Evelina Sašenko: „Norėjau būti arba dainininkė, arba darželio auklėtoja“

Dainininkė Evelina Sašenko - šešis kartus „Dainų dainelės“ laureatė, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje studijuojanti džiazo vokalą. Ji dalyvavo tokiuose projektuose kaip „Triumfo arka 2“, LNK muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai 5“, taipogi du kartus jau žengė į nacionalinės atrankos „Eurovizija“ sceną,  antrasis kartas, žinia, buvo sėkmingas – mergina šiais metais pateko į „Eurovizijos“, vykusios Vokietijoje, finalą ir buvo jame19-ta. Savaitgalį koncertavusi Palangoje Evelina sutiko pabendrauti su „Palangos tilto“ skaitytojais.

Kuo norėjote būti vaikystėje? Ar jūsų svajonė išsipildė?

Na, kaip visos mergaitės, svajojau apie dainininkės karjerą... Pamenu kažkada sakydavau, jog noriu būti arba dainininkė, arba darželio auklėtoja.

Kaip jus derėtų pristatyti mūsų skaitytojams?

Evelina Sašenko, dainuojanti mergina. Galbūt toks apibūdinimas būtų tiksliausias.

Koks pirmas jūsų vaikystės prisiminimas?

Visi mano prisiminimai yra susieti su vienokiais ar kitokiais muzikiniais įvykiais. Pamenu savo pirmąjį pasirodymą Operos ir baleto teatro scenoje: maža mergaitė su pirštinaitėmis ir dainelė apie gėlytes...

Man žinoma, jog labai mėgstate gėles. Kokia jūsų mėgstamiausia?

Visos gėlės yra nuostabios, bet man labiausiai patinka laukinės gėlės. Tos, kurios auga mano darželyje.

Ar dažnai iš gerbėjų sulaukiate gėlių? Kur jas dedate?

Iš savo gerbėjų gėlių sulaukiu pakankamai dažnai. Pamerkiu jas į vazą, kad žydėtų kuo ilgiau.

Koks jūsų blogiausias įprotis?

Esu nepataisoma darboholikė.

Kuo užsiimate laisvalaikiu?

Laisvalaikio turiu  labai nedaug.  Tačiau ištaikiusi laisvesnę minutę mėgstu paskaityti  mėgstamą knygą, paravėti savo gėlyną, pasivažinėti dviračiu. Dar be galo mėgstu ilgus pasivaikščiojimus.

Kaip įsivaizduojate savo  tobulas atostogas?

Aš jų tiesiog neįsivaizduoju. Norėčiau per savo atostogas dar kartelį nuvažiuoti į „Euroviziją“.

Kas jums, miela Evelina, labiausiai įstrigo atvykus į Palangą koncertuoti?

Žinote, be galo myliu Palangą ir koncertuoti čia, būtent šiame mieste, būna be galo įdomu. Vien dėl žmonių, kurie susirenka į koncertą.  Publika į Palangoje vykstančius koncertus susirenka labai įvairi, žmonės suplūsta iš visos Lietuvos, o tai suteikia tam tikro šarmo, nežinios, kaip sureaguos... Kiekviename mieste yra skirtinga publika, kurią daugiau ar maždaug  galima nuspėti, o Palangoje to padaryti neįmanoma.

Ar turėjote mūsų kurorte laisvo laiko, kur jį leidote?

Turėjau keletą laisvų valandėlių. Kadangi labai myliu jūrą nosies taikymu lėkiau ten, tiek prieš, tiek po koncerto. Labiausiai mane ten vilioja jūros ošimas.

Jau dalyvavote „Eurovizijoje“. Koks jūsų kitas žingsnis?

Bandysiu išleisti savo kompaktinę plokštelę.

Koks jūsų mylimiausias lietuviškas atlikėjas?

Rūta Ščiogolevaitė, Violeta Tarasovienė, Mantas... Jie išsiskiria savo profesionalumu.

Ką veikiate po koncertų? Einate linksmintis ar mieliau renkatės minkštą lovą ir saldų miegą?

Oi... Po koncertų linksmybės tikrai nėra pirmoje vietoje. Po jų jaučiuosi labai pavargusi, tad  mieliau renkuosi ramybę arba pasisėdėjimą su draugais.

Kaip jaučiatės prieš įžengdama į sceną? Ar nebijote? Ką darote, kad baimę  įveiktumėte?

Kaskart įžengiant į sceną jaučiu mažą  jauduliuką, tik kartais stipresnį, o kartais silpnesnį. Tačiau kai išeinu į sceną, tas jaudulys tiesiog dingsta.

Kokie buvo  pirmi jūsų šeimos žodžiai sužinojus, jog „Eurovizijoje“ atstovausite Lietuvai?

 Tiesą pasakius, tėvų žodžių neatsimenu. Tik pamenu, kai sužinojau, jog atstovausiu  Lietuvai, jaučiausi, kaip čia pasakius... Širdyje bijojau, o mano veidas švietė.

Koks įvykis „Eurovizijoje“ jums paliko giliausią įspūdį?

Žinote, man labiausiai patiko jausmas, kurį jaučiau lipdama ant scenos bei tos trys minutės dainuojant... Tokio jausmo nesu jautusi niekada gyvenime!

Kada planuojate baigti savo karjerą?

Dar  jos kaip ir nepradėjau, o Jūs klausiate apie pabaigą...

Kiek metų norėtumėte gyventi?

 Niekada apie tai nesusimąsčiau. Pasakius atvirai, bijau mirties, tad norėčiau gyventi kuo ilgiau. Ir sutikti mirtį jau būdama žiloje senatvėje.

Ar teko kada susidurti su įtūžusių gerbėjų minia? Jei ne, ką darytumėte susidūrusi?

Visų pirma, priklausytų dėl  kokių priežasčių  tą minia įtūžo. Asmeniškai dar neteko su tokia minia susidurti.

Kokią  pačią keisčiausią dovaną po koncerto esate gavusi?

Neatsimenu... Matyt keistų dovanų gavusi nesu. Tačiau gaunu  tikrai labai keistų laiškų.

Atskleiskite paslaptį, kaip sugebate visada būti tokia energinga?

Aš jums tokia atrodau? Džiaugiuosi. Scenoje stengiuosi atiduoti viską, ką turiu geriausia. Noriu dovanoti klausytojams šilumą, gėrį ir tik  teigiamas emocijas. Stengiuos kiekvieną kartą lipdama į sceną nešti gerą žinią.

Ko labiausiai stinga Lietuvos muzikos pasaulyje?

Visų pirma, labai trūksta klausytojų. Antra, geros kokybiškos muzikos.

Iš ko paveldėjote savo žavią šypseną? 

Ačiū. Net nežinau... Manyčiau mano šypsenos „kaltininkai“ yra mano tėveliai. Tai jiems reikėtų dėkoti. 

Ačiū už atsakymus.