„Gamantos“ galerijoje – „7 atspindžiai“

Paskutiniąją balandžio savaitę Palangoje, viešbutyje „Gamanta“ susibūrę į tapybos simpoziumą kūrė septyni Lietuvos dailininkai, plenere sukurtuosius darbus pristatę antradienį, balandžio 29 dieną, „Gamantos“ galerijoje atidarytoje parodoje „7 atspindžiai“.

Plenere dalyvavusius dailininkus Marių Mindaugą Danį, Ausmą Bankauskaitę, Vitaliją Petraitytę, Agnę Pavilionytę, Feliksą Jackevičių, Violetą Juodzevičienę ir simpoziumo kuratorę Dalią Skridailaitę parodos atidarymo metu nuoširdžiai sveikino viešbučio ir galerijos „Gamanta“ šeimininkas Alvydas Meškys.

„Visi mes savo gyvenime praeiname tam tikrą kelią. Pats spalvingiausias, margiausias kelias – kūryba, kai gali save išreikšti. Vieną tokių galimybių išlieti save suteikia tapyba. Šiandien, pristatydamas šią parodą, kurioje atsispindi jūsų mintys ir jausmai, kuriuos išgyvenote per pastarąsias dienas, noriu pasidžiaugti, kad plenerui pasirinkote Palangą ir „Gamantą“. Ir pasakyti: mes visada jūsų laukiame“, – kalbėjo A. Meškys.

„Mes čia buvome tiesiog lepinami gero oro, skanaus maisto ir puikių gyvenimo sąlygų. Smagu čia būti, gaila išsiskirti. Malonu, kad mus lydėjo įkvėpimas – patys matote mūsų darbus. Ir nuoširdžiai viliamės, kad gražios „Gamantos“ rengimų plenerų tradicijos tęsis“, – kalbėjo D. Skridailaitė.

Plenero kuratorė paminėjo, jog simpoziume turėjo dalyvauti dar trys dailininkai iš Baltarusijos,

bet dėl tam tikrų priežasčių jie negalėjo atvykti. Tad liko septyni dailininkai iš Lietuvos.

„Kodėl „atspindžiai“? Manau, kad šis žodis neįpareigoja, nesukausto autoriaus, neįkiša į kažkokį kvadratą, rėmus. Kiekvienas atspindi save savo darbuose, atspindi tai, ką tuo metu jaučia, mato, išgyvena“, – paklausta, kodėl paroda pavadinta „7 atspindžiai“, sakė dailininkė.

Pasak jos, kiekvienas pleneras savaip ypatingas: tau pasiūlomos erdvės, kurios yra skirtingos. O pabuvimas Palangoje ir „Gamantoje“ buvęs itin malonus: visi labai susigyveno plenero metu ir išties skauda širdį išsiskiriant.

„Mes daug bendravome, daug kalbėjomės. Gal nelabai teisinga būtų sakyti, kad mokomės vieni iš kitų, tačiau bendraudami tarpusavyje atradome daug ką naujo“, – sakė plenero kuratorė.

„Kiekvienas pleneras Palangoje – ypatingas: pati gamta hipnotizuoja darbui, susikaupimui, – dalijosi įspūdžiais buvęs Palangos vyriausiasis architektas Feliksas Jackevičius. – Aš tapydamas geriausiai jaučiuosi būtent Palangoje, nors ir į Birštoną, kuriem irgi teko dirbti, malonu kaskart sugrįžti. Palanga man grąžina ir fizines, ir dvasines, ir kūrybines jėgas. Ir nors tik prieš mėnesį buvau kitame plenere, su dėkingumu priėmiau pasiūlymą atvykti į „Gamantą“ ir labai tuo džiaugiuosi“.

„Visi plenerai ypatingi, net jei į juos susirinka tie patys žmonės, nes juk skiriasi ir laikas, ir aplinka, – sakė ne vieną dešimtį plenerų bei simpoziumų organizavęs M. M. Danys. – Ką plenerai duoda dailininkui? Man tai – gyvenimo būdas, teikiantis kartu ir atsipalaidavimą, ir susikaupimą kūrybai. Ir tai, ką aš visada akcentuoju: atsiranda alkūnės jausmas. Atsiranda draugai, kuriems gali paskambinti ir pasikalbėti tiek tada, kai tau gera, tiek tada, kai bloga. Labai smagu, kad plenerų geografija plečiasi, kad ir Palangoje atsiranda naujų vietų, ir tokių malonių, kaip „Gamanta“.

Parodos atidaryme dalyvavęs ilgametis Palangos vyriausiasis architektas Leonas Laimutis Mardosas taip pat pasidžiaugė, kad Palangoje ne tik atgimsta tradicijos rengti plenerus, prasidėjusius prieš keletą dešimčių metų, kai į pirmuosius plenerus visos Lietuvos dailininkus kviesdavo tuometinis „Palangos vandenų“ direktorius Vitalius Litvaitis, bet ir kuriasi naujos meno erdvės, kaip galerija „Gamanta“, taip pat įsijungiančios į šių tradicijų tęsimą.