Gediminas Jacka abejojo teismo išvadų objektyvumu, gynė vieną iš teisiamųjų

Baigdami spausdinti kurhauzo padegimo bylos medžiagą, kviečiame mūsų skaitytojus pasidalinti savo nuomone, kam kurhauzo padegimas galėjo būti naudingiausias? Ar tikite, kad jau kitais metais, kaip viliasi savivaldybė, bus pradėta kurhauzo restauracija? Kas kaltas dėl kurhauzo atstatymo darbų vilkinimo? Kas turėtų būti kurhauze jį atkūrus?

Dideli civiliniai ieškiniai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis Gediminas Jacka ir jo atstovė Svetlana Baracevičienė nurodė, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados kelia abejonių savo objektyvumu, nes nepatvirtintos faktinėmis bylos aplinkybėmis, iš dalies paneigtos byloje esančiais įrodymais, teismas padarė klaidingas išvadas ir nuteisė ne tuos asmenis. Nukentėjusiojo G. Jackos interesų apsauga nebuvo užtikrinta, nes nebuvo pašalintas neaiškumas, ar kurhauzas padegtas tyčia, ar gaisras kilo dėl neatsargių veiksmų. Jeigu tai buvo tyčinis padegimas, liko neišaiškintas nusikaltimo užsakovas. Be to, prisipažinusiems kaltais nuteistiesiems teismas paskyrė pernelyg švelnias bausmes.

Apeliantai G. Jacka ir jo atstovė S. Baracevičienė skunde nurodo, jog niekas iš nuteistųjų G. Jackos pareikšto ieškinio dydžio (1500000 Lt) neginčijo, civilinis ieškinys nebuvo nagrinėjamas visiškai. Teisme tik buvo paklausta, ar ieškovai savo ieškinį palaiko. Kadangi prisipažinusieji kaltais R. Gavėnas ir A. Stepanovas ieškinio dydžio neginčijo, teismas privalėjo G. Jackos civilinį ieškinį tenkinti. G. Jacka, kaip civilinis ieškovas, turėjo teisę nurodyti, iš kurių asmenų jis prašo tą sumą priteisti. Tokia savo teise G. Jacka pasinaudojo teisiamajame posėdyje pareikšdamas, kad yra įsitikinęs A. Žilinsko nekaltumu ir jam jokių pretenzijų nereiškia, o dėl ieškinio M. Joniškiui nepasisakė, paliko tai spręsti teismui. Kadangi skaičiavimais buvo įvertintos tik statybinės medžiagos ir išlaidos, susijusios su kurhauzo rekonstrukcijos darbais – 1487766 litų, todėl G. Jacka pasinaudojo teise pats įvertinti sunaikinto turto dalį, prašė iš padegėjo A. Stepanovo ir jį sukursčiusio R. Gavėno priteisti 1500000 litų. Teismas turėjo visus rašytinius turto vertės įrodymus, todėl pareikštą ieškinį galėjo patenkinti visiškai arba motyvuotai jį sumažinti. Atidėti žalos atlyginimo klausimą kitai teismo sudėčiai teismas neturėjo įstatymų numatyto pagrindo. Teismas pažeidė BPK 109, 113 straipsnių reikalavimus, kad civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla pagal Baudžiamojo proceso ir atitinkamas Civilinio proceso kodeksų nuostatas.

Tvirtino, kad gaisro priežastys nenustatytos

Nukentėjusiojo G. Jackos ir jo atstovės S. Baracevičienės apeliaciniame skunde tvirtinama, kad 2002 metų spalio 25 dienos ekspertizės akte Nr. 20/2-151 techninės gaisro kilimo priežastys nenustatytos. Remiantis eksperto išvadomis, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad buvo tyčinis padegimas, nėra. Teismas nepakankamai įsigilino į ekspertizės aktą ir netinkamai įvertino įrodymus, reikšmingus gaisro priežasčiai nustatyti. Ekspertizės akte rašoma, kad gaisro apytikslė trukmė buvo 4-5 valandos, o laiko tarpas nuo uždegimo momento  iki gaisro pastebėjimo – 15-30 minučių. Tokia išvada prieštarauja nuteistojo A. Stepanovo parodymams, kad po to, kai jis numetė degtuką ant grindų, ant kurių buvo papiltas benzinas, įvyko sprogimas ir pakilo stogo čerpės. Kad kurhauze buvo benzino, neįrodyta. Kaip matyti iš ekspertizės akto, gaisro židinio zona – pirmojo aukšto patalpos. Virš šių patalpų yra dar vieno aukšto perdengimas, kuris taip pat sudegė, todėl nesuprantama, kaip galėjo įvykti sprogimas ir pakilti į viršų stogas, jeigu tarp pirmo aukšto ir stogo buvo dar vienas aukštas. Darytina išvada, kad gaisro metu A. Stepanovo įvykio vietoje nebuvo, nes jo parodymai prieštarauja ekspertizių išvadoms ir faktinėms bylos aplinkybėms.

Skunde apeliuojama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl kurhauzo padegimo kaltu buvo prisipažinęs V. Pocius, kurio parodymai yra logiški, objektyvūs, atitiko ekspertizių išvadas. Nuosprendyje apsiribota tik V. Pociaus parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, citavimu, jo parodymų teismas neanalizavo, nepaaiškino, kodėl atmetami V. Pociaus parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaip V. Pocius, nebuvęs kurhauze, nežinojęs tikrų aplinkybių, dėl gaisro davė išsamius ir tikslius parodymus, kuriuos patvirtino įvykio vietoje. Apeliantams lieka nesuprantama, kodėl valstybinis kaltintojas šio liudytojo apklausos protokolų nepateikė teismui ir kodėl stengėsi V. Pociaus parodymus paslėpti. V. Pocius buvo apklaustas iki vaizdo medžiagos pateikimo teismui, į prašymus apklausti V. Pocių pakartotinai teismas nereagavo, tuo atėmė galimybę užduoti klausimus V. Pociui po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo. Toks skubotas bylos nagrinėjimo baigimas yra nesuprantamas. Teismas neanalizavo teismui pateiktus gali būti, kad V. Pociaus telefoninius skambučius į G. Jackos mobiliojo ryšio telefoną Nr. 8-699-52815. Tų skambučių metu buvo prašoma sumokėti už padegtą kurhauzą. Dėl V. Pociaus ikiteisminis tyrimas nutrauktas formaliais pagrindais.

Prašė priimti naują nuosprendį

G. Jackos ir jo atstovės skunde teigiama, kad nuteistojo M. Joniškio paaiškinimas teismui, jog parodymus davė abstinencijos būklės, teismo neįtikino, tokio paaiškinimo teismas neįvertino.

Skunde analizuojami nuteistojo R. Gavėno parodymai. Tvirtinama, kad R. Gavėnas parodymus keitė. Kai parodė, jog kurhauzo padegimą organizavo ne Aivaras, o A. Žilinskas, R. Gavėnas iš suėmimo buvo paleistas. A. Žilinskui kurhauzo padegimas nebuvo nei reikalingas, nei naudingas. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog R. Gavėno parodymų, kurie buvo nenuoseklūs, niekas nepatvirtino. Net slapti įrašai diktofonu A. Žilinsko kaltės neįrodė, o A. Žilinsko noras, paremtas žmogiškumo, supratimo principais, padėti R. Gavėnui, įstatymų nepažeidė. Jei R. Gavėnas sukurstė, o A. Stepanovas kurhauzą padegė, tai jiems turi būti paskirtos adekvačios bausmės, jų prisipažinimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes prisipažino ne savo noru. R. Gavėnas tyrimą klaidino, davė prieštaringus parodymus. M. Joniškio parodymų, duotų abstinencijos būsenos, objektyvumas labai abejotinas. Kad M. Joniškis save apkalbėjo, įrodo A. Stepanovo parodymai. A. Stepanovas parodė, kad M. Joniškiui davė 1000 litų, o M. Joniškis, kol nebuvo susipažinęs su A. Stepanovo parodymais, tvirtino gavęs 2000 litų. Teismas šių prieštaravimų neanalizavo ir nepanaikino.

Nukentėjusysis G. Jacka ir jo atstovė mano, kad ikiteisminis tyrimas dėl gaisro kurhauze buvo neobjektyvus, o apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus – vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Jų manymu, įrodymų, kuriais remiantis nuteisti A. Žilinskas ir M. Joniškis, nepakanka, šie asmenys nubausti neteisėtai.