Gatvėse vėl liesis muzikos garsai

Visi kviečiami į gatves

Muzikavimo dieną stengiamasi susieti su pirmuoju gegužės šeštadieniu – tądien į gatves kviečiami visi, nepaisant turimų instrumentų, grojamos muzikos stiliaus, profesionalumo, amžiaus, lyties. Stengiamasi, kad pagrindinėse miestų viešosiose erdvėse skambėtų gyva muzika.

Dalyviai nemoka mokesčių, neįsipareigoja – muzika tądien yra laisvė pasiimti mėgiamą instrumentą ir groti mėgiamus kūrinius. Daugelyje Europos miestų ir miestelių tokia muzikavimo gatvėse tradicija yra natūrali ir vertinama, tačiau Lietuvoje – tik pradedama plėtoti. Renginio globėjai tikisi, jog tokioje aplinkoje užaugs gerokai palankiau į gatvės muzikantus reaguojanti karta.

Šiemet tikisi daugiau aktyvumo

Pernai Palangoje pirmą kartą surengtoje Gatvės muzikos dienoje pasirodė tiek jaunieji, tiek vyresni muzikantai. Tiesa, jų būta ne tiek ir daug, kiek planuota ir laukta. Tačiau, anot Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus, rezultatas tenkino. Palanga atgijo, todėl šiemet šventė vėl bus rengiama, tikintis dar didesnio susidomėjimo ir dalyvių aktyvumo. Nors kol kas vyksta planų derinimas su pagrindiniais šventės organizatoriais, V.Rekašius tikisi, jog netrukus visa reikalinga informacija bus paskelbta viešai. Į gatves gali eiti bet kas ir bet kuriuo metu numatytą dieną, bet organizatoriams daug paprasčiau, jei dalyviai registruojasi iš anksto. „Juk bus numatytos bei patvirtintos muzikavimui skirtos vietos“, - patikslino V.Rekašius.

Neskyrė pinigų

Vis dėlto, šios šventės taip pat neaplenkė „krizės žirklės“. Idėjos sumanytojas ir didžiausias šalininkas Andrius Mamontovas šiemet buvo sukrėstas, jog viešoji įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ bei Kultūros ministerija užsimojo iš planuojamo renginių biudžeto pašalinti būtent Gatvės muzikos dieną. Nors nuoširdaus ir atviro visiems renginio sąmata, lyginant su kitais projektais – itin maža (apie 30 tūkst. litų visoje Lietuvoje organizuojamai šventei), buvo sumanyta sutaupyti atsisakant būtent šios, seniai suplanuotos ir didžiulio dėmesio sulaukusios idėjos.

Tačiau subruzdėjusi visuomenė bei pasipiktinę organizatoriai nulėmė, jog šventė bus. Prie renginio finansavimo žada prisidėti Vilniaus savivaldybė, bus ieškoma ir kitų rėmėjų. Finansinio sunkmečio metu vien graži idėja, nereikalaujanti milžiniškų lėšų, o tik gero noro ir entuziazmo, – yra sveikintina. Organizatoriai ir iniciatoriai piktinosi, esą šūkis „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ gyvuoja tik popieriuose ir aukštų „galvų“ lūpose, bet ne realybėje – nuoširdus noras pritraukti žiūrovų, dalyvių ir turistų mindomas ir žlugdomas tų, kuriems derėtų palaikyti bet kokią iniciatyvą.    

Ambicijos surengti šventę – stiprios

Finansavimas Kultūros ministerijos siūlomoje programoje nubrauktas ir šiems renginiams: „Menas netikėtose erdvėse“, „LUX festivalis“, konkursui „Mano kiemas – meno kiemas 2009“, „Europos menų mokykla“, media projektui „Kitas žmogus, kitas filmas“, „Pasaulio kino žvaigždės atranda Vilnių“, parodos „Laikas fotografijoje. 1960 – 2009“, „Folkšokas“ ir kitiems. Beveik visų atsisakytų renginių sąmatos taip pat nėra milžiniškos, o beveik tik simbolinės.

„Manau, Lietuvoje labiau juntama ne pinigų, o vertybių krizė. Labai nuliūdino mūsų kultūros ministro požiūris, neturėjimas argumentuotos nuomonės bei nematymas, kas žmonėms svarbiau, ko jie nori, - išgirdęs nepalankų ministerijos sprendimą teigė A.Mamontovas. – Nors pinigų iš tikrųjų, buvo, valdininkai nusprendė neremti šio projekto. Net jei mūsų nebūtų parėmusi Vilniaus savivaldybė, niekas manęs nebūtų sustabdęs: turiu sveikų, žmogiškų ambicijų pakovoti už savo idėją, juolab, kad palaikymo sulaukiau itin stipraus“.

Nori pažadinti vienybės jausmą

2007 m. leidimai groti gatvėse buvo suteikti 295 kolektyvams, Gatvės muzikos dienoje, vykusioje tik sostinėje, muzikavo apie 700 muzikantų. 2008 m. Gatvės muzikos šventė su trenksmu nuskambėjo per visą Lietuvą: sostinėje ir dar 31 mieste ir miestelyje grojo daugiau kaip 3000 muzikantų. Įvairiausiais muzikos instrumentais jie grojo roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, mušė Afrikos ritmus. Universaliausia, muzikos kalba, kalbėtis bus kviečiami ne tik Lietuvos muzikantai, bet ir neabejingieji muzikai užsienyje.

Švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, A.Mamontovas išsiuntė oficialius kvietimus lietuviams, gyvenantiems užsienyje – jie kviečiami imti instrumentus ir tądien, gegužės 2-ąją, išeiti groti į savo miestų ir miestelių viešąsias erdves ar net gatves šalia namų. Nesvarbu, kur tai būtų – šiaurės ar pietų Amerika, Azija ar Australija. „Siųskime žinią apie Lietuvą, skatinkime pasireikšti visus lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį“, - agituoja idėjos sumanytojas Andrius Mamontovas.