Dviratis – gerai, „Mersedesas“ – geriau

Jeigu Amsterdame prie mero namų nerasite dviračio, vadinasi, jis, ko gero, dirba. Žinoma, į darbą jis, kaip ir šimtai kitų merijos klerkų, važiuoja tik dviračiu. Deja, Lietuvos valdininkai neskuba ropštis ant dviračio sėdynės – mieliau renkasi patogesnes valdiškas mašinas. Apie sveiką gyvenseną ir ekologiško transporto propagavimą nevengiantis papostringauti Palangos meras Vytautas Stalmokas ant dviračio darbo metu sėdasi tik per dviračiams skirtas propaguoti akcijas. Palangos miesto savivaldybei Susisiekimo ministerijos ministras Eligijus Masiulis atsiuntė raštą, kuriame ragina darbuotojams sudaryti palankias sąlygas į darbą vykti dviračiu ir taip propaguoti ekologišką transportą. Rašte prašoma pagal galimybes įrengti dviračių stovus ir visaip skatinti susisiekimą dviračiais. Kartu atsiųstos ir rekomendacijos dviračių laikymo infrastruktūros įrengimui darbovietėse. Akivaizdu, kad kol kas Palanga Amsterdamu netaps – tik keletas valdininkų ryžtasi į darbą minti pedalus. Kai kurie – lydimi šypsnių ir policininkų priekabių.

Pirkti stovų nėra už ką

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus pripažįsta, kad aktyviau propaguoti kurorte dviračius trukdo ir dviračių stovų stygius, taip pat ir neretos dviračių vagystės. Daugelis nesiryžta sėsti ant dviračio, nes mano, kad ne visur kurorte saugu palikti dviratį.

„Įsivaizduoju, kad kurorte dviračių stovai turi stovėti visur – prie kiekvienos įstaigos, parduotuvės, paplūdimio. Deja, taip nėra. Dviračių stovų dar labai trūksta Vytauto gatvėje. Dviračių take stovų, manyčiau, pakanka. Jų galėjome ten daugiau pastatyti, nes infrastruktūros darbus finansavo Europos Sąjunga“, – sakė K.Skierus.

Šiais metais komunalinis ūkis kurorte dar nepastatė nė vieno dviračių stovo – nebuvo tokių prašymų. Bet, kaip teigė direktorius, net jeigu jų ir būtų, tektų pakrapštyti galvą, iš kur jų gauti:

„Savivaldybė tam nėra šiemet papildomai skyrusi pinigų, o mes savo pinigų tam tikslui neturime“, - sakė K.Skierus.

Abejoja, kaip iniciatyvas įgyvendinti

Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas prisipažino, kad nėra akyse regėjęs Susisiekimo ministro kreipimosi dėl dviračių naudojimo.

Jis sakė, kad labai mėgstąs važinėti dviračiu – vos ne kiekvieną savaitgalį vasarą direktorius mina pedalus kartu su šeima iš Klaipėdos į Juodkrantę. Jis ruošiasi artimiausiu laiku išbandyti ir Palangos dviračių taką.

„Važinėti kasdien dviračiu į darbą nelabai turiu galimybių – gyvenu Klaipėdoje. Palangą pasiekiu mašina. Važiuodamas kartais aplenkiu savivaldybės darbuotoją Bernardą Skersį – jis pametęs galvą dėl dviračio. Mano žiniomis, jis – vienintelis savivaldybės darbuotojas, į darbą važiuojantis dviračiu. Anksčiau savivaldybėje dirbo moteris, kuri į darbą važinėjo dviračiu, bet neseniai ji išvyko gyventi į Vilnių“, – teigė V.Kuznecovas.

Jis mano, kad idėja – skatinti valdininkus į darbą vykti dviračiu – yra labai sveikintina, bet direktorius abejoja, kaip ją būtų galima įgyvendinti praktiškai.

„Suprantu, jeigu į darbą, kuriame nereikėtų bendrauti su žmonėmis, reikėtų vykti dviračiu. Bet savivaldybėje – gausu lankytojų. Kaip važiuosi į savivaldybę dviračiu, o paskui prakaituotas priiminėsi lankytojus?“-svarstė administracijos vadovas.

Pasak jo, valdininkai mieliau į darbą važiuotų dviračiais, jeigu savivaldybėje būtų galimybė nusimaudyti.

„Bet pagalvokite, koks skandalas kiltų, jeigu mes visiems paskelbsime, jog savivaldybėje ketiname įrengti dušą. Sakys, švaistome pinigus, norime būti išskirtiniai“, – nuogąstavo dėl viešosios nuomonės direktorius.

Anot jo, blogai, kad net prie pat savivaldybės nėra dviračių stovų.

„Miestelėnus ir miesto svečius geriausiai „patrauktų“ asmeninis miesto vadovų pavyzdys“, – sutiko V.Kuznecovas, bet, ,anot direktoriaus, daugeliui reikmių stinga pinigų – per metus savivaldybės biudžetas sumažėjo daugiau kaip dešimt milijonų litų.

Nėra galimybių nusiprausti

Savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė sakė, kad palaiko visas iniciatyvas populiarinti kurorte dviračius, bet teisinosi, kad pati nelabai turi galimybių dažniau važinėti dviračiu  - ji gyvena Klaipėdoje ir į darbą vyksta savo automobiliu.

„Tik savaitgaliais po Klaipėdą dviračiu pasivažinėju. Neužtenka vien žmones raginti važinėti dviračiais – turėtų būti darbe sudarytos sąlygos nusiprausti. Deja, mano darbovietėje nėra tokių galimybių“, – apgailestavo L.Riaubaitė.

Gydytoja mano, kad dviračiams Palangoje yra skiriama pakankamai dėmesio.

„Naujajame dviračių take Palangoje vasarą visada pilna žmonių. Daug dviratininkų važinėja po miestą. Kalbant apie miesto valdininkus, žinau, kad civilinės metrikacijos skyriaus vedėja į darbą dviračiu važinėja“, – sakė L.Riaubaitė.

Važiuoji dviračiu – premija?

E.Masiulio bendrapartietis, Liberalų Sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas Julius Tomas Žulkus, sakė, kad, propaguojant dviračius kurorte, sugalvojama daug gražių iniciatyvų, bet po skambių akcijų ir renginių miesto valdininkai mieliau ropščiasi į savo ar valdiškas mašinas.

„Palangos meras, regis, dviračiu tik per akcijas važiuoja. Paprastomis darbo dienomis – ne. Sudėtinga klerkus ant dviračių pasodinti – nebent jie gautų premiją už tai. Įdomu, kaip kostiumuoti vyrai ir sijonuotos moterys ant dviračių atrodytų. Ko gero, daugelį nuo naudojimosi dviračiais atbaido ir tai, kad nėra labai saugu laikyti dviračius viešose vietose – vagims niežti nagus“, – svarstė J. T.Žulkus.

Jis teigė neturįs galimybių į darbą važinėti dviračiu, nes gyvena Vilimiškės rajone.

„Tik savaitgaliais dviračiais su šeima stengiamės važinėti“, – sakė vyras.

Ant dviračio – nuo pat vaikystės

Nors Palangoje dirba visa armija įvairaus rango valdininkų, vos keliems dviratis yra tapęs ne tik laisvalaikio, bet ir susisiekimo priemone.

Vida Buivydienė, Palangos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, mina dviratį nuo pat vaikystės.

„Kai buvau vaikas, į mokyklą dviračiu važinėdavau. Kai pradėjau dirbti – ir į darbą. Taip suderinu malonumą su naudingumu. Dviratis man tapo kaip gyvenimo būdas. Kiekvieną dieną, kol pasiekiu darbą, nuvažiuoju keturis kilometrus. Kartais ir kai kurie kolegos į darbą atmina pedalus. Gerai, kad darbe turime galimybę persirengti ir nusiprausti po dušu. Tiesa, šaltu“, – pasakojo V.Buivydienė.

Juokaudama ji teigė, kad su Palangoje žinomu dviračių fanatu Bernardu Skersiu ji negalinti varžytis. „Jis – rekordininkas“, – juokėsi vedėja.

Moteris įsitikinusi, kad Palangoje yra visos galimybės važinėtis dviračiu, nors, anot jos, stovų galėtų būti daugiau.

„Dviračių stovo nėra ir prie Civilinės metrikacijos skyriaus. Buvo kilusi mintis užsakyti stovą, bet jo taip ir neužsakėme. Dviračius žmonės rakina prie suoliukų ar pasistato šalia medžių. Aš savo dviratį pasistatau skyriaus patalpose – man jau du dviračius Palangoje pavogė,“ – prisipažino V.Buivydienė.

Kostiumas - darbe

55-erių metų savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Bernardas Skersys iš Kretingos į darbą Palangoje kiekvieną dieną – vasarą ir žiemą! – dviračiu važinėja jau penkis metus.

„Važiavau dviračiu net tuomet, kai lauke tvyrojo dvidešimt dvejų laipsnių šaltis“, – prisipažino vyras.

Paklaustas, kodėl negali skirtis su dviračio balnu, valdininkas juokavo:

„O kuo dar gali sunkmetį važinėti? Degalai – brangūs, savivaldybė atlyginimo laiku nemoka. Dviratis  - geriausia išeitis,“ – teigė jis. Surimtėjęs „Palangos tiltui“ sakė, kad visą gyvenimą jo galva buvo pramušta sportu. Kai buvo jaunesnis, užsiiminėjo baidarių slalomu – net penkis kartus tapo Lietuvos čempionu.

Nors, anot jo, dviračio eksploatacija yra nepalyginamai mažesnė nei automobilio, bet jam važiuoti dviračiu atsieina nemažai:

„Dviračio detalės lėčiau dyla, kai lėtai važiuoji, o aš mėgstu minti pedalus su vėjeliu. Penkiolikos kilometrų distanciją nuo namų iki darbo Palangoje įveikiu per pusvalandį. Galėčiau ir dar greičiau nuvažiuoti“, – teigė guvus vyras.

Paklaustas, kaip nenušąla nosies žiemą, B.Skersys teigė, kad nuo šalčių jį apsaugo aukšta apykakle kiniška žieminė striukė. Dviratininką pakeliui į Palangą atpažįsta ne tik vairuotojai, bet ir policijos pareigūnai:

„Kai kurie labai draugiški, pralenkdami pypteli ar ranka pamojuoja. Bet, daugiausia jauni sportinių mašinų ir džipų vairuotojai, neretai stumia dviratį prie pat kelkraščio. Blogiau su kai kuriais policijos pareigūnais – kai kurie jų sustabdę baudžia, kad važiuoju ne dviračių taku. Bet kaip juo važiuoti žiemą, jeigu jis apsnigtas, nenuvalytas?“ – retoriškai klausė vyras.

Kaip jis prisipažino, jau turįs surinkęs nemažai baudų – sumokėjęs vieną.

Atvažiavęs į darbą, ponas Bernardas apsiprausia kriauklėje. Visada šaltu vandeniu. Kostiumo kelnes ir marškinius sveikos gyvensenos propaguotojas laiko spintelėje savo kabinete.

Kai kurie kolegos, vyras įtaria, galbūt ir pasišaipo iš ekologiško transporto propaguotojo, bet jis į tai nekreipia dėmesio. Svarbiausia – puiki savijauta ir ...mažesnės išlaidos transportui.

Per gyvenimą vagys iš B.Skersio nukniaukė daugiau kaip dešimt dviračių, du iš jų – Palangoje.