Galvos skausmas: ką atleisti nuo nuomos mokesčio, o ko ne?

Lukas Jurgilas

Ką atleisti nuo miesto universalios sporto salės ir stadiono mokesčio, o ko ne? Jei taip, pagal kokius kriterijus tai daryti? Registracijos formą? Pasiekimus? Veiklos pobūdį? Kol miesto administracija nėra parengusi vieningos tai reglamentuojančios tvarkos, Palangoje registruotos viešosios sportinę veiklą vykdančios įstaigos, asociacijos ir sporto klubai tikisi valdžios malonės, o gudresnieji Tarybos narius kviečiasi „ kavos“. „Išties nesveiko lobizmo čia – daug“, – sakė „Palangos tilto“ pašnekovai.

Kitose šalies savivaldybėse – lengviau
Kai praėjusiame miesto savivaldybės Tarybos posėdyje praėjusią savaitę politikai, iki tol darbotvarkės klausimus gliaudę kaip riešutus, pradėjo svarstyti viešosios įstaigos „Palangos sambo akademija“ prašymą atleisti ją nuo sporto salės nuomos mokesčio rugsėjo 23 dieną arenoje numatytam renginiui „Palangos sambo vilčių žaidynės – Palangos taurė 2017“, posėdžių salėje nuvilnijo šurmulys – dar liepos pabaigoje įvykusiame Tarybos posėdyje toks klausimas jau buvo svarstytas. Tiesa, tuomet pateiktas futbolo klubo „Gintaras“, taip pat viešosios įstaigos, prašymas atleisti nuo stadiono nuomos mokesčio. Ilgokai laužę ietis, politikai sutarė, kad savivaldybės administracija turi parengti aiškią atleidimo nuo sporto arenos salės ir stadiono nuomos tvarką.
Kol jos vis dar nėra, kunkuliuoja aistros.
„Neslėpsiu, nesant aiškios miesto politikos šiuo klausimu, vietos, kaip sakau, nesveikam lobizmui – daug“, – „Palangos tiltui“ prisipažino VšĮ „Palangos sambo akademija“ steigėjas ir vadovas Ernestas Doržinkevičius.
Anot jo, anksčiau Palangoje visos sporto organizacijos turėjo mokėti nuomą už sporto salę Ganyklų gatvėje.
„Viskas buvo aišku tuomet. Viskas susijaukė, kai pradėjo kai kurias miesto organizacijas atleisti nuo tokio mokesčio pastačius universaliąją sporto areną. Kalbu ne apie futbolininkus – jie salėje nežaidžia. Va, tada ir prasidėjo išsisukinėjimai – kas gudresnis, o kas ne toks gudrus“, – sakė E. Doržinkevičius.
Jo įsitikinimu, toks mažas miestas kaip Palanga turi pagelbėti „kiek įmanoma daugiau“ vietiniams sporto klubams.
„Pasišneku su Jurbarko, Šakių, kitų mažų miestų sporto treneriais. Ten, anot jų, valdžia vos ne ploja katučių, kad ką nors organizuoji mieste ar garsini pasiekimais miestą. Palangoje, deja, kitaip“, – sakė kontaktinių sporto šakų specialistas.

Išlygose klesti „gudručiai“
Neseniai E. Doržinkevičiaus Palangoje surengtose dziudo ir graplingo varžybose dalyvavo arti pusės tūkstančio sportininkų, kuriuos į didžiausią šalies kurortą atlydėjo treneriai, šeimos nariai, federacijų specialistai.
„Apgyvendinti jiems „paėmiau“ tris viešbučius Palangoje. Vadinasi, varžybos davė akivaizdžią ekonominę naudą Palangai, nors, neslėpsiu, ir su komercinėmis varžybomis Palangoje einu, kaip sakau, į „lengvą“ minusą, – sakė jis. – Esmė, kad reklama Palangai buvo didelė“.
Žinomas treneris siūlo supaprastinti sporto salių nuomos tvarką: „Anksčiau, kol nebuvo naujos mūsų sporto arenos, pakakdavo parašyti prašymą Sporto mokyklos direktoriui ir salę Ganyklų gatvėje visi gaudavo. Tuomet, tiesa, ir sporto renginių mieste daug nebuvo“.
Anot jo, politika dėl sporto salių nuomos turi būti paprasta ir aiški: „Arba visi moka, arba visi nemoka. Jeigu bus palikta išlygų, tuomet savivaldybės administracija ir Taryba vėl neatsigins, kaip aš sakau, „gudručių“.

„Mūsiškiai“ ir „nemūsiškiai“
E. Doržinkevičius tikisi, kad savivaldybės administracijos rengiama nauja universalios sporto arenos salės ir stadiono nuomos tvarka bus teisinga ir nesudarys geresnių sąlygų po Sporto centro „sparnu“ prisiglaudusiems sporto klubams.
„Dabar gaunasi keista situacija: ir Sporto centras, ir aš vykdome neformalaus švietimo veiklą. Vaikui tas pats, ar sporto būrelis ar klubas yra Sporto centro ar viešoji įstaiga. Bet Sporto centras, kitaip nei mes, valdo konkrečius pastatus. Logiška, kai arenoje vyksta jo organizuojami renginiai, derinimų, leidimų iš savivaldybės ar Tarybos nereikia. Tačiau, jeigu varžybas joje organizuoju aš, Marselis (Marselis Balasanovas – FC „Gintaras“ vadovas) ar Lukas (Lukas Kubilius, karatė kyokushin mokyklos „Shodan“ vadovas), tuomet ir prasideda: „Jūs gi ne mūsiškiai, todėl reikės mokėti“, – mums sako Sporto centras. „Apeiti“ tarifams reikia „eiti“ į Tarybą – rašyti prašymą, eiti į komitetus, kaip sakau, save „apsiginti“. Vėl gi: kodėl turiu rašyti tokius prašymus ir gaišti laiką vaikščiodamas po 3-4 kartus per metus į komitetus? Juk „Sambo akademija“ vykdo neformalų vaikų ugdymą“, – stebėjosi E. Doržinkevičius.
VšĮ „Palangos sambo akademiją“ lanko 40 vaikų. Akademijoje palangiškiai mokosi dziudo, sambo ir graplingo. Vaikai treniruojasi nemokamai. Akademijos biudžetą sudaro pinigai, skirti neformaliam vaikų švietimui ir savivaldybės lėšos – apie 10 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį.
„Tikiuosi, kad savivaldybės parengta salės nuomos tvarka nelaikys mūsų antrarūšiais“, – vylėsi pašnekovas.

M. Balasanovas: „Absurdas!”
Vaikų futbolo klubo FC „Gintaras“ vadovas Marselis Balasanovas „Palangos tiltui“ sakė, kad, nors savivaldybė klubui skiria lėšas ir rodo dėmesį, ne viskas yra taip, kaip norėtųsi.
„Toks mūsų vaikų futbolo klubas Palangoje – vienintelis. Dar kovo mėnesį kreipėmės į savivaldybę su prašymu atleisti mus nuo stadiono nuomos mokesčio. Planavome Palangoje surengti tarptautinį vaikų futbolo turnyrą šiemet. Būtų į Palangą atvykę daug futbolo aistruolių, specialistų, jų šeimos narių“, – prisiminė žinomas šalyje futbolo specialistas.
Deja, iš Sporto centro sulaukė neigiamo atsakymo – girdi, jeigu toks turnyras yra tarptautinis, klubas turi sumokėti stadiono nuomą.
Į savivaldybę FC „Gintaras“ su tokiu pat prašymu kreipėsi ir dalyvaudamas dešimtmečių berniukų šalies čempionate.
„Nuo kovo iki birželio mėnesio, kaip sakau, atsakingi asmenys „tempė gumą“ – nedavė aiškaus atsakymo. Vėliau tiek Švietimo skyrius, tiek Sporto centras ėmė reikalauti, kad mes prašyme įrašytumėme konkrečias varžybų datas, nors čempionatas nebuvo dar prasidėjęs, suprantama, nebuvo ir varžybų tvarkaraščio“, – pasakojo M. Balasanovas.
Treneris dar kartą kreipėsi į Savivaldybę su prašymu leisti nemokamai naudotis miesto stadionu, kai čempionato tvarkaraštis tapo žinomas.
„Bet tuomet mus nukreipė į Sporto centrą – girdi, jis sprendžia. Tuomet ir prasidėjo: kai mes nurodydavome datas, gaudavome atsakymą, kad stadionas tomis dienomis yra užimtas. O kai pasiekiau, kad mūsų rungtynės Palangoje gali vykti lanksčiu grafiku, tai yra ne čempionato rengėjų numatytomis datomis, o tuomet, kada miesto stadionas yra laisvas, iš Sporto centro išgirdau: „Turite nurodyti konkrečias rungtynių datas“. Absurdas!” – susierzinimo neslėpė FC „Gintaras“ vadovas.

Teko kreiptis į Tarybą
Kai M. Balasanovas griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi į miesto Tarybą su prašymu „Gintarą“ atleisti nuo stadiono mokesčio, tebuvo likusios dvi namų rungtynės čempionate.
„Viso stadiono nuoma valandai pagal Tarybos patvirtintą tarifą yra 100 eurų. Mes mokėjome po 45 eurus už rungtynes, nes berniukų varžybose naudojama tik ketvirtadalis aikštės. Bet ir tie 45 eurai – mums labai dideli pinigai“, – sakė klubo vadovas.
Jo vadovaujami dešimtmečiai Palangos berniukai pernai pirmąkart šalies istorijoje tapo Lietuvos čempionais. Futbolo žinovai pripažįsta, kad M. Balasanovo veikla Palangos futbolo lygį gerokai pakėlė.
Vis tik būtų netiesa sakyti, kad miesto savivaldybė nepadeda mieste registruotiems sporto klubams. Pavyzdžiui, FC „Gintarui“ šiemet skirta 3 tūkst. eurų salės ir stadiono nuomai padengti.
„Bet tokia suma padengia tik dalį mūsų nuomos. Paskaičiavau, kad berniukai iki vėlyvo rudens dėl pinigų nuomai stokos nešaltų treniruodamiesi lauke (aikštelėje prie pagrindinės Vlado Jurgučio mokyklos – aut.), mums reikėtų apie 5 tūkst. eurų. Dėl to lauke treniruodamiesi „tempiame“ kuo ilgiau. Žinoma, gerai, kad nors tuos tris tūkstančius skiria – kitaip „Gintaro“ nebūtų“, – neslėpė M. Balasanovas.

Žaidžia Šventojoje
„Gintaro“ realybė šiandien tokia: negavę sporto salės naujoje arenoje ir sporto salėje Ganyklų gatvėje, šalies berniukų futbolo čempionato rungtynes žaidžia Šventosios mokyklos sporto salėje.
„Už ją taip pat mokame, netgi brangiau. Dėl lėšų stokos ir tokio vargo dėl salės nuomos šiemet ketiname nedalyvauti čempionate, o čempionų komandą vežti tik į komercinius futbolo turnyrus. Kitos išeities nematau“, – liūdnai kalbėjo M. Balasanovas.
Anot jo, klubui skiriami miesto biudžeto pinigai niekur nedingsta: „Sumokame jais už tą pačią nuomą“.
„Padidinti vietos sporto klubų, veikiančių kaip viešosios įstaigos, finansavimą – ypač tų, kurie turi didelių pasiekimų – yra vienintelė išeitis“, – įsitikinęs treneris.
Jis tikisi, kad savivaldybės rengiama miesto infrastruktūros nuomos tvarka bus teisinga ir nesudarys Sporto centrui išskirtinių sąlygų.
„Skirtingai nei karatistai ar dziudoistai, mes turime naudotis ir miesto stadionu. Labai norėčiau, kad mes būtume nuo nuomos mokesčio už jį atleisti“, – vylėsi M. Balasanovas.
Į Lietuvos dešimtmečių berniukų čempionato finalą FC „Gintaras“ pernai vyko penkių automobilių ekipažu.
„Buvome vienintelis toks unikalus klubas – savivaldybė mums sakė, kad reikia vykdyti viešuosius pirkimus ir panašiai. Argi galėjome prieš savaitę numatyti, kad papulsime į finalą? Ne!“ – retoriškai sakė pašnekovas.

„Shodan“ nesiskundžia
Karatė kyokushin mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius „Palangos tiltui“ sakė, kad Palangos miesto administracijos dėmesiu skųstis negali.
„Savivaldybės mums sudarytomis sąlygomis esame patenkinti. Pagal sporto užimtumo programą savivaldybė skiria lėšas salės nuomai („shodaniečiai“ salę nuomojasi „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje – aut.) ir transporto išlaidoms padengti. Negalėčiau skųstis“, – sakė L. Kubilius.

Visiškai atleisti – absurdas
Praėjusiame Tarybos posėdyje, skirtingai nei numatė sprendimo projektas, siūlęs VšĮ „Palangos sambo akademiją“ nuo sporto salės nuomos mokesčio atleisti tik per pusę, konservatorius Dainius Želvys, savo nuomonės nepakeitė ir po Tarybos posėdžio, nors didžioji dalis Tarybos narių neparėmė jo pasiūlymo ir atleido minėtąją viešąją įstaigą nuo nuomos visiškai.
„Jeigu ką nors atleidžiame 100 procentų, vadinasi, naštą užkeliame ant Sporto centro pečių. Juk centrui reikia mokėti už komunalinius patarnavimus, vandenį, šilumą“, – sakė politikas.
Anot jo, jis „svarstytų“ nuo nuomos mokesčio atleisti tik renginius, kurių reklaminė galia yra „didelė“.
„Pavyzdžiui, jeigu yra televizijos transliacijos, parduodamas reklaminis laikas“, – svarstė D. Želvys.
Konservatoriaus nuomone, nuo nuomos mokesčio didele dalimi turėtų būti atleisti ir „aiškūs“ edukaciniai renginiai.
„Pavyzdžiui, balandininkų renginiai, nors pasisakau už tai, kad už vandens, elektros paslaugas ir komunalinius patarnavimus susimokėtų visi be išimties“, – pabrėžė D. Želvys.