Dvidešimt „Mosto“ metų – „Smėliogramose“ ir leidinyje „Dvidešimt mostų“

Šeštadienį miesto viešosios bibliotekos salėje prie molberto su visose kūrybinėse išvykose bei pleneruose Palangos kūrybinę grupę „Mostas“ lydinčia vėliava, kurioje – šviesios atminties J. Meškio nutapytosios žuvėdros mostas, – susirinkę septyni dailininkai ant mėlyno šilko smėliu vedžiojo savo parašus – tokius, kokius jie deda po savo kūriniais. Taip duota pradžia šventei – „Mosto“ dvidešimtajam gimtadieniui, kurio metu pristatyta ne tik paroda „Smėliogramos“, bet ir grupės gyvavimo metus aprėpiantis leidinys „Dvidešimt mostų“. Gimtadienio metu gausus būrys mostiečių bičiulių linkėjo jiems dar mažiausiai dukart po dvidešimt tokių mostų.

Jubiliejinės
„Smėliogramos“
Į šventę besirenkantys svečiai, kuriuos jau bibliotekos fojė pasitiko „Mosto“ dailininkės ir kvietė pasivaišinti taure vyno, įžengę į parodų salės bei skaityklos patalpas galėjo susipažinti su prieš 20 metų susibūrusios kūrybinės grupės parodoje „Smėliogramos“ eksponuojamais darbais. Pirmojoje salėje žiūrovams pristatyti 20 kūrinių, gimusių šiais metais, antrojoje – retrospektyvinė miestiečių paroda, į kurią autoriai atrinko seniau sukurtus darbus.
Kūrybinės grupės „Mostas“ prezidento dailininko Juozo Griušio rankose suskambęs mokyklinis varpelis – dar vienas atributas, lydintis mostiečius pleneruose ir skelbiantis, kad dailininkai kviečiami prie stalo, – šį kartą paskelbė gimtadienio šventės, pabaigusios „Palangos stalo 2013“ renginius, pradžią.
„Šiandien jūs ėjot ėjot, ir priėjot stalo galą, kuriame – šventinis mostiečių stalas, prie kurio mes šiandien švenčiame savo dvidešimtmetį, – šypsenomis ir plojimais pasitiktas prabilo J. Griušys. – Mostiečiai gyvena sveikai: propaguoja sveiką maistą, patys minta pajūrio vėju ir smėliu, o užgeria vynu. Smėlio tema lydėjo mus visus šiuos dvidešimt metų, bet šiais, jubiliejiniais, mes pasidavėme pagundai dar arčiau prie jos prisiliesti. Ačiū Gediminui Griškevičiui, visą laiką rašiusiam apie „Mostą“ ir, matyt, taip pat pajutusiam tarp dantų smėlio girgždesį: jis pasiūlė parodos pavadinimą – „Smėliogramos“.

Dvidešimt mostų
O kol buvo kuriami darbai parodai, brendo ir dar vienas kūrybinis projektas: parengtas ir atiduotas spaudai leidinys, kuris, J. Griušio teigimu, drąsiai gali būti vadinamas „Mosto“ metraščiu. Keletą metų trečiadieniais mostiečiai: žinoma grafikė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė, ekspresyvios grafikos kūrėja Reda Rimkutė-Ščerbakovienė, jautrios menininkės Dovilė Oškinytė, Ieva Litvaitytė, Eglė Lipinskaitė, tapytojas Romas Paulikas ir, žinoma, pats grupės pirmininkas dailininkas Juozas Griušys, – trečiadieniais rinkdavosi svetingojon viešojon bibliotekon, kur savo kabinetą jiems užleisdavo direktorius Kęstutis Rudys, prieš 20 metų kartu su šviesios atminties Audra Lukauskyte buvęs „Mosto“ krikštatėviu, ir dėliodavo būsimojo leidinio apmatus. Kiekvienas dailininkas pats atsirinko darbus, kuriuos norėjo matyti albume, kiekvienas pats parašė apie save tiek, kiek norėjo skaitytojui pasakyti. Apie grupės steigėjus, šviesios atminties dailininkus tapytojus Edvardą Žibą (1959-2000) ir Juozą Meškį (1955-2005)  bei apie „Mosto“ plenerus ir akcijas rašė J. Griušys bei R. Ščerbakovienė, dar vienai miestietei – pasak J. Griušio, kuriančiai „atokesnėse pozicijose“ pristatyti paimta ištrauka iš A. Lukauskytės straipsnio. „Mosto“ kūrėjų žingsnius Palangos krašte apžvelgė „Palangos tilto“ žurnalistė Livija Grajauskienė, o tekstus bei reprodukcijas su meile leidinyje sudėliojo jo dizainerė Gražina Eimanavičiūtė.
Padėkojęs bibliotekai už galimybę rinktis, Savivaldybei – už finansinę paramą leidiniui, ir už tai, kad buvo galima realizuoti seną svajonę, J. Griušys pakvietė K. Rudį į salę specialiu bibliotekininkų vežimaičiu atvežti tik vakarykščiai iš spaustuvės parsivežtus pirmus porą šimtų iš  500 atspausdintųjų egzempliorių, kurie buvo išdalinti tiems, kas atėjo pasveikinti „Mosto“ su  jubiliejiniu gimtadieniu.

Dar mažiausiai 20 metų
„Džiugu, kad Palangoje turime tokį kultūros reiškinį kaip „Mostas“. Džiugu, kad galime džiaugtis jais, jų parodomis, o dabar turime ir išties puikų leidinį, kurį galėsime rodyti miesto visuomenei ir svečiams. Džiugu, kad miesto valdžia parėmė jo leidybą. Ir tikimės, kad Dievas duos „Mostui“ dar mažiausiai 20 metų“, – kalbėjo K. Rudys.
Po mokytojos Kostancijos Strikienės užvestų ir nuskambėjusių „Ilgiausių metų“ bei griausmingų „valio“ „Mostui“ ir jo nariams, palangiškių, Savivaldybės administracijos bei Tarybos vardu jubiliatus sveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Palanga ir jos kultūros įstaigos bei kolektyvai šiais metais švenčia daug jubiliejų: 760 metų pačiam miestui, 50 metų Gintaro muziejui, 60 metų Palangos orkestrui, 25 metai folkloro ansambliui „Mėguva“. O šiandien šiame gražiame kultūros židinyje – viešojoje bibliotekoje – savo dvidešimtmetį švenčia „Mostas“. Nuoširdžiai sveikinu visus jus su nuostabiu jubiliejumi ir tariu ačiū už tai, kad jūsų kūryba džiugina mus ir linkiu, kad džiugintų dar ilgai“, – kalbėjo Š. Vaitkus, įteikęs kiekvienam „Mosto“ dailininkui Arvydo Baryso filmo „Palanga. 7 bangos“ kompaktinį diską.
O tada jau jubiliatai dovanojo dovanas sveikinantiesiems, kurių mažne kiekvienas, pavartęs išties puikų leidinį, skubėjo gaudyti „Mosto“ narius ir prašyti autografų.
Ilgai dar netilo gimtadienio gaudesys. Daug dar gražių žodžių buvo pasakyta apie „Mostą“ ir jo narius. Ir pabrėžta, kad Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, daugelyje miestų dailininkai būrėsi į kūrybines grupes. Tačiau tokių, kas būtų išsilaikęs kartu 20 metų – labai ir labai mažai.
„Žiūriu į jus ir galvoju: jūsų – tik septyni. Tačiau kiek parodų – ir bendrų, ir personalinių – buvo surengta vien pas mus, bibliotekoje, kiek įdomių akcijų ir plenerų organizuota kartu su „Mosto“ galerija ir jos šeimininke Nijole Griušiene. Jūs tokie skirtingi, bet sugebėjote išlikti kartu: būkite ir toliau“, – linkėjo Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė.
„Labai dažnai ateinu į biblioteką ir praeinu pro „Mosto“ galeriją – gaila, kad ji įsikūrusi „narvelyje“, kai šalia tuščios nenaudojamos patalpos. Apsilankau ir mostiečių parodose, tad galiu vertinti, kaip brendo „Mostas“. Turiu pasakyti, kad per dvidešimt metų nuo pirmųjų darbų jūs labai išaugote profesionalumo prasme. Ir galiu prisipažinti, jog asocijuojatės man su XIX a. pabaigos Rusijos „Peredvižinikais“ ar Paryžiaus impresionistais, kurie taip pat susibūrė ir kūrė kartu. Tikrai labai norėčiau ir toliau stebėti, kaip jūs tobulėjate, ir kartu su jumis atšvęsti penkiasdešimties metų jubiliejų“, – sakė buvęs Palangos miesto vyriausiasis architektas Laimutis Leonas Mardosas.