Gediminas Jacka: „Mes sutiktumėme Savivaldybei parduoti savo Kurhauzo dalį“

Po Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka ir jo šeimos nariai tinkamai prižiūri jiems priklausančią pastato dalį, ir dėl to nėra pagrindo jos paimti į valstybės rankas (to siekia ieškovas, Kultūros paveldo departamentas ir trečiuoju asmeniu byloje esanti Palangos miesto savivaldybė), abi pusės pasiryžusios ginčyti tokį sprendimą aukštesnėje teisminėje instancijoje. G. Jacka atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.

– Palangos miesto apylinkės teismas paskelbė sprendimą pagal KPD ieškinį dėl Kurhauzo nudegusios dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Kaip jūs jį vertinate?
– Teisingumą vykdo teismai. Paskelbtas teismo sprendimas nėra įsigaliojęs. Aš sprendimą apskųsiu aukštesniam teismui, todėl reikšti sprendimo vertinimą nekorektiška.
– Po teismo sprendimo, kuris jums yra palankus, sakėte, kad jį skųsite. Kodėl?
– Skųsiu, nes priimtas sprendimas manęs netenkina, o neįsiteisėjusio sprendimo vertinti neturiu teisės.
– Jums gali būti sunku bylinėtis su valstybei atstovaujančiu KPD ir trečiuoju asmeniu byloje esančia Palangos miesto savivaldybe. Tikėtina, kad jūs bylą pralaimėsite, o jūsų valdoma Kurhauzo dalis bus paimta valstybės. Ar svarstote tokią galimybę? Ar esant nepalankiam teismo sprendimui, svarstysite bylinėjimąsi tęsti Strasbūre, Europos Žmogus Teisių teisme?
– Jūsų klausimas nekorektiškas. Netikiu, kad man priklausanti dalis, kaip jūs keistai išsireiškėte, bus paimta valstybės. Lietuva – teisinė valstybė ir mane gina Konstitucija. Pritariu jūsų rugsėjo 27 d. „Palangos tilto“ straipsnyje „Palangos teismas nesiryžo atimtiJackams priklausančios dalies“paskelbtam teiginiui, kad „Europos Sąjungos ir Lietuvos teisė įtvirtinusi privačios nuosavybės neliečiamumą. Aš siekiu išsikovoti galimybę atstatyti sudegusią Kurhauzo dalį.
Esu pirmasis lietuvis ne Strasbūre, o gimtojoje Lietuvoje, laimėjęs bylą prieš Lietuvą atstovavusią Teisingumo ministeriją, generalinę prokuratūrą ir teismus, bei prisiteisęs piniginę kompensaciją. Aš tebekovoju už savo tiesą. Jau penkti metai, kaip esu pensininkas, todėl laiko bei patirties turiu. Kad tik sveikata nepavestų, o optimizmo ir užsispyrimo man niekada netrūksta.
Neneigiu, advokatams išleidžiamos ženklios piniginės lėšos. Sieksime ir tikiu, kad pasieksime galimybę atstatyti Kurhauzą. Sutinkame parduoti savo gyvenamąjį namą ir gautas lėšas naudoti Kurhauzo reikmėms.
– Ar svarstytumėte iš Palangos miesto savivaldybės gauti piniginę kompensaciją už jūsų Kurhauzo dalį ir atsisakyti visų teisių į ją? Kokia kompensacija jus tenkintų?
– Kaip jau anksčiau atsakiau, Lietuvos Konstitucija gina privačią nuosavybę ir netikiu, kad grįžtume į sovietinius laikus. Mes, Jackai, ne kartą siūlėme pastato bendraturčiui, Palangos miesto savivaldybei, nupirkti iš jų, ar jiems parduoti savo turimas Kurhauzo dalis. Siūlėme atstatyti ir jiems nuomoti. Esame atviri deryboms, bet bendraturčius valdo ne protas, o ambicijos. Teismui rašytame atsiliepime mano dukros Eglė, Venta ir Virgeda paminėjo, kad sutiktų parduoti savo dalis už teismo nutartimi paskirto aukštos kvalifikacijos teismo eksperto nustatytą rinkos kainą.
– Jeigu ne ryžtingi Palangos miesto savivaldybės ir jo mero Šarūno Vaitkaus sprendimai 2011 metais, sudegusio Kurhauzo likučiai ir šiandien riogsotų. Ar jums neapmaudu, kad Kurhauzas buvo atstatytas be jūsų?
– Apmaudu, kad mero Š. Vaitkaus vadovaujama savivaldybė neduoda sutikimo, jog mes atstatytume mums teisėtai priklausančią Kurhauzo dalį. Buvome priversti kreiptis j teismą, bet byla sustabdyta. Tikimės, kad greitu laiku byla bus atnaujinta ir teismas priims mums palankų sprendimą. Reikia dar laimėti teismuose dabar sustabdytas bylas, kuriose siekiame iš Kultūros paveldo departamento gauti specialiuosius paveldosaugininkų reikalavimus, taikomus kultūros paveldo objektui, kad Nacionalinė žemės tarnyba išnuomotų, parduotų ar suteiktų užstatymo teisę prie Kurhauzo pastato suformuotam sklypui, ir žinoma, kad nuimtų areštą, kuris siekia jau beveik 16 metų. Ir laimėti teismą, kad be Palangos miesto savivaldybės sutikimo galėtume atstatyti pastatą, nors tikėtina, kad Palangos savivaldybė apsigalvos ir nebeprieštaraus pilnam Kurhauzo atstatymui. Manau, kad tam tereikia Š. Vaitkaus geros valios.
Einame ir kitu keliu – siekiame, kad būtų naujai įvertintos Kurhauzo pastato vertingosios savybės ir nuspręsta ar Kurhauzui gali būti taikomas kultūros paveldo statusas. Pažymėtina, kad Vilniuje įspūdingai atstatyti Valdovų rūmai nėra kultūros paveldo objektas.
– Ar džiaugiatės atstatytu Kurhauzu? Kokiuose renginiuose Kurhauze jau lankėtės?
– Džiaugiuosi, bet kartu ir liūdna, kad atstatytas Kurhauzas prarado savo kaip kultūros paveldo objekto būklę, nes Palangos miesto savivaldybė nepaisė pasirašytoje mūsų taikos sutartyje įtvirtintų ekspertų nustatytų reikalavimų. Kadangi vyksta teismai, tai nenoriu daugiau komentuoti. Renginiuose lankausi ir džiaugiuosi gera akustika.
– Po Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo paskelbimo pratrūkote užgauliojimais merui Š. Vaitkui. Ar apgailestaujate dėl to?
– Apgailestauju, kad emociškai nesusivaldžiau, kai Š. Vaitkus mane provokavo ir fiziškai sąmoningai kliudė mane. Sakiau tiesą, bet emociškai, kas paprastai man nebūdinga. Esu žmogus, gimęs po Skorpiono ženklu, nemėgstantis melo, o Š. Vaitkui, manau, taip pat trūksta diplomatijos ir kultūros. Gaila, kad meras turi tiek daug asmeninės neapykantos man. Š. Vaitkus nori kenkti man, o kenčia miesto ir net šalies prestižas. Tikėkimės, kad po kadencijos jo valdžioje nebeliks. Mano nuomone, būtų dar geriau, jeigu Š. Vaitkus nebebūtų toks ambicingas pasipūtėlis. Meras, kaip ir visi valdininkai, turi tarnauti žmonėms, o ne rodyti asmeniškumą ir siekti pigios savo reklamos. To jam ir linkiu.