Europos Parlamento pirmininkas M. Šulcas priėmė kvietimą apsilankyti Palangoje

Šią savaitę Lietuvos vyriausybė prisistatė ir pristatė savo pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programą europarlamento komitetuose akylai stebint ir klausant dešimtims europarlamentarų, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas davė išskirtinį interviu „Palangos tilto“ redaktoriui.
– Europos Sąjunga sveikina savo naująją narę Kroatiją. Kas kitas? Turkija iki 2020-ųjų? Ar Rusija iki 2030-ųjų?
– (Juokiasi) Aš manau, kad Europos Sąjunga po Kroatijos narystės ES pakvies kurią nors kitą Balkanų valstybę- Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną ar Juodkalniją. Tai yra valstybės, kurios eina link Europos Sąjungos. Ir jų narystė yra laiko klausimas .Kitos valstybės turi pereiti ilgą procesą, kuris užtrunka , tad kitų valstybių net negalėčiau šiandien paminėti.
Aš neįsivaizduoju Rusijos Europos Sąjungos nare.
– Ar turėtų būtų kokios nors ribos Europos Sąjungos plėtrai?
– Kaip žinia, yra tam tikros išankstinės sąlygos narystei Europos Sąjungoje.
Manau, kad dabartinė Europos Sąjunga su esančiomis dabartinėmis Europos Sąjungos institucijomis jau artėja prie momento, kai jos pajėgumas absorbuoti naujų šalių narystę bus pasiektas. Prieš kiekvieną naujos valstybės narystę ES mes pirmiausia turime padaryti Europos Sąjungą efektyvesnę.
– Jeigu žiūrėtume į dešimties metų perspektyvą, ar ES judės federalizmo ar konfederacijos keliu?
– Dabar sunku yra nuspėti, abu keliai yra galimi. Mano nuomone, Europos Sąjunga judės federalizmo keliu.
– Kokios Europos Sąjungos veiklos sritys, be užsienio politikos ir finansų, turėtų būti tvarkomos labiau centralizuotai?
– Pirmiausia, tarptautinė prekyba.
Verslo ryšiai ir jų vystymas bei stiprinimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungos prioritetų. Po to eitų migracijos , mokesčių mokėjimo klausimai.
Nenormalu, kad eiliniai žmonės moka mokesčius sąžiningai, o didelės kompanijos ar ypač turtingi žmonės išvengia mokesčių.
Žinoma, yra ir daug kitų itin svarbių klausimų: kova prieš organizuotą nusikalstamumą, narkotikai, prekyba žmonėmis.
– Prieš pat Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos Parlamento Užsienio reikalų komitetas pritarė diplomatinių santykių užmezgimui su Kuba. Ar tai yra pažeidimas ES bendros užsienio politikos dėl Kubos?
– Ne, tai nėra pažeidimas. Tai labiau yra tikrovės klausimas.
Ironiška, kad šalys, kurios blokuoja ekonominio embargo prieš Kubą panaikinimą, pačios turi neblogus ekonominius santykius su Kuba.
Aš negalėčiau dėl tokio sprendimo kritikuoti Lietuvos parlamento ar jo komiteto.
– Kai pagalvojate apie Lietuvą, kokia mintis pirmiausia aplanko?
– Kadangi esu vokietis, todėl kai pamąstau apie Lietuvą, pirmiausia mintis yra apie mūsų bendrą istoriją. Lietuva ir Vokietija turi svarbią bendrą istoriją.
Vakar (kalbėjomės antradienį-aut.) viename Vokietijos žurnale kaip tik perskaičiau labai įdomų straipsnį ta tema. Apie Vilniaus žydų geto, kuris, nepaisant siaubingos paskirties, buvo savotiškas ir Vilniaus žydų kultūrinio gyvenimo centras.
Vilnius pirmoje dvidešimtojo amžiaus pusėje buvo šiaurės regiono Jeruzalė. Žydų kultūrinis gyvenimas tuomet buvo labai svarbus Lietuvos valstybės gyvenime.
Atsakant į jūsų klausimą, aš pamąstau ir apie Lietuvos ir Lenkijos Žečpospolitą. Ji, mano žiniomis, turėjo vieną pirmųjų konstitucijų pasaulyje.
Taigi, nors Lietuva ir yra maža valstybė, jos reikšmė, ypač istorine prasme, Europai yra milžiniška.
– Žinote daug apie Lietuvos istoriją. Deja, didinga Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė suiro, ir per po to sekusius šimtmečius Lietuvai teko kovoti dėl savo valstybingumo. Kokia, jūsų nuomone, buvo lemiama galybės suirimo priežastis?
– Tai nebuvo tuomet vienintelė valstybė, kuri suskilo į mažesnes dalis. Tarp kitko, čia taip pat galėčiau rasti panašumų tarp Lietuvos ir Vokietijos. Ypač per taip vadinamą trisdešimties metų karą.
Viduramžiais Vokietijos defragmentacija- skilimas į mažus darinius- taip pat vyko ir sudarė keblumų valstybingumui.
– Ko tikitės iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai?
– Tikiuosi, kad Lietuva sudės baigiamuosius taškus Europos Sąjungos naujajai septynerių metų finansinei perspektyvai.
Man atrodo, kad mes įstatymine prasme esame jai padėję neblogus pamatus ją įgyvendinti.
Ir aš tikrai tikiu, kad Lietuvos pirmininkavimas suteiks rimtą pagreitį sprendžiant Europos Sąjungos jaunimo bedarbystės problemą.
– Ar Lietuva su maža pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai administracija ir resursais turi tokias pats galimybes daryti įtaką ES procesams per savo pirmininkavimą kaip didelė Europos Sąjungos senbuvė?
– Taip, tikrai turi. Pirmininkavimo kokybė priklauso ne nuo šalies dydžio, o nuo tos šalies vyriausybės efektyvumo.
Privalau pripažinti, kad kai neseniai buvau Lietuvoje, susitikau su aukščiausiais šalies pareigūnais ir prezidente Dalia Grybauskaite, kuri yra labai stipri asmenybė, ir su premjeru ir ministrais. Man susidarė įspūdis, kad visa Lietuvos vyriausybės yra labai gerai pasiruošusi pirmininkavimui.
– Remdamasis kitų ES valstybių pirmininkavimo ES Tarybai patirtimi, apie kokias galimas kliūtis ar laikinas nesėkmes galėtumėte įspėti Lietuvą vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai?
– Tai yra sunkus klausimas.
Kol kas jokių kliūčių Lietuvos kelyje aš nematau, bet politiniame gyvenime nieko negalima nuspėti. Kliūtys jame gali atsirasti bet kada. Ir nebūtinai tik Lietuvoje. Tarp krizės Egipte padarinių gali būti ir naftos kainų šuolis, kuris turėtų labai neigiamas pasekmes Europos Sąjungos augimui.
Gyvename pasaulyje, kai ryto žinios vakare jau yra istorija, todėl nuspėti yra labai sunku.
– Kalbant apie ES Rytų Partnerystės viršūnių susitikimą lapkričio mėnesį Vilniuje, kokie yra keliami reikalavimai Ukrainai, kad su ja būtų pasirašytas ES asociacijos susitarimas?
– Mes palaikome glaudžius ryšius su Ukraina. Štai ir šį rytą aš kalbėjausi su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi.
Demokratija, skaidrumas ir įstatymų laikymasis- štai tokios yra išankstinės Europos Sąjungos sąlygos Ukrainai. Turbūt taip pat ir pozityvus sprendimas dėl Julijos Timošenko.
Jeigu šalis įrodys iki lapkričio, kad ji sėkmingai sprendžia šiuos klausimus, ji gali tikėtis, kad susitarimas su ja bus pasirašytas. Jeigu ne, matysime- viskas priklauso nuo Ukrainos.
– Ar manote, kad Baltarusija turi būti pakviesta į Vilniaus ES Rytų Partnerystės viršūnių susitikimą lapkritį?
– Tai yra ypač sunkus klausimas. Neabejoju, kad kruvina, baisi ir žiauri Baltarusijos diktatūra turi išnykti.
Kita vertus, mes negalime bausti Baltarusijos žmonių, gyvenančių diktatūros sąlygomis.
Kol kas labai sunku ką nors nuspręsti dėl Baltarusijos kalbant apie jos dalyvavimą Vilniaus susitikime. Jeigu Baltarusija nori jame kalbėti ir apie ekonomiką , ir apie žmogaus teises ir demokratiją, jame tikrai atsiras vietos ir Baltarusijai.
Europos Sąjunga palaiko ryšius su kai kuriomis kitomis diktatūromis pasaulyje, todėl apsisprendimas dėl Baltarusijos Sąjungai nėra lengvas klausimas.
– Ar girdėjote, kad prieš pat pirmininkavimą ES Tarybai Lietuva pirmuose svarstymuose priėmė įstatymų projektus dėl abortų ir homoseksualių santykių propagandos uždraudimo?
– Taip, aš žinau, kad tokių įstatyminių projektų svarstymai įvyko Lietuvoje.
– Ar žinote daugiau tokių konservatyvių ir puritoniškų šalių Europoje kaip Lietuva?
– (šypteli, pauzė) Manau, kad, pavyzdžiui, abortų klausimas yra gan kontraversiškas ir tarp kitų Europos Sąjungos šalių.
Apsisprendimas dėl abortų yra kiekvienos ES šalies narės jurisdikcijos reikalas.
Asmeniškai aš esu prieš tokį įstatymą dėl abortų uždraudimo. Man, kaip vokiečiui, tokie įstatymų leidėjų ketinimai Lietuvoje yra šiek tiek keistoki.
Bet aš prisimenu, kad ši tema kėlė daug aistrų it Vokietijoje prieš 25 metus. Bet mes neturime teisės nurodinėti, ką turi daryti kitos šalys dėl abortų.
Kaip sakiau, mano nuomonė abortų klausimu aiški.
Kalbant apie kai kurių Lietuvos įstatymų leidėjų iniciatyvą dėl homoseksualų, ji yra absoliučiai nesuderinama su fundamentaliais Europos Sąjungos principais.
– Lietuvoje šiuo metu vyksta teisminės batalijos, ar gėjams ir lesbietėms turi būti leista žygiuoti pagrindine Vilniaus gatve, Gedimino prospektu. Žinau, kad neturite teisės patarti, ką turi nuspręsti Vilniaus savivaldybė, o dabar jau- teismas, bet kokia jūsų asmeninė pozicija dėl gėjų eitynių Vilniaus centrine gatve?
– Vienareikšmiška: tokia teisė seksualinėms mažumoms Lietuvoje turi būti suteikta.
(pauzė) Homoseksualumas yra dalis žmonijos gyvavimo. Vieni žmonės yra heteroseksualūs, kiti- homoseksualūs. Tikrai tai nėra valstybės ar valdžios reikalas kištis į žmogaus seksualinės orientacijos dalykus. Kai žmonės eina gatve, man nešauna į galvą minties jų klausti, ar jie heteroseksualūs ar homoseksualūs, ir kaip nors riboti vienų ar kitų teises dėl seksualinės orientacijos.
Manau, kad jokių ribojimų dėl jos negali sukurti nei valdžia, nei visuomenė.
– Ar galite būti tikras, kad kitų šalių žvalgybos nepasiklauso jūsų pokalbių?
– Ne, tikrai negaliu. Tiesą pasakius, aš šiandien užsakiau- pavadinsiu- mano ir mano kanceliarijos kabinetų, taip pat konferencijų salių, kitų patalpų Briuselyje ir Strasburge patikrinimą. Aš vadinu jį „valymu“ (sweep-L.J.).
– Ar po to, kai skandalingai paaiškėjo, kad JAV žvalgyba klausėsi ne tik savo piliečių pokalbių ir sekė elektroninį susirašinėjimą, bet ir šnipinėjo Europos Sąjungos pareigūnus, jūs paskambinote JAV prezidentui Barakui Obamai ir pasakėte jam: „Ei, negražu šniukštinėti, ką daro draugai!“
– (nusijuokia) Jeigu turėčiau galimybę jam tiesiogiai paskambinti ir pasikalbėti, būčiau tai padaręs...Jis man dėl to neskambino.
Aš susitikau su JAV ambasadoriumi Briuselyje, ir mano žinia jam buvo labai aiški: „Amerikiečiai neturėtų elgtis su savo geriausiais draugais kaip su priešais.“
– Ar manote, kad JAV šnipinėjimo skandalas kenkia ar pakenks ES ir JAV santykiams?
– Tai kelia tam tikrų rūpesčių dėl ES ir JAV santykių. Neabejotinai. Jeigu jūs išsiaiškintumėte, kad jūsų artimiausias kaimynas šnipinėja, ką jūs darote, koks jūsų intymus gyvenimas, neabejoju, kad nebūtumėte laimingas.
Tarpusavio pagarba yra kiekvienų santykių sėkmės pagrindas. Ką daro amerikiečiai, yra nepagarba.
Aš klausiu: kodėl jie taip daro? Ir turiu kitą klausimą: kas jiems padeda Europoje?
Išeina, kad ir europiečiai vieni kitų pasiklauso. Turiu pasakyti: keistoka.
Turime paklausti Amerikos, ar tos 18 institucijų, dirbančių po NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) stogu, yra atskaitingos politikams.
– Kada jūsų dabar laukti Lietuvoje?
– Manau, kad Vilniaus susitikime lapkričio mėnesį.
– Daug dirbate. Štai ir mūsų interviu vyksta laikrodžio rodyklei pasisus už septintos valandos. Ar jau nusprendėte, kur ir kada šiemet atostogausite?
– (šypsosi) Taip, bet dėl saugumo sumetimų negaliu pasakyti.
– Gal lankydamasis Lietuvoje, trumpam atokvėpio turėsite galimybę atvykti į Palangos kurortą, kuris šiais metais yra Lietuvos kultūros sostinė. Beje, Palanga yra netoli Tomo Mano namo-muziejaus, o kurortas turi puikius draugystės ir bendradarbiavimo ryšius su Bergenu.
– Nuostabu tai girdėti. Jau vien dėl tokios informacijos norėčiau pamatyti Palangą (šypsosi)...Ačiū už pakvietimą. Jeigu tik bus galimybė, būtinai apsilankysiu Palangoje.
– Ačiū už pokalbį.