Ekspertai įvertino Palangos būsto rinką: šiemet galime sulaukti pokyčių

Lietuviams išmokus dirbti nuotoliu, atsirado ir daugiau alternatyvų, kur šiandien galima įsigyti NT. Vienas populiariausių pasirinkimų per pandemiją tapo Palanga. Kaip Palangos būsto rinka reagavo į sąstingį pernai, NT ekspertai vertina skirtingai. Viena vertus, Palangoje būsto kainos pernai nekrito, pasiūla paaugo, tačiau pirkėjų gausa šis kurortas pasigirti negalėjo. 

Prognozės – optimistinės 

NT ekspertai Palangos būsto rinką vertina gana skirtingai. Pasak nekilnojamo turto agentūros „Opcio“ bendraturčio Igno Tiškaus, apibendrinant praeitų metų kurorto rinką, galima teigti, kad rinka išliko stabili, o 20 proc. siekusi infliacija, neturėjo reikšmingos įtakos jai, priešingai nei kituose Lietuvos miestuose.

„Palanga visuomet buvo, yra ir bus dėmesio centre dėl unikalios gamtos, jūros ir miesto proveržio, kuris čia padarytas. Nors rinka turi savo ciklus – aktyvias fazes ar ramesnes, vertinant per faktinių sandorių prizmę, susidomėjimas čia esančiais objektais ar jų paieška išlieka aktyvi beveik visada“, – teigia NT ekspertas.

Anot jo, vertinant 2023 m. Palangos NT rinkos situaciją ar lyginant vienus NT pardavimų metus su kitais reikia nepamiršti, kad objektų statybos įprastai išsitęsia per du metus. Tuo tarpu nežymų – apie 10 proc. NT būsto perkamumo kurorte sumažėjimą galima paaiškinti pakilusia EURIBOR palūkanų norma bei du kartus didesne infliacija ir sumažėjusia objektų pasiūla, vystytojams sulėtinus projektų realizavimo tempus.

„EURIBOR palūkanų normos augimas buvo esminis veiksnys, kuris lėmė nežymiai mažiau aktyvų NT pardavimų laikotarpį Palangoje, bet ne susidomėjimą jais. Daugelis vystytojų net mažino NT objektų pasiūlą, kad sumažintų galimų nuostolių riziką, esant nenuspėjamai rizikai, tačiau pagaliau situacija keičiasi ir įneša daugiau pozityvumo. Tai paaiškina, kodėl sandorių pastaraisiais metais buvo sudaryta nežymiai mažiau, bet susidomėjimas ir užklausų buvo gerokai daugiau nei ankstesniais, tuo tarpu pasiūla mažesnė“, – sako I. Tiškus.

Remiantis Registrų centro duomenimis, 2023 m. Palangoje buvo parduoti 1159 gyvenamosios ir poilsio paskirties būstai arba tik apie 10 proc. mažiau nei 2022 m., kuomet jų parduota – 1303, kada infliacija Lietuvoje siekė per 20 proc. Tuo tarpu susidomėjimas namais kurorte pernai ir 2022 m. išliko beveik toks pats – pernai namų buvo parduota 131, o 2022 m. – 145.

„Palangos rinka pernai aplenkė infliaciją Lietuvoje, tad prognozės šiems metams tikrai gali būti optimistinės“, – atkreipia dėmesį NT ekspertas.

Laikiną pardavimų augimą sieja su sezoniškumu

Tačiau kiek kitokiu Palangos NT matymu pasidalija „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Jis pabrėžia, kad nors praėjusiais metais šiame kurorte trečiąją metų ketvirtį buvo stebimi kiek ūgtelėję būstų pardavimai, paskutiniais metų mėnesiais sandorių kiekis vėl smarkiai krito, tad laikiną Palangos NT rinkos atsigavimą galima sieti su sezoniškumo įtaką.

„Palyginimui, 2021 metų II ketvirtį Palangoje fiksavome 172 preliminarias sutartis. Tai buvo rekordinis ketvirtis pagal mūsų duomenis. 2020 metų IV ketvirtį buvo 143 sutartys. Bet taip atrodo rekordiškai aktyvi Palanga. Po to tas skaičius nuo 2021 metų vidurio, kaip ir visoje NT rinkoje Lietuvoje, susitraukė. Pradėjo augti palūkanos ir tas pirminis bumas atlaisvino paklausą. Kas norėjo, tas turėjo sąlygas įsigyti butą Palangoje. Daugiau žmonių tai padarė vienu metu ir tai sukėlė kainas, globalūs veiksniai padidino infliaciją, ji lėmė bazinės palūkanų normos kilimą,, kainos didelės, paskolos brangios. Daug žmonių jau nusipirko turtą ir, savaime suprantama, aktyvumas sumažėjo“, – paaiškina NT analitikas.

T. S. Kvainicko skaičiavimais, pernai Palangoje būstų buvo parduodama apie 20 vienetų per ketvirtį. Tai 8-9 kartus mažiau nei prieš metus. Tiesa, III ketvirtį fiksuoti jau 65 pardavimai. 

„Tai galima paaiškinti sezono įtaka: geri orai, galbūt lūkesčiai normalizavosi dėl palūkanų, atsirado daugiau projektų. Tai žmonės vėl truputį apsipirko. Tikėtina, kad šiemet turėtų būti geriau. Bet kiek, sudėtinga pasakyti, nes kainos nemažėjo, palūkanos dar irgi nekrito. Tai sezono suaktyvėjimo tikimės, o jeigu sumažės kainos, ar palūkanos, ar padidės atlyginimai, tokiu atveju aktyvumas gali būti didesnis“, – prognozuoja NT analitikas. 

Vidutinė vieno kvadratinio metro būsto kaina metų pabaigoje Palangoje buvo (skelbiama viešai tinklalapiuose) buvo 2863 eurai. Įrengto būsto kainos kiek didesnės – mediana metų pabaigoje buvo 3514 kv. m. 

Investuojama į brangesnį būstą 

Pasak I. Tiškaus, tarp perkamų NT objektų Palangoje tiek pernai, tiek šių metų pradžioje dominuoja brangesnis būstas.

„Jei anksčiau NT vystytojams Palangoje buvo svarbu gražūs NT pardavimų skaičiai excel‘yje, tai dabar požiūris kitoks. Jie nesiūlo bet ko, o siūlo kokybę, tvarumą, ilgaamžiškumą. Todėl Palangoje gausiau pradėti statyti brangesni ir išskirtiniai būstai, kurie bus pavyzdžiu ateities projektams ir po 10 ir daugiau metų“, – sako I. Tiškus.

Anot NT eksperto, tie, kas perka antrąjį būstą Palangoje ir tie, kas persikelia čia gyventi iš didmiesčių, laiko prioritetais skirtingus šio kurorto privalumus. 

„Pirmiesiems, įsigyjantiems antrąjį būstą Palangoje, svarbu, kad mieste būtų gerai išvystyta poilsio ir sveikatinimo infrastruktūra, išplėtotas dviračių takų ir sveikatinimo – sanatorijų, reabilitacijos centrų – tinklas, komercinių ir viešųjų renginių gausa, didelis pasirinkimas aukštos klasės restoranų bei kavinių“, – pastebi I. Tiškus. 

Tuo tarpu tiems, kurie nusprendžia kurorte kurti nuolatinius namus, anot jo, prioritetas yra aukšta ugdymo įstaigų kokybė ir sveikatos paslaugų prieinamumas.

„Pastariesiems svarbūs kriterijai yra gerai veikianti ir aukštus reitingus šalyje pelniusi ugdymo įstaigų sistema, galimybė nelaukti eilėse vaikų darželiuose, didelė popamokinės veiklos įvairovė, aukštos kvalifikacijos antrojo ir trečiojo lygio medicinos specialistų prieinamumas visai šalia, vos 25 km. nutolusioje Klaipėdoje“, – pažymi NT ir priduria, kad visa tai ir dar daugiau – patogų susisiekimą su kitais miestais, geresnį orą ir t.t. – kurortas gali pasiūlyti.

DELFI Būstas redaktorė Justina Maciūnaitė