Vyriausybės žinybų atstovams Palanga pristatė tris didžiausias bėdas

Palangoje praėjusį ketvirtadienį lankėsi delegacija iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Architektų rūmų, Teritorijų planavimo ir urbanistikos bei Statybų ir būsto departamentų, kuriai buvo pristatytos Palangos miesto ir Šventosios gyvenvietės statybų problemos. Miesto meras Šarūnas Vaitkus šiuo svarbiu susitikimu siekė aptarti problemas dėl netobulų teisės aktų ir bendromis pastangomis surasti būdų, kaip pažaboti statytojus, kurie niokoja kurorto estetinį vaizdą, laužo įstatymus.

Dvibučiai namai virsta daugiaaukščiais
Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Klijonienė pranešime pristatė tris esmines problemas. Pasak direktorės, nepakankamas statybų reglamentavimas jau turi akivaizdžias pasekmes. Viena iš jų – ne vienas atvejis, kuomet vienbučiai, dvibučiai namai virsta daugiabučiais. „Vienbučiai namai, kurių bendras plotas siekia 900 kv. m ir daugiau, imami pardavinėti ar nuomoti atskiromis patalpomis. Nukenčia visa infrastruktūra, kuri turėtų būti išpildyta prie daugiabučių namų“, – sakė direktorė.
Palangoje, pasak A. Klijonienės, dažnai projektuojami ir statomi visuomeninės ar administracinės paskirties pastatai, kurie vėliau virsta gyvenamaisiais.
„Šalia tokių pastatų neprivalo būti automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelės nei kitos privalomos infrastruktūros, kurios būtinos gyvenamiesiems namams. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip tai suvaldyti, kai nėra aiškaus reglamentavimo administracinės paskirties pastatams. Šią problemą Palangos miesto savivaldybė siūlo spręsti suvienodinant poilsio paskirties ir daugiabučių namų projektavimo reglamentavimą. Taip pat būtina parengti poįstatyminius teisės aktus, kuriuose būtų aiškiai reglamentuojamos statybų sąvokos – kas yra gyvenamoji statyba, kas yra administracinė patalpa, poilsio paskirties pastatai“, – siūlė A. Klijonienė.

Neišsprendžiama problema – kioskai
Antroji problema – laikinieji ir kilnojamieji statiniai, kurie darko Palangos ir Šventosios estetinį vaizdą.
„Įvairūs kioskai, vagonėliai vadinami kilnojamaisiais daiktais ir jiems negalioja jokie statybų įstatymų nuostatai. Atvežti vagonėliai po kurio laiko „padailinami“ ir virsta nameliais. Pagal nesureglamentuotus statybos įstatymus prasideda sąvokų variacijos, kas yra kilnojamas ar nekilnojamas pastatas. 2015 m. statybos inspekcija, atsakydama į klausimą, ar lengvų konstrukcijų kioskas laikomas statiniu, išaiškino, kad objektai, sukonstruoti su pakėlimu ir jei neišardžius juos galima patraukti, statiniams nepriskiriami. Jie tampa kilnojamaisiais daiktais, įrenginiais, tačiau turime ne vieną atvejį, kuomet su šia informacija ir realia padėtimi prasilenkiama“, – pasakojo administracijos direktorė.
Miesto meras papildė, kad yra žinomas ne vienas atvejis Šventojoje, kuomet savavališkai tokie statiniai statomi valstybinėje žemėje: „Tokie statiniai neturi jokios teisinės registracijos, o statomi tiesiog savavališkai miško teritorijose. Informavome visas reikiamas institucijas, savivaldybėje sudarėme darbo grupę. Nėra aiškios teisinės bazės, tad siūlyčiau pasitelkti antstolius, kad tokie statiniai būtų nuvežami į saugomą aikštelę, kur už statinio saugojimą dar savininkas mokėtų pinigus“.
Anot miesto mero, atvežamų nelegalių statinių savininkai paduodami į teismą, tačiau veikla nesustabdoma. „Byla tęsiasi metus ar dar daugiau, o tuo metu savininkas vykdo savo veiklą. Tokiu būdu, manau, tyčiojamasi ir iš valstybės, ir iš kurortų valdžios“, – dėstė Š. Vaitkus.

Nameliai „dygsta“ kur papuola
Trečioji miesto problema – nesudėtingų statinių iki 50 kv. m ir 5,5 m aukščio statybos projektų supaprastinimas, kuris lėmė nevaldomą namelių statybos protrūkį Palangoje ir Šventojoje. Tokiems pastatams, pasak A. Klijonienės, nereikia jokių derinimų.
„Nei architekto, nei savivaldybės. Išimtis taikoma tik paveldo saugomose teritorijose. Ypatingai tai jaučiama Užkanavės seniūnijoje, Kunigiškių teritorijoje, kuomet viename sklype sustatomi nameliai, kurie ilgainiui virsta neaiškiais mažais kempingais“, – pastebėjo direktorė. Meras papildė, kad tokie įstatymai greičiausiai buvo priimti kaimo vietovėms, palengvinant ūkinės paskirties pastatų statybą, tačiau reikėtų visai kitaip reglamentuoti statybas kurorto zonose.
Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis teigia, kad tai didelė problema: „Darkomas visas landšaftas ir aplinkinių pastatų architektūra, kuomet į kiekvieną laisvą plotą pristatoma tokių statinių. Tokia įstatymo netobulybė toliau negali tęstis, nes taip baigiami užstatinėti visi kvartalai. Stiliai ir architektūra nedera tarpusavyje. Tokie nameliai labai lengvai statomi šalia gyvenamųjų žmonių namų ar vilų, kurių savininkai įsikurdami tikėjosi ramybės“.
Palangos savivaldybė siūlo, kad nesudėtingos konstrukcijos pastatams, statomiems kurortinėje zonoje, reikėtų sugriežtinti statybų reikalavimus. „Taip pat tokių statinių užstatymo plotas ir tankumas turėtų būti ne didesni nei numato žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentai – tai būtų vienintelis kelias sureglamentuoti tokių statinių kiekį sklype“, – siūlė administracijos direktorė.
Miesto savivaldybė įžvelgia ir teritorijų apželdinimo problemą, kuomet naujos statybos vietose iškertami medžiai, o atsodinama tik veja. „Šiandien reglamentuotas apželdinimo procentas įsiskaičiuoja į žalią veją. Tai nesutampa su miesto vizija, nes mūsų siekiamybė – miestas parke. Tad reikėtų peržiūrėti ir apželdinimo reglamentavimą“, – siūlė A. Kilijonienė.

Prireiks kaimynų sutikimo
Aplinkos ministerijos Statybų normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Rimkevičius pripažino, kad pateiktos problemos iš tiesų sudėtingos: „Panašu, kad darosi uždara grandinė. Visos institucijos vieningai sako, jog yra, kaip yra. Inspekcijos nieko blogo nenustato, nors kai kurios situacijos aiškiai demonstruoja tikrovės neatitikimą. Visos institucijos turėtų dirbti vieningai. Sugriežtintų priemonių kompleksą mes jau bandome įdiegti“.
M. Rimkevičius pasakojo, kad Aplinkos ministerija yra numačiusi keisti teritorijų planavimo dokumentus, bendruosius planus, susijusius su kraštovaizdžio planavimo įstatymais. Yra paruošti ir teisės aktų pakeitimai, padėsiantys išspręsti keliamas problemas. Siūlomas ir, pasak M. Rimkevičiaus, esminis pakeitimas: „Jei statinys viršija 290 kv. m, būtinas kaimyninių sklypų savininkų sutikimas. Jei su kaimynais susitarti nepavyksta, visada yra galimybė pirkti didesnį sklypą. Manome, kad ši viena iš radikalesnių priemonių padės suvaldyti masines statybas, kuomet statomas dvibutis namas virsta daugiaaukščiu. Antros grupės nesudėtingiems gyvenamiesiems statiniams iki 80 kv. m, nepriklausomai mieste ar užmiestyje, bus reikalingas ir raštiškas savivaldybės pritarimas. Tai, manome, galios kultūros paveldo, Kuršių Nerijos ir kurortinių zonų teritorijose“.

Didesnė kontrolė per žemės mokestį
Palangos ir Šventosios estetinį vaizdą darkančių kioskų ir kitų laikinųjų statinių savininkus M. Rimkevičius siūlo kontroliuoti žemės mokesčiais: „Tai visame pasaulyje yra vienas iš instrumentų paskatinti savininką tinkamai elgtis su savo žeme“.
Tarybos narys V. Šimaitis piktinosi, kad šiandien savivaldybė neturi teisės į jokią kontrolę: „Jei mums būtų suteikta kontrolė, kad kiekvienas, norintis statyti prekybinį kioską ateitų pas mus, suderintų su architektais, jau ir tada situacija pasikeistų. Būtų nuspręsta, kaip atrodys prekyvietė, o dabar stovi malkinės iš plokščių, nuo gatvės atitrauktos tik metrą ir begalė kitokių pažeidimų. Jei savivaldybė turėtų galią kreiptis į antstolius, būtų išvežta didžioji dalis tokių statinių ir problemos sprendimas smarkiai pasistūmėtų į priekį. Turėtų būti aiškiai formuluotos ir vieningai įteisintos sąvokos, nes dabar jau darosi visiškai nebeaišku, kas yra statinys, įrenginys, kioskas ir pan. Aiškus įstatyminės bazės netobulumas“.

Namai pardavinėjami atskiromis dalimis
Buvęs Palangos miesto vyriausiasis architektas Edmundas Benetis teigia, kad pataisa dėl kaimyninių sklypų savininkų sutikimų neapgalvota: „Šį būdą mes jau galvojome taikyti, tačiau reikia pripažinti, jog kaimynai būtų labai lengvai paperkami. Reikėtų kalbėti ir apie galiojančių teritorijų planavimo dokumentų laikymąsi: vienbučių namų kvartalai neturėtų būti darkomi aukštesniais. Didelę problemą įžvelgiu tame, kad ir gyvenamą, ir negyvenamą namą galima dalyti dalimis, o registrų centras tai registruoja. Nekilnojamojo turto vienetai yra prilyginami butams, nėra net supaprastintų projektų. Kol galios tokia tvarka, kitokių rezultatų galime nesitikėti“.
Kalbant apie kurorto laikinuosius pastatus ir kioskus, pasak E. Benečio, ši problema niekaip neišsprendžiama jau trisdešimt metų: „Nebėra aiškių sąvokų, kas yra kioskas, kas yra laikinasis ar kilnojamasis statinys, nebėra ir reglamentavimo galimybių. Jei prie kiosko pritvirtinami ratukai ir iš statinio jis jau virsta kilnojamuoju įrenginiu, kuriam nereikia jokių leidimų – didžiulė spraga. Būtina šiuos dalykus peržiūrėti“.
Vieningas sprendimas nebuvo priimtas, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų darbo grupė pateiktas Palangos ir Šventosios gyventojų problemas svarstys ir priimtus sprendimus ar įstatymų pataisas paskelbs viešai jau kitą savaitę.