Gruzinų iš Kobuleti ištiestą ranką išdidi Palanga atstūmė

Gruzinai iš Gruzijos Adžarijos srities administracinio centro Kobuleti beveik prieš metus pasiūlę Palangai užmegzti bendradarbiavimo ryšius ir ik šiol nesulaukė nei Palangos savivaldybės, nei Lietuvos ambasados Gruzijoje atsakymo. Tiksliau – atsakymo apie atsisakymą draugauti. Kobuleti meras Vasilijus Tavartkiladze tik iš „Palangos tilto“ žurnalisto sužinojęs, kad Palangos valdžia atsisakė užmegzti draugystės ryšius su gruzinais dėl sunkmečio, neslėpė nuostabos: „Gruzinų tauta – labai draugiška. Mums nesuprantama, kaip kas nors gali nenorėti draugauti. Bet man sunku kalbėti, kol nesame gavę Palangos administracijos atsakymo. Tikiuosi, kad dar jį gausime“, - vylėsi V. Tavartkiladze.

Kobuleti istorija siekia akmens amžių

Kobuleti kurortas, esantis maždaug už dvidešimties kilometrų nuo Batumio, kaip rašo Wikipedia, yra Juodosios jūros kurortas, Adžarijos srities centras, mielai lankomas gruzinų ir pamėgtas poilsiautojų ir buvusios Sovietų Sąjungos.

„Kobuleti žinomas dėl savo akmens amžių siekiančių tradicijų, svetingumo, švelnaus subtropinio klimato, jonizuoto jūrinio oro, saulėtų dienų ir šiltos jūros. Unikalus smėlio paplūdimys, eukaliptų, bambukų, citrusinių vaismedžių, pušų ir kiparisų giraitės traukia gausius lankytojus ne tik iš buvusios Sovietų Sąjungos, bet ir ypač iš Turkijos. Kobuleti gyvena apie 20 tūkstančių gyventojų, nors vasarą kurorte apsilanko per 100 tūkstančių svečių“, - rašoma apie Gruzijos kurortą. Internete galima rasti ir lietuvių, neseniai viešėjusių Kobuleti, atsiliepimų – dauguma jų gražūs.

Ištiesė draugystės ranką

Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Kobuleti gambegeli (meras – aut.) Vasilijus Tavartkiladze parašė Palangos merui Vytautui Stalmokui laišką.

„Sveikiname iš nuostabios Gruzijos dalies, Adžarijos, Kobuleti savivaldybės, ir norime pranešti, kad parodžius iniciatyvą Lietuvos ambasadai ir Gruzijos parlamento nariui Otarui Xinikadze, Kobuleti savivaldybė išreiškia didelį norą užmegzti draugiškus bendradarbiavimo ryšius su Palangos savivaldybe. Tikimės, kad Jūs atsiliepsite į iniciatyvą ir kad ji duos konkrečių bendradarbiavimo vaisių...“ – rašoma V. Tavartkiladze laiške. Jis baigiamas išdėstant, kuo Kobuleti yra patrauklus ir įdomus – gamta, istorija, žmonių geranoriškumu.

Pasišovusio Kobuleti padėti užmegzti ryšius su Palanga tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Gruzijoje Mečio Laurinkaus laiške merui V. Stalmokui, be kita ko, rašoma: „Manome, kad būtų labai sveikintina ir naudinga iniciatyva, leisianti pagilinti ekonominius ir kultūrinius ryšius“.

Atsisakymo bendradarbiauti priežastis – sunkmetis

Praėjusių metų spalio pabaigoje Palangos meras V. Stalmokas nusiuntė M. Laurinkui atsakymą:

„...Nuo 1990 – ųjų Palangos miesto savivaldybė yra pasirašiusi Draugystės ir bendradarbiavimo sutartis su daugeliu miestų, daugiausiai esančių Baltijos jūros regione, priklauso Baltijos miestų sąjungai (UBC), kitoms organizacijoms, vykdo įsipareigojimus, plėtojant bendradarbiavimą įvairiose srityse ir visada palankiai priima pasiūlymus dėl bendradarbiavimo užmezgimo, tačiau atsižvelgdama į šiandieninę ekonominę padėtį artimiausiu metu neketina sudaryti Draugystės ir bendradarbiavimo susitarimų...“ Laiško pabaigoje V. Stalmokas išreiškia viltį, kad „...svarstymą nusprendėme atidėti vėlesniam laikui...“

Kobuleti meras laiško apie atsisakymą draugauti negavo

„Ar sakote, kad Palanga atsisako su Kobuleti administracija užmegzti bendradarbiavimo ryšius?“ – nuostabos neslėpė „Palangos tilto“ žurnalisto skambučio susilaukęs Kobuleti meras V. Tavartkiladze. Po trumpos pauzės jis lėtai rinko žodžius: „ Visa tai – keistoka...Mūsų regione gyvena labai draugiški ir geranoriški žmonės, kurie nori su visais draugauti...Mes jokio atsakymo į mūsų pasiūlymą iki šiol negavome...Gal jūs tuomet mums atsiųstume, jeigu turite?“ – paprašė Kobuleti meras.

Jis nepanoro vertinti lietuvių atsisakymo, teigdamas, kad „Gruzijos žmonės tiki, jog visose srityse santykiai yra gilinami ir plėtojami per asmeninius ryšius“.

Paklaustas, kuo Gruzijos kurortas galėtų sudominti Palangą, V. Tavartkiladze ėmė vardinti, kuo yra garsus Adžarijos regionas ir jo centras – istorija, kultūra, papročiais, žmonių draugiškumu.

„Mūsų regionas – žemės ūkio. Auginame daugiausiai citrusinius augalus. Kobuleti vyksta didelės statybos, susilaukėme visame pasaulyje žinomų viešbučių tinklų dėmesio – statomi jų viešbučiai čia“, - pasakojo gruzinas.

Anot Gruzijos administracinio centro mero, Kobuleti yra užmezgęs bendradarbiavimo ryšius su Armėnijos, Ukrainos, net Italijos miestais.

Pašnekovas prisipažino niekada nebuvęs nei Palangoje, nei Lietuvoje, bet sakė, kad „Gruzija myli Lietuvą“.

Palangos sprendimas kol kas neužmegzti ryšių su Kobuleti, teigė meras, nepakeis jo nuomonės apie lietuvius. Jis pakartojo, kad sieks gauti Palangos mero atsisakymą per Lietuvos ambasadą Tbilisyje.

Ambasadorius: „Pirmiausia reikia turėti noro“

Dabartinis Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas stebėjosi Palangos valdžios sprendimu neužmegzti bendradarbiavimo ryšių su Gruzijos miestu.

„Visa Gruzija – tiek aukščiausios šalies institucijos, tiek municipalitetų vadovai, tiek paprasti žmonės – labai šiltai atsiliepia apie Lietuvą ir nori užmegzti kuo šiltesnius santykius. Kobuleti miesto struktūra panaši į Palangos – tęsiasi palei jūrą, netoli didesnio miesto, Batumi. Kobuleti turi labai gerą perspektyvą – yra remontuojamas ir tvarkomas“, - sakė J. Paslauskas.

Vos kelis mėnesius Gruzijoje ambasadoriumi dirbantis diplomatas yra sužavėtas gruzinų draugiškumo, Gruzijos įvairaus lygio valdžios siekio užmegzti glaudžius santykius su Lietuva.

Prieš paskyrimą į Gruziją J. Paslauskas yra šešis metus dirbęs ambasadoriumi Baltarusijoje, konsulu Niujorke, ambasadoje Vašingtone, diplomatinėje tarnyboje Kanadoje.

„Suprantu, kad yra krizė, ir dažniausiai neturime pinigų, ypač kelionėms, bet labai norėčiau paprašyti Palangos vadovų, kad jie surastų pinigų, išteklių tokiai draugystei. Kai gruzinai dėl draugystės kreipėsi į ambasadą, aš joje nedirbau, bet Palangos vadovų atsisakymo atgarsių jau išgirdau. Gruzinai stebisi ir sako, kad draugystei pinigų nereikia. Pirmiausia reikia turėti noro, o išteklių, manau, visada norint galima surasti“, - įsitikinęs ambasadorius, šiuo metu atostogaujantis Palangoje.

Anot jo, pasauliui tapus globaliu, Gruzijoje lietuviams atsiveria daug verslo, kultūrinių mainų galimybių Gruzijoje:

„Patikėkite, Batumyje ir aplink jį – labai daug lietuvių. Gal ir Palangos verslininkams, esant draugystės ryšiams, kiltų minčių imtis verslo Kobuleti?“ – svarstė J. Paslauskas.

Paprašytas palyginti Kobuleti su Palanga, ambasadorius sakė, kad Palanga yra solidesnė.

Anot diplomato, kai kurie Gruzijos miestai ir miesteliai jau yra užmezgę bendradarbiavimą su Lietuvos miestais.

„Visai neseniai Rokiškis užmezgė ryšius su vienu Gruzijos miestu. Gruzijai dabar labai svarbu ir politinis palaikymas – gaila, kad galbūt Palangos vadovai tai nesuprato. Kitąkart norėtųsi lietuvių subtilesnio požiūrio į tokius dalykus“,- apgailestavo ambasadorius.

Nori draugaut su Vokietija, o ne Gruzija

Vakar, kalbėdamasis su „Palangos tiltu“, meras V. Stalmokas pakartojo savivaldybės apsisprendimą pirmiausia bendradarbiauti su Baltijos jūros regiono miestais.

„Štai vėl ėmėme mąstyti apie didelio visų dėmesio susilaukusią Kalėdų alėją. Norime, kad kitais metais joje būtų reprezentuojama Vokietija, todėl sieksime užmegzti ryšius su kokiu nors priėjimą prie Baltijos turinčiu Vokietijos miestu“, - sakė meras.

Anksčiau laiške ambasadai dėstęs, kad bendradarbiavimo galimybes atidedąs „vėlesniam laikui“, vakar meras tokių vilčių nepuoselėjo: „Gal ką nors ir be Palangos tas Gruzijos miestas draugauti surado?“  - vylėsi V. Stalmokas

Jis sakė, kad sunkmečiu savivaldybė stengiasi rečiau lankyti užsienio mietus, su kuriais pasirašytos bendradarbiavimo ir draugystės sutartys.

„Anksčiau esame susilaukė pasiūlymų užmegzti ryšius ir su Egipto, ir su Turkijos miestais, bet dėl ekonominiais sumetimais tokių pasiūlymų atsisakėme“, - sakė V. Stalmokas.

Neseniai Palanga pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kaliningrado miestu Svetlogorsku. Tokie ryšiai, visų pirma, yra pagrįsti akivaizdžia ekonomine nauda, nes abiems savivaldybėms dalyvaujant Europos Sąjungos remiamoje programoje „Bendradarbiavimas tarp sienų“ , kuri apjungia Lietuvą, Lenkiją, Latviją ir Kaliningrado sritį, Palanga atsirieks dalį iš programai skirtų 132 milijonų litų.