Europos paveldo dienos kviečia pasivaikščioti po XX a. pradžios Palangą

Rugsėjo 19 ir 20 dienomis palangiškiai ir miesto svečiai kviečiami švęsti Europos paveldo dienas renginiuose „Istoriniai pasivaikščiojimai: XX a. pradžios Palanga“, ir pakeliauti po savo miestą  istoriko, atradėjo ar smalsaus vaiko žingsniu. Renginiai startuos kultūros erdvėje „I Love Palanga“, esančioje prie Palangos skulptūrų parko.

 Šių metų Europos paveldo dienų Lietuvoje tema – „XX a. pradžios skonis“, todėl renginiai dėmesį atkreips į praėjusio amžiaus laikotarpį iki Antrojo pasaulinio karo bei jį atspindintį paveldą.

Europos paveldo dienoms skirti renginiai Palangoje startuoja jau šiandien. Nuo 12 valandos kultūros erdvėje „I Love Palanga“ laukiami orientacinėse varžybose „Grafo žygis“ norintys jėgas išbandyti jaunieji palangiškiai.

Šeštadienį renginiai taip pat prasideda 12 valandą „Grafo žygiu“: orientacinėmis varžybomis vaikams ir jaunimui;
14 val. į pažintinį pasivaikščiojimą po istorinę Palangos dalį kviečiami visi palangiškiai ir miesto svečiai.
Nuo 17 val. kultūros erdvėje „I Love Palanga“ koncertuos jaunieji Palangos atlikėjai Kajus Venslovas, Andrius Šarka ir kiti.

Koncerto metu vyks simbolinė „Grafo Tiškevičiaus“ pyrago degustacija, o pyragą užsikąsti bus galima tausojančio ūkininkavimo turgelyje įsigytais skanėstais.

XX a. pradžios kurorto skonis visomis prasmėmis, tai, kas vis dar jungia palangiškius su praėjusių amžių Palanga – atradimai, kuriuos šeštadienį 19 val. nuspalvins istoriko, Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus jūra kvepiantys pasakojimai, kviečiantys pakeliauti laiku.

 Norinčius pajausti XX a. pradžios Palangos skonį į kelionę vėl kviečia ir atsinaujinęs interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, vedantis keliaujančius juo po istorinę miesto dalį.

Kelionė pažintiniu turu prasideda prie atgimstančio dar 1877 m. pradėto statyti Kurhauzo, kurio restauruotoji mūrinė dalis pernai gruodžio mėnesį atvėrė duris visuomenei.

Toliau turo maršrutas veda prie pagal architekto K. E. Strandmanno projektą 1897–1909 metais pastatytosios įstabaus grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.

Trečioji stotelė – grafų Tiškevičių giminės ir jų bičiulių mėgtas vilų kompleksas J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32 ir 34. Šalia vieningo stiliaus vilų komplekso, įkūnijančio savyje Šveicarijos kurortų architektūros įtaką, persipynusią su kaimyninės Prūsijos fachverkinės statybos tradicija ir jos imitacijomis, esama dar vieno vilų komplekso – J. Basanavičiaus g. 20 ir 22. Pastaroji, vadinama vila „Pajauta“ lyg aidu atkartoja aukščiau minėtojo komplekso fachverko motyvus, J. Basanavičiaus g. 20 esanti vila „Vilija“, statyta beveik tuo pačiu metu, atspindi liaudiškosios architektūros tradicijas.

Turtinga Tiškevičių epochą menančiais pastatais yra Birutės alėja. Čia – ir „Baltoji vila“ (Birutės al. 33), pastatyta XX a. antrajame dešimtmetyje; netoliese – du medinės architektūros Palangoje perlai: J. Basanavičiaus g. 33/ Birutės al. 32 esančios vilos „Jūros akis“ ir kaimynystėje, Birutės al. 35 stovinti vila „Mahorta“. Šalia, Birutės al. 34 ir 36 – romantiškos kurorto dvynės – vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. O už jų, Birutės al. 34A, paslaptingasis, legendomis apipintasis „Anapilis“ – vienas įdo­miausių, unikaliausių ir vertingiausių senosios kurorto archi­tektūros ženklų Lietuvos pajūryje.

Toliau interaktyvusis gidas svečius veda ant jūros tilto, pro pirmąjį Palangoje suvaidintą lietuvišką spektaklį Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ įamžinančią Regimanto Midvikio sukurtąją granitinę stelą. Kiek paėjėjus J. Basanavičiaus gatve miesto centro link kairėje pusėje – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namu vadinamas pastatas J. Basanavičiaus g. 42.

Dar dvi stotelės – romantiškoji, neseniai iš pagrindų sutvarkytoji Meilės alėja ir jos pradžioje, kiek atokiau nuo promenados stūksanti Meilės alėjos penktuoju numeriu pažymėtoji vis dar rekonstrukcijos tebesivilianti vila „Jūrapilis“, dar žinoma „Komodos“ vardu.

Toliau „Tiškevičių bulvaro“ maršrutas, pro pačioje XX a. pradžioje statytąjį vadinamųjų Šiltųjų maudyklių pastatą, tebesantį Kęstučio g. 31, pasuka link Birutės parko. Pats gražiausias ir svarbiausias Palangos akcentas, kurį kūrė grafai Tiškevičiai – istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę turinti Palangos dvaro sodyba, kompleksui priklauso rūmai, parkas, Birutės kalno koplyčia (arch. K. Mejeris), sarginė, Lurdo grota (1899–1901).

Visus šiuos objektus pristatęs virtualusis gidas kviečia grįžti į Vytauto g., pasigrožėti Palangos senosios vaistinės pastatu ir prisiminti, jog jos įkūrėjas ir pirmasis savininkas iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas užpatentavo originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą. Pravedęs pro vieną seniausių Palangos pastatų – XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių šeimos statytąją „Baltojo angelo“ vilą (Vytauto g. 78), gidas pakviečia sustoti paskutinėje stotelėje – vadinamajame Tiškevičių sode – alėjoje, kuriai pernai gruodį suteiktas Tiškevičių alėjos vardas.

  Idėja pradėti rengti paveldo dienas (toliau – EPD) gimė Prancūzijoje dar 1984 metais, jos iniciatorius buvo Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienas.

Renginiai yra skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai yra visuomenei neprieinama, aktualizuojant vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai tikimasi šia programa sudominti moksleivius ir paskatinti juos domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek ir kitų Europos šalių kultūros paveldu.

Tradicija tapusius EPD renginius Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, taip pat miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai.

Europos kultūros paveldo dienų renginius Palangoje šiemet organizuoja VšĮ „Mažoji fiesta“,  projektą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Veiksmo vieta: kultūrinė erdvė „I Love Palanga”, Vytauto g. 39A, Palanga, istorinė Palangos miesto dalis.

Atėję čia ir įsilieję į organizatorių siūlomus renginius, tikrai galėsite pajusti XX a. pradžios Palangos skonį...