Dėl valstybininkų abejingumo Rusijos agentūra Lietuvoje jau daug pasiekė

Siekti nuskurdinimo, nepasitenkinimo savo valdžia, nutautinimo, didesnės emigracijos ir didesnės priklausomybės nuo Rusijos – tai jos tikslai. Ne veltui į Lietuvą atsiųstas V. Uspaskichas, jo stambiam verslui Lietuvos viduryje palaikyti skirtos didžiulės lėšos. Ten kuriamos darbo vietos, kasmetinės masinės vaišės sudarė sąlygas ne tik balotiruotis V. Uspaskichui ir jo partijai, bet ir atsirado papildomai jaunimo leiboristų partija, t.y., tos pačios Kremliaus partijos filialas. Vykstant teismo procesui prieš Kremliaus partiją suvaidintas susijungimas, esą keičiant partijos pavadinimą ir paskiriant jos vadovu V. Uspaskicho parankinį V. Gapšį.
Bet tai tik propagandiniai žaidimai, o Kremliaus partijos ir Rusijos agentūros veiksmai visai kiti. Kad būtume priklausomi nuo Rusijos energetikos, reikia agituoti atsisakyti Visagino atominės elektrinės, skalūnų dujų išgavimo. Tokios agitacijos paveiktų referendume dalyvavusių rinkėjų daugumą, pasisakiusių prieš elektrinę.
Valdininkų armija taip pat per didelė. Žlugo Saulėlydžio programa. Po rinkimų valdininkijos armija Vyriausybėje su dideliais atlyginimais, priedais prie jų ir premijomis, išaugo iki neregėtų aukštumų. Pavyzdys: kai bendrapartietei Palangoje nepavyko patekti į Seimą, V. Uspaskichas, atsidėkodamas už pagyras jam, įsteigė papildomą jau net ketvirtą švietimo ir mokslo ministro pavaduotojo etatą, paliekant jai galimybę sėdėti ir Palangos tarybos narės kėdėje.
Nors gyventojų sparčiai mažėja, Seimo narių mažinimo „sąrašinių“ sąskaita bent iki šiol niekas net nesvarsto. Tuo tarpu jų privilegijos – neregėto dydžio, pavyzdžiui, vietoj teisės nemokamai naudotis visuomeniniu transportu, jie turi privilegijuotą teisę nuomotis prabangius automobilius, vėliau juos nebrangiai nusiperka, jiems skiriamos lėšos kanceliarinėms išlaidoms, apmokami pokalbiai tarnybiniais mobiliaisiais telefonais. O į Seimo posėdžius jie gali ir neiti. Retai kada jų susirenka bent 100. Bet už tai jie nėra baudžiami, skirtingai nuo visų kitų dirbančiųjų. Nemokamai jie gyvena Seimo viešbutyje, nors galėtų bent simboliškai mokėti už jo remontus.
Taip švaistant valstybės lėšas nėra galimybių didinti itin mažas socialines pensijas, dar labiau sumažėjusias dėl infliacijos, skirti daugiau lėšų policijai, reikalaujamus 2 proc. krašto apsaugai, daugiabučių renovacijai ir kt. Į visas šias problemas valstybininkai reaguoja pažadu su jomis susipažinti, lyg iki šiol tai jiems nebūtų žinoma. O visa tai labai naudinga Kremliui.
Kremliui paranku ir tai, kad tarp lietuvių ir lenkų būtų blogi santykiai. Keista, kad dokumentuose lenkams neleidžiama pavardžių rašyti lenkiškai, kai spaudoje dažnai pavadinimuose ir pavardėse vietoj „V“ rašoma „W“.
Tiesiog kuriozinė situacija yra su sovietine simbolika. Nors įstatymu ji uždrausta, kažkas pasistengė pasityčioti iš Lietuvos, ir Palangos centre ji tapo Lietuvos kultūros paveldu! Garbingiausioje miesto vietoje stovi sovietinis paminklas ir okupantų kapinės, tuo tarpu netoliese gerokai prastesniame kape palaidotas partizanų vadas Žemaitis. Vietoj to, kad būtų keliamas aliarmas pasitelkiant prokuratūrą ir VRM dėl šio nusikalstamo paveldo, teigiama, kad net norint perkelti jas į kitą vietą, net turint antkapius su pavardėm, reiktų atlikti brangius tyrimus, kuriems lėšų neturima – tuo norima pateisinti nenorą likviduoti sovietinį paveldą. Visiškai nereaguojama į įstatymą, kad po 50 m. tokios kapinės gali būti likviduojamos be jokių tyrimų. Reikia tik informuoti Rusijos konsulatą, jeigu jie norėtų, už savo lėšas galėtų jas persikelti į Rusiją ar kur kitur.
Beje, stebina, kad iš konservatorių tik prof. V. Landsbergis parodė patriotiškumą, siūlydamas okupantų kapines iškelti iš Palangos centro, o nei Palangos meras, nei A. Kubilius, nei J. Degutienė tokio patriotiškumo neparodė. J. Degutienė atsakė, jog tai – savivaldybės reikalas.
Tokį pat atsakymą gavau iš Prezidentūros. Atsakyta, kad kištis į Palangos savivaldybės reikalus ji neturinti teisės, nors čia visai ne savivaldybės, o bendravalstybiniai reikalai. Taip pasireiškia prezidentūros abejingumas vykdomu nutautinimu, sovietinių simbolių šlovinimu. O kur dar išpūstas po rinkimų valdžios aparatas šalia nuskurdintų pensininkų ir reiškiamas abejingumas Visagino elektrinės projektui. Visa tai verčia galvoti, kad prezidentės jaunystės praeitis, matyt, atitiko Kremliaus interesus ir ji netrukdė jai būti išrinktai prezidente.