Ekshumavo kūną, kad nutapytų portretą
Vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus salių, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, eksponuojami portretai, kuriuose vaikai vaizduojami kaip neatsiejama šeimos dalis. Dailės kūriniai, praėjus šimtmečiams, leidžia suprasti, kaip žmonės gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – juose matyti tuo metu vyravusi mada, grupiniuose portretuose atsispindi šeimos tarpusavio santykiai, požiūris į vaikus, atskirų asmenų padėtis visuomenėje, papasakojama daugelis kitų, kartais nūdienos žmogų ir šokiruojančių istorijų. Vienas iš tokių kūrinių – Pranciškaus Smuglevičiaus 1789 m. nutapytas „Prozorų šeimos portretas“.
P. Smuglevičius buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, pradėjusių tapyti grupinius portretus. Manoma, kad jį paskatino turtingas globėjas Karolis Prozoras (1759–1841), užsakęs nutapyti savo mirusio tėvo, Vitebsko vaivados, Kauno seniūno, Babtyno ir Panevėžiuko dvarų savininko Juozapo Prozoro (1723–1788) portretą. Kūrinys turėjo būti skirtas mirusiojo atminimui pagerbti, pavaizduojant jį tarp liūdinčios šeimos.
P. Smuglevičius vaizduojamus asmenis tapė iš natūros. Tuo tikslu velionio šeima 1789 m. pavasarį suvažiavo į Liubliną, kur tuomet dirbo dailininkas. Paveiksle pavaizduoti velionio sūnūs – Lietuvos kariuomenės generolas majoras Ignotas Prozoras ir Lietuvos stovyklininkas Karolis Prozoras su žmona Liudvika ir vaikais – dukterimi Marijona ir sūnumi Juozapu (berniukas nutapytas paveikslo kairiajame kampe, vilkintis suknelę). Šeimos portrete pavaizduoti ir velionio dukrų sutuoktiniai: Stanislovas Jelskis, Lietuvos kariuomenės tautinės kavalerijos pulkininkas, vedęs Rožę Prozoraitę, bei Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinys Londone Pranciškus Bukota, Barboros Prozoraitės vyras.
Iš šeimos laiškų matyti, kad paveikslo tapyba iki smulkiausių detalių buvo kruopščiai aptarta. Dailininkas, užsakovų pageidavimu, paveikslą sukomponavo taip, kad vaizdų visuma išreikštų gedulą ir liūdesį dėl mylimo žmogaus mirties. Velionis pavaizduotas centre, medalione. Alegorinė kompozicija turėjo rodyti mirusiojo dorybes ir drąsą, tikėjimą pomirtiniu gyvenimu bei sielų prisikėlimu. Portrete Karolis Prozoras ranka rodo į užrašą ant medžio kamieno, kuriame išdrožtos specialiai poetui Pranciškui Karpinskiui (Franciszek Karpiński) užsakytos eilės, aukštinančios velionio dorybes.
Neseniai dailės istorikai atrado dar vieną neįtikėtiną šio paveikslo istorijos detalę: pasirodo, P. Smuglevičius susidūrė su kliūtimi tapydamas velionio Juozapo Prozoro, kuris turėjo būti pavaizduotas paveikslo centre, portretą. Šeima neturėjo jo atvaizdo ir dailininkas nežinojo, kaip velionis atrodė. Norėdama kuo didesnio vaizdinio tikslumo, šeima leido ekshumuoti prieš metus mirusio tėvo kūną, kad dailininkas galėtų nutapyti jo portretą.
Prozorų šeima žinoma kaip Babtyno dvaro puoselėtoja. Šį dvarą Kauno rajone Prozorai įsigijo 1697 m. ir savo rankose išlaikė 100 metų. Be to, kad buvo puoselėjamas Babtyno ansamblis, pastatyti mūriniai rūmai ir lobyno pastatėlis, Vitebsko vaivada, Kauno seniūnas ir Babtų seniūnijos valdytojas Juozapas Prozoras 1781 m. Babtuose mecenavo naują bažnyčią.
„Prozorų šeimos portretas“ šiandien saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Valdovų rūmų muziejuje, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ šį kūrinį, kaip ir daugelį kitų retų eksponatų, bus galima apžiūrėti iki 2023 m. sausio 15 dienos.
Valdovų rūmų muziejaus informacija
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
VRK sudarė statistinio kandidato į Seimo narius portretą
2024 09 06 | Rubrika: Miestas
Iki Seimo rinkimų likus kiek daugiau kaip mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus.
Ekshumavo kūną, kad nutapytų portretą
2022 11 14 | Rubrika: Miestas
Vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus salių, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, eksponuojami portretai, kuriuose vaikai vaizduojami kaip neatsiejama šeimos dalis.
Palangoje iš jūros ištrauktas nuskendusios moters kūnas
2022 08 22 | Rubrika: Miestas
Penktadienio pavakare Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams buvo pranešta apie Palangoje iš jūros ištrauktą nebegyvos moters (g.1972 m.) kūną.
Kai vienoje susirašinėjimo programėlėje mano mobiliajame telefone ilgiau nei dieną nesublykčioja 20 metų baltarusio, Ukrainos kariuomenės samdinio Dzmitrijaus Lisičiko vardas, sunerimstu. „Ar esi gyvas?“ – neapleidžia mintis. Kai paskutinį kartą kalbėjomės liepos viduryje, Dzmitrijus didelių naujienų man neturėjo. Skaitykite visą straipsnį laikraštyje „Palangos tiltas.“
Užtrukau, kol sugebėjau priimti savo kūną
2022 08 08 | Rubrika: Miestas
Ilgą laiką visuomenėje sklandžiusios socialinės nuostatos pamažu keičiasi – vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik itin lieknas kūnas yra vienintelis grožio etalonas ir gali būti mylimas.
Rastas mirusio vyro kūnas
2022 01 04 | Rubrika: Kriminalai
Policijos departamentas informuoja apie sausio 3-ąją (pirmadienį) Palangoje rastą mirusio vyro kūną.
Norintiems sportuoti namuose – patarimai renkantis treniruoklius
2018 10 16 | Rubrika: Sportas
Ne kartą esate girdėję, kad sportas yra sveikata, o nuolatinės treniruotės stiprina ne tik patį kūną, bet ir protinę veiklą. Sportuojantys žmonės jaučiasi žvalesni, labiau pasitiki savimi, turi daugiau energijos. Ruduo yra pats metas dailinti savo kūną ateinančiai vasarai, o tai galima daryti net keliais būdais. Vieni renkasi subalansuotą mitybą, kiti sportą, treti ir tą, ir tą. Vieni...
Palanga kviečia sportuoti – siūlomos veiklos atgaivins kūną ir sielą
2016 08 18 | Rubrika: Aktualios naujienos
Palangoje nėra kada nuobodžiauti net ir apniukus orams – kurorto gyventojai bei poilsiautojai raginami aktyviai leisti laisvalaikį, atrasti ir išbandyti save bei tobulėti pasineriant į siūlomas įvairias nemokamas sportines veiklas, vykdomas viešosiose miesto erdvėse.
Kai J. Basanavičiaus promenada – ne atostogos, o parduotos vasaros
2016 07 07 | Rubrika: Miestas
Vasarą J. Basanavičiaus gatvė Palangoje yra įvairių pasiūlymų, pramogų, atrakcijų turgus. Joje poilsiautojų pagundos tyko kas žingsnį. Ar įsigyti savo portretą, ar pasidaryti laikiną tatuiruotę, ar skaniai pavalgyti, ar nueiti į linksmus atrakcionus? O galbūt išbandyti viską? O ką atostogautojų marga minia ir pati promenada reiškia tiems, kurie lieja čia prakaitą ir vilioja...
Parkūro propaguotojai mokosi valdyti kūną ir nugalėti baimę
Ernesta Butkutė, Palangos Senoji gimnazija, 2010 12 01 | Rubrika: Miestas
Dar neteko susidurti su žodžiu „parkūras“? O jei ir pasitaikė, ko gero, ne kiekvienas žino, kas tai yra. Ši sąvoka kilusi iš prancūzų kalbos – parcour – distancija, kliūčių ruožas – ir apibūdinama kaip sportinė veikla – daugybės fizinių sugebėjimų mišinys, mokėjimas puikiai valdyti savo kūną. Parkūras – savo kūno judesių kontroliavimas ir jų pritaikymas įvairiose savo gyvenimo situacijose....