Gytis Skudžinskas: „Geroje fotografijoje turi girdėti žmogaus šnabždesį“

Abu gyvename Palangoje, bet susitikome... Klaipėdoje: „Arti bažnyčia – toli dievas?“ Iš švento Baltramiejaus, Gandrų išskridimo dienos rytą savaime „susivyniojusios“ fliuksinės situacijos šelmiškai šypsotųsi pats RoRa, iš Palangos į darbą universitete Klaipėdoje važinėjantis Nacionalinės premijos laureatas, eseistas ir poetas Rolandas Rastauskas. Bet jis išlipo Parko stotelėje. O Klaipėdos H.Manto-Vytauto gatvės sankirtoje, ties kavine-baru „Laikraštis“ likimo valia pagaliau susitikome – Saulėtekio take ir Medvalakio gatvėje, Naujojoje Palangoje gyvenantys skaidriaminčiai „neprivatizuoti paukščiai“. Tai Gytis Skudžinskas, fotomenininkas ir kūrybiškiausias Vakarų Lietuvos knygų dizaineris, ir 2012-aisiais „Palangos tiltui“ ypač ištikimas šių eilučių autorius. Gytis Skudžinskas su kuprine ant pečių pasiūlė: „Užeikim pusvalandžiui į „Laikraštį“. Nors ir skubu į darbą „Drukoje“, viską paaiškinsiu. Buvau kalnuose. Gruzijoje. Tiksliai – Svanetijoje“.

Viršukalnių ir fotografijų tyla yra seserys
Meno pasaulyje gerai žinomas iškilių asmenybių ėjimas per pasaulį ne tik tam, kad praturtintum asmeninius pažinimo lobynus, „išsivalytum“ sielą, o ne šiaip „dūmtraukius“, bei tuo pačiu praneštum plačiajam pasauliui, jog ir svetur tu esi savo valstybės Lietuvos buvimą liudijantis pilietis. Štai, todėl ir eina mūsų meniški „pasaulėnai“. Ėjo į Tibetą ir apie tai kūrė rašytoja-dailininkė Jurga Ivanauskaitė, svarius žingsnius aukščiausiuose Azijos kalnuose tebežengia filosofas, poetas, fotografas, orientalistas Paulius Normantas arba profesorius Algis Mickūnas, – kiek jau kas žengė, kiek dar žengs, ir grįš – dvasiškai praturtėję patys ir kitus praturtindami žiniomis apie visatos sandarą, žvaigždynus, kalnų spalvą, istoriją, margų tautų gyventojų tradicijas, – juk ne vieni lietuviai pasaulyje gyvename.
Tarp einančiųjų – ir 1975-02-12 Papilėje gimęs, Šiauliuose, Klaipėdoje dailės pedagogiką ir menų dizainą studijavęs, jau ryškiai pastebimas savo novatoriškumu menų magistras, fotomenininkas, knygų dizaineris, tarp bičiulių – „prikolnas bernas“ Gytis Skudžinskas.
Šia proga norisi pastebėti, kad, blykštant prisiminimams apie socializmą, kliedesiams apie visuotinį komunizmą, vis daugiau jaunų mąstytojų linkę būti Meku – Vydūnu, renkasi panteizmo atradimus. Panteizmas yra filosofinė-religinė pažiūra, sutapatinanti beasmenį dievą su gamta arba skelbianti, kad dievas egzistuoja gamtoje imanetiškai, turimas, būdingas iš prigimties.
„Aš dar svaigstu nuo Gruzijos kalnynuose, Svanetijoje patirtų įspūdžių. Nežinau geresnio būdo pabūti, išsikalbėti, susibarti ir susitarti su savim. Keturių kilometrų aukštis virš jūros lygio, 35 kg kuprinė, kalnų piemenys, tarpekliai, dangus, tyla ir... Virš tarpeklio staiga išnirusi, pagalbos laukianti ant uolos paslydusios bendrakeleivės ranka... Nepajutau, kaip ištiesiau savąją, negalvodamas, kad galėjom abu „nerti“ į nebūtį. Tada – neapsakomai lengvai išsigelbėta.
Taip pat sunku žinoti, kuriame kilometre žygeivį kalnuose gali užklupti bejėgystė. Švinas. Šitas būsenas puikiai žino alpinizmo instruktorius. Prišokęs ištiesia šaukštą cukraus, vandens ir „sparnai“ vėl ataugę... Tikriausiai dehidratacija, netekus skysčių.
Patiko man ši kelionė po kalnuotas Gruzijos Lentechio apylinkes Kaukaze. Bet taip pat patiko pasibuvimai ir kitur. Įspūdingos Kinijos Geltonųjų kalnų spalvos. Gyvi piešiniai! Tikri savo kinietišku auksingumu.
Mėgstu aš kalnus. Patinka ir Šveicarijos, Austrijos Alpėse. Patinka ten plevenančios rūko lygmenyje mintys. Tyla. Tyla – išminties raktas. Kaip ir tyli nuskridusio momento fotografija. Tikra. Visu savim ieškau tikrumo, vertinu, kas tikra. Taip pat knygose, taip pat dirbdamas „Drukoje“, taip pat fotografuodamas, bendraudamas su žmonėmis. Ką – argi nėra?
Čia prisiminiau ypatingai aukštos žmogiškos prabos vieną iš daugelio tikrą savo mokytoją, VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros profesorių, surengusį net tris respublikines šrifto ir kaligrafijos parodas, broliškąjį Algį Kliševičių (1950-2008). Su juo buvo drąsu ir po kaušelį brendžio „įkalti“. Mokytojas padrąsindavo: „Mažiau bijokim. Gyvenimas yra gyvenimas, tam ir skirtas – gyventi, pažinti, patirti. Jei vien tik „juodam darbui“, tai būtų vadinamas Darbenimu...“ Tokius žmones, kaip Algis Kliševičius prisimeni ir kalnų tyloje, kur girdi esant Savą Laiką. Ten pasikartojau dėstytojo žodžius: „Gal ir yra tiesos“, – kalbėjo „Laikraščio“ bare-kavinėje „Palangos tilto“ skaitytojams Lietuvos fotomeno sąjungos narys Gytis Skudžinskas.
2008 metų Klaipėdos literatūriniame-kultūriniame almanache „Baltija“ menotyrininkas Remigijus Venckus, straipsnyje „Nekasdieniška kasdienybės rega“ rašė: „Gytis Skudžinskas – vienas aktyvesniųjų jaunųjų Lietuvos menininkų. Jo kūrybos diapazonas labai platus: nuo eksperimentinės fotografijos iki muzikos. Puikiai orientuojasi šiuolaikiniame lietuvių meno diskurse, yra kuravęs ne vieną įdomią parodą, taip sugeba kritiškai teoriškai pažvelgti į meno kūrinį ir kūrybos procesą.
Gytis Skudžinskas atsisako momentinio diktato, nepasiduoda jam ir nėra diktatorius. Menininkas yra Laiko poetas“.

Pagarbiai vertina bet  kurią kūrybiškai turtinančią patirtį
Darboholikas ir ekstremalas Gytis Skudžinskas sakosi esąs dėkingas savo likimui už bet kokią patirtį, galimybę ir šansą pažinime ir tobulėjant dvasiškai, kūrybiškai įprasminant šį vienintelį mums skirtą gyvenimą, net ir „bereikšmių reikšmes“.
Jo darbų yra ir pasaulinėje EKSPO parodoje P.Korėjoje.
„Aš daug mačiau ir patyriau. Grojau gitara, dar mokiausi radiotechnikos Šiaulių kolegijoje. Dirbau reklamos-dizaino grupėje Palangoje ir A.Mončio muziejuje.
Visais laikais visi, visur kovojam už kapeiką. Niekuo nesistebiu.
„Viskas gyvenime gerais norais padaroma“, kaip pasakytų fotomenininkas, iš Niujorko parvažiavęs, labai griežtas, bet labai teisingas Arūnas Kulikauskas, kurio dėdė gyvena mūsų Palangoje.
Man buvo įdomu pasidarbuoti Igno Kazakevičiaus vadovaujamame Šiuolaikinio meno centre Klaipėdoje, rengti instaliacijas, performansus, taip pat su bičiuliška Loreta Turauskaite, sukūrusia ne tik Palangai svarbų A.Mončio menų muziejų.
Patinka tai, ką daro broliai fotomenininkai – Remigijus Treigys, Algimantas Aleksandravičius, Artūras Šeštokas, Vytautas Balčytis, Adas Sendrauskas ir taip pat tai, ką aš vaisingo sukuriu knygų leidybos, dizaino srityje palangiškio Algirdo Apulskio spaustuvėje „Druka“, – tada, kai čia leidybos projektų vadove dirbo Renata Būdvytienė ir dabar, kur neblogai leidybinius reikalus sprendžia ir jaunimas, pavyzdžiui, Marius Vitkevičius. O ką – net dvi mūsų „Drukoje“ išleistos knygos už poligrafiją, europietišką dizainą yra pelniusios Kultūros ministerijos apdovanojimus.
Nėra lengvas tai darbas. Alinantis. Nakties poilsį praryjantis. Atostogas. Kai spaudžia leidybiniai terminai. Prisimenu visiems patinkančią Lietuvos fotožurnalistų patriarcho Bernardo Aleknavičiaus knygą „Žvejų kaimelio kronika“. Aš ją maketavau... Nidos smėlynuose, tradicinėje Lietuvos fotomenininkų darbinėje fiestoje-seminare.
Kai dirbi – ir pasidaro. Svarbu dirbti. Svarbu, tyloje susikaupus, rasti savyje drąsos ir norų kopti į savo kalnus“, – kalbėjo Gytis Skudžinskas.

Tyla – be pabaigos
– Klausyk, Gyti, visuose tavo foto-opusuose, parodose tarp Palangos – Ukmergės – Klaipėdos – Prancūzijos, Vokietijos – Korėjos, gal ir tavo charakteryje dominuoja tyla, tyla, tyla? Jūra yra grafomaniška plepė. Tavo „Tyla“ fotografijos mene visur sukelia labai daug kalbų ir diskusijų, ir, žinoma, tai labai malonu.
– Todėl, kad tyla – vienintelė ne tik mirusiųjų amžinoji vertybė. Tyla – išminčių karalienė. Tyla nutildo ir vėl atgimdo žmonių gyvenimus. Kiek kalbų, žiūrėk, stebėk, kyla po kiekvienos mirties. Jūros bangos irgi savo „plepalus išskalbia“, pagaliau nurimsta iki iškalbingo, ramaus štilio. Tada skaityk „Jūros knygą“, daug, daug praturtėsi, o paskui apmąstymais ir menų lobynus gal praturtinsi, tik netingėkim dirbti, dirbti, dirbti... Bet mes gal kylam iš šito „Laikraščio“, linkėjimai mūsų „Palangos tilto“ skaitytojams.
 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".