tačiau Kelių direkcija teisinasi pinigų trūkumu
"Palangos tilto" informacija, 2023 08 09 | Rubrika: Miestas
Palangos aplinkkelyje kone kasmet nusinešama mažiausiai viena gyvybė, kas savaitę – eismo įvykis. Maždaug prieš metus palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu įrengti sankryžose ties Šventąja, HBH žiedus. Tai ženkliai sumažintų avarijų skaičių šiame kelyje. „Atsakyta painiai, bet esmė – kelio žiedams trūksta laiko ir...
Kaip išsirinkti pačius patogiausius batus?
2021 06 22 | Rubrika: Verslas pinigai
Jei dienos metu tenka nueiti tikrai nemažą atstumą, ar tiesiog dirbate stovimą darbą, natūralu, kad ieškote tokios avalynės, kuri būtų kiek įmanoma patogesnė. Šiandien galime pasidžiaugti, kad siūlomos produkcijos asortimentas yra iš tiesų gausus, todėl kiekvienu atveju gali būti pasirenkami tokie batai moterims , kurie galėtų garantuoti patį didžiausią komfortą. Ieškant tinkamiausios...
Tarybos veteranas Dainius Želvys: Taryba dabar ir prieš 20 metų skiriasi kaip diena ir naktis 1
"Palangos tilto" informacija, 2019 04 20 | Rubrika: Politikų, lyderių žodis
Kai naujojo miesto Savivaldybės Tarybos šaukimo naujokai dar nedrąsiai čiupinėja gautus Tarybos narių ženkliukus ir žvalgosi į labiau patyrusius kolegas, Dainius Želvys, atstovaujantis Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), daug ką joje galėtų daryti užsimerkęs – 22 darbo Taryboje metus pradedantis miesto politikas pagal darbo Taryboje patirtį...
Dingo vaikinas prieš skrydį į Palangą
"Palangos tilto" informacija, 2018 12 14 | Rubrika: Kriminalai
Šiaulių policija skelbia jauno vyro paiešką, kuris iš Londono turėjo parskristi į Lietuvą, tačiau dingo pakeliui į oro uostą. Policija prašo visuomenės pagalbos, ypač tautiečių, esančių Jungtinėje Karalystėje. Turinčius informacijos apie A. Vaikaso buvimo vietą policija prašome susisiekti su tyrimą atliekančia tyrėja Sandra Jake tel. 8-657-71264, 8-41-383216...
Naujieji metai – ramesni nei ankstesni, tačiau lūžo koja, degė konteineriai ir viryklė 1
Linas JEGELEVIČIUS, 2018 01 04 | Rubrika: Miestas
Naujųjų metų naktį Palangoje skambėjo ne tik šampano taurės, nors „Palangos tilto“ kalbinti atsakingų miesto žinybų vadovai kaip susitarę tvirtino, kad šių Naujųjų metų sutikimas įvyko ramiau negu anksčiau. Tiesa, vairuotojus kai kuriose sankryžose vargino „kamščiai“, paslydusi ant tilto, Palangos viešnia susilaužė koją, ir buvo registruoti...
Gyvenimas verčia rinktis: būti laimingam dabar ar ateityje 1
Romualdas Rima, 2011 07 05 | Rubrika: O man ne dzin
Prieš septynerius metus, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Anglijos viduryje, pietų Jorkšyre, jaukiame ir išpuoselėtame Rotherham miestelyje likimas suvedė su tuomet dar vos 21 metų marijampoliečiu Mindaugu Andriuškevičiumi. Vaikinas tiesiog degė noru užsidirbti pinigų ir padėti Lietuvoje likusiems artimiesiems. Tačiau kaip ir dauguma lietuvaičių, pakliuvusių į...
„Į Lietuvą vėl sugrįšiu, bet tik tuomet, kai tikrai būsiu jai reikalingas...“
Romualdas Rima, 2011 02 02 | Rubrika: Miestas
Niekada neplanavau kur nors emigruoti ir nesupratau tų žmonių, kurie Lietuvai atgavus nepriklausomybę, strimgalviais lėkė į svečias šalis ir ten liko. Pirmoji „emigracija“ mano gyvenime buvo priverstinė – teko tarnauti sovietų armijos dalinyje rytų Vokietijoje. Gerai pamenu, kaip po dviejų metų, grįždamas namo traukiniu iš tuometinio Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas), išgirdęs...
Dantų protezavimas: išlaukti savo eilės, o tuomet, kaip „kišenė leis“
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 11 06 | Rubrika: Miestas
„Kuomet protezavimo paslaugos gyventojams buvo teikiamos nemokamai, mes tuomet aprūpinom tiek daug palangiškių“, - papasakojo odontologė Ligija Teresa Žliubienė, vadovaujanti VšĮ „Palangos odontologijos centras“. Pensininkams ir neįgaliesiems, sausio 13-osios dalyviams, vaikams iki 18 metų taikomos kompensacijos protezavimui, tačiau, kaip paminėjo L.T.Žliubienė, tai palyginti nėra tokia...