„Dėl priemonių kredito unijų skaidresnei veiklai užtikrinti laimi visi“

Linas JEGELEVIČIUS, 2013-05-20
Peržiūrėta
2246
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos kredito unija jaučiasi saugi.
Palangos kredito unija jaučiasi saugi.

Po dviejų kredito unijų bankrotų ir padidinto Lietuvos banko dėmesio daugiau kaip šešioms dešimtims likusių kredito unijų šalyje, Palangos kredito unija jaučiasi saugi – nors po žiniasklaidoje nuskambėjusių įvykių praėjusių metų pradžioje pirmąjį jų pusmetį indėlių portfelis mažėjo, indėlių portfelis, pradėjęs augti 2011-ųjų antrąjį pusmetį, „pilnėjo“ ir šiais metais. Apie Palangos kredito unijos (PKU) reikalus „Palangos tiltas“ kalbėjosi su PKU valdybos pirmininku Vyteniu Tomkumi.
– Kokie PKU finansinės veiklos rezultatai yra šių metų pirmąjį pusmetį? Kokie jie palyginti su praėjusių ir dar ankstesnių metų rezultatais? Kokios indėlių, paskolų tendencijos pastebimos PKU šiuo metu?
– Pusmetis dar nepasibaigė, bet apie tam tikras tendencijas kalbėti jau galime. Palyginti su praėjusiais metais, šių metų nuotaikos ir tendencijos yra visiškai kitokios. Jeigu po netikėtų įvykių praėjusių metų pradžioje pirmąjį pusmetį indėlių portfelis mažėjo, tai tiek praėjusių metų antrąjį pusmetį, tiek šiais metais indėlių portfelis auga. Per šių metų pirmąjį ketvirtį indėlių portfelis paaugo apie 0,5 mln. Lt, panašiai tiek išduota ir naujų paskolų.
Taigi, augimas yra subalansuotas ir tvarus, nors šių metų antrąjį ketvirtį ir antrąjį pusmetį laukiame kiek spartesnio augimo. Galime pasidžiaugti, kad keletas paskolų suteikta ir pradedantiesiems verslams, šios paskolos yra užtikrintos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktomis garantijomis bei kitomis užtikrinimo priemonėmis.
Kaip ir praėjusiais metais, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo stiprinamas kredito unijos kapitalas – Lietuvos centrinė kredito unija investavo 2,85 mln. Lt negrąžintinų lėšų į atsargos kapitalą. Turint didesnį kapitalą, galima amortizuoti nuostolius ir teikti didesnes paskolas.
– KU finansinės veiklos ataskaitos šiemet pradėtos skelbti viešai, su jomis gali susipažinti kiekvienas. Kodėl buvo imtasi viešumo?
– Lietuvos banko valdybos sprendimu, viešai skelbiamos ir finansinės ataskaitos, ir pagrindiniai kredito unijų bei bankų veiklos rodikliai. Šie rodikliai prieinami LB tinklalapyje lb.lt ir Asociacijos Lietuvos kredito unijos tinklalapyje alku.lt.
Tai didina viso finansų sektoriaus skaidrumą, suteikia daugiau informacijos visuomenei ir klientams. Primename, kad nuo praėjusių metų Lietuvos banko svetainėje internete viešai skelbiami ir kredito įstaigų taikomi paslaugų įkainiai, kurie taip pat klientams padeda pasirinkti geresnes sąlygas taikančią kredito įstaigą.
– Ar vieningos centralizuotos savireguliacijos institucijos galių sustiprinimas, kaip siūlo ALKU valdybos pirmininkas R. Stonkus, padėtų spręsti tokias problemas, kurios jau kelis mėnesius drebina unijų rinką? Kokios priemonės turimos omenyje?
– Daugelyje pasaulio valstybių veikia savireguliacinė sistema, kredito unijų vidaus auditas, priežiūra atliekama centralizuotai, o priežiūros institucija stebi kaip savireguliacinė sistema veikia. Tačiau, esant reikalui, priežiūros institucija tikrina centrinę įstaigą ar atskiras kredito unijas.
Paskutiniai įvykiai liudija, jog vien Lietuvos banko, kuris prižiūri tiek bendroje sistemoje, tiek pavieniui veikiančias unijas, pastangų neužtenka. Todėl manome, kad būtina stiprinti centralizuotą savireguliacijos mechanizmą – visas Lietuvoje veikiančias unijas galėtų prižiūrėti ne tik Lietuvos bankas, bet ir savireguliacijos institucija. Sieksime, kad toks dvigubas priežiūros „skydas“ būtų įtvirtintas šiuo metu svarstomuose Kredito unijų įstatymo pakeitimuose.
Tokioje centralizuotoje sistemoje būtų atliekamas centralizuotas investavimas, vindikacija, paskolų išieškojimas, didesnių paskolų išdavimo vertinimas. Visos šios priemonės tikrai gali pagerinti kredito unijų veiklą.
– Kokių priemonių, užtikrinant efektyvią PKU veiklą, siūlo imtis PKU vadovai, valdyba?
– Kredito unijos valdyba, vadovai nuolat svarsto ir vertina kredito unijos veiklos rezultatus bei nustato veiklos prioritetus. Jeigu praėjusiais metais pagrindiniai prioritetai buvo kredito unijos likvidumo didinimas ir kapitalo stiprinimas, šiais metais didesnis dėmesys bus skiriamas tvariam kredito unijos augimui: naujų paskolų teikimui, kredito unijos produktų (kreditinių ir debetinių mokėjimo kortelių, elektroninių paslaugų, mokėjimo paslaugų, paslaugų verslui) platinimui, bendravimui su vietos bendruomene. Taip pat numatoma didesnį dėmesį skirti jaunimui, finansiniam švietimui.
– Apžvelkite PKU finansinės veiklos rezultatus 2012-аisiais. Kaip keitėsi paskolų portfelis? Koks PKU pelno ir nuostolių balansas? Kas tam turėjo įtakos?
– 2012 metais kredito unijos veikla buvo nukreipta į iššūkių suvaldymą, veiklos procedūrų gerinimą, specialiųjų atidėjinių blogoms paskoloms ir kitam finansiniam turtui suformavimą, kapitalo stiprinimą, darbą su vėluojančiomis paskolomis.
Metų pabaigoje veiklos rezultatai buvo geresni nei tikėjomės – kredito unijos turtas sudarė 32,36 mln. litų, kredito unija uždirbo 1,55 mln. litų pelno, buvo vykdomi likvidumo ir kapitalo pakankamumo normatyvai, per metus į kredito uniją įstojo 77 nauji nariai. Paskolų portfelis sudarė 22,2 mln. litų, indėliai 28,5 mln. litų, investicijos į trumpalaikius vyriausybės vertybinius popierius 4 mln. Lt. Taigi, turto struktūra buvo optimali.
Kredito unijos veiklos rezultatų smukimą pirmoje metų pusėje lėmė įvykiai sausį ir ankstesnių vadovų veiklos padariniai, o veiklos stabilizavimą ir augimą antroje metų pusėje lėmė sutelktas valdymo organų ir darbuotojų darbas bei Lietuvos centrinės kredito unijos pagalba.
– Kas auditavo šalies kredito unijas? Ar unijų veikla buvo įvertinta auditorių, parinktų pačios LKU?
– Šalies kredito unijų auditą atlieka skirtingos audito įmonės, nepriklausomas auditas privalomas tik toms kredito unijoms, kurių turtas viršija 10 mln. litų (kitose kredito unijose yra revizoriai). Audito įmonės paprastai pasirenkamos konkurso būdu, lėšų auditoriaus darbui apmokėti limitą nustato kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Palangos kredito unijos 2011 metų finansinių ataskaitų auditą atliko UAB „Audito tikslas“, 2012 metų auditą atliko UAB „Revizorius“, o 2013 metų auditą atliks UAB „Grant Thornton Rimess“.
– Priminkite, kokių priemonių ėmėsi LCB ir savo ruožtu LKU, kad kredito unijų – ir PKU – veikla būtų skaidresnė, mažiau rizikinga ir kontroliuojama?
– Priemonių buvo imtasi labai daug ir įvairių. Jau kalbėjome apie kredito unijų finansinių ataskaitų ir pagrindinių veiklos rodiklių viešinimą, sugriežtinti reikalavimai kredito unijų vadovams ir patvirtintos finansų rinkos dalyvių vadovų egzaminavimo taisyklės. Taip pat buvo įvestas naujas padengimo likvidžiuoju turtu normatyvas, sugriežtinti kiti veiklos normatyvai, sumažinta leistina didžiausios paskolos suma. Lietuvos centrinė kredito unija skiria didesnį dėmesį kredito unijų vadovų ir darbuotojų mokymams, glaudžiau bendradarbiauja su Lietuvos banku, atlikdama kredito unijų veiklos patikrinimus ir kitais atvejais.
– Ar suvaržymai neblogins PKU finansinių rezultatų ateityje?
– Kai kurioms kredito unijoms suvaržymai yra skaudūs, tačiau Palangos kredito unijos veiklos suvaržymai tiesiogiai neturi reikšmės, nes unijos turto struktūra yra optimali, daug likvidžių lėšų, todėl yra nemažai galimybių tvariam augimui ir plėtrai. Pagal savo dydį, kredito unija negali finansuoti didelių milijoninių projektų, todėl didžiausios paskolos sumos sumažinimas iki 500 tūkst. Lt leidžia didinti paskolų portfelį, tačiau tuo pačiu leidžia išvengti didelės paskolų koncentracijos. Manome, kad kai kurie suvaržymai yra laikino pobūdžio ir ateityje gali būti panaikinti.
– „Palangos tilto“ straipsnis apie vieno jo vadovų E. Petrauską, kuris teigia, kad LCB ir LCKU surengė prieš jį sąmokslą, siekdami jį nušalinti ir užvaldyti PKU turtą, susilaukė didelio skaitytojų dėmesio. Kokių minčių jums sukėlė jo teiginiai?
– Ką galima pasakyti apie straipsnį, kuriame E. Petrauskas skundžiasi, kad neturėjo politikų ir teisėsaugos vadų „stogo“? O jeigu turi „stogą“, tai gali daryti ką nori, kaip „laukinio kapitalizmo“ laikais? Tikriausiai tai yra desperatiški bandymai pagerinti savo įvaizdį. Esame teisinė valstybė, todėl sulaukime teismo sprendimo. Galiu tiktai patikslinti keletą straipsnyje paminėtų detalių ir trumpai pasidalinti savo mintimis. Pirma, nors pats tuo laiku LCKU nedirbau, bet patikimų šaltinių teigimu, E. Petrauskas LCKU valdyboje buvo pasyvus, į valdybos posėdžius atvykdavo tik pasiklausyti kas yra sprendžiama, bet savo pasiūlymų neteikė arba jų buvo labai mažai. Galbūt tokiu būdu jis norėjo sužinoti kaip LCKU elgtųsi kritiniu atveju ir galbūt galimai ruošėsi nusikalstamiems veiksmams.
LCKU vienija 63 kredito unijas ir sprendimai priimami demokratiniu būdu. Nuomonių skirtumai, įvairūs pasiūlymai yra normalios demokratinės procedūras dalis, nes tai leidžia priimti geriausius sprendimus ir judėti į priekį, ir tikrai už tai niekas nebaudžia. Kaip žinome, ir įtarimai E. Petrauskui buvo pareikšti ne dėl visuomenės kurstymo ar viešosios tvarkos pažeidimo, o dėl galimo lėšų grobstymo.
E. Petrauskas paskutiniame straipsnyje dažnai mini ir „labai gerus finansinius unijos rezultatu“ jo valdymo metu. Deja, pati unija gerų rezultatų neteikė. 2009 m. gegužės mėn. kredito unijoje buvo sutrikęs normatyvų vykdymas ir kredito unija prašė LCKU pagalbos, 2010 m. kredito unija patyrė beveik 1 mln. litų nuostolio, o dėl gerai nepasvertų sprendimų investuoti lėšas į Graikijos vyriausybės vertybinius popierius už aukštas palūkanas ir kitų neatsargių investavimų, kredito unija 2011 metais patyrė dar didesnių nuostolių.
Be to, būta ir išduotų įtartinų paskolų, vien dėl šių neteisingų sprendimų 2011 m. kredito unijos veikla buvo nuostolinga. Taigi, objektyviai įvertinus situaciją, sieksime, kad visuomenė nebūtų klaidinama skambiomis ir nepagrįstomis frazėmis.
– Kaip PKU bendradarbiavo su prokurorais pateikus E. Petrauskui kaltinimus dėl PKU turto iššvaistymo? Ar tikite, kad byla perspektyvi?
– Kaip ir privaloma pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, kredito unija pateikė visą reikiamą informaciją prokurorui ir tyrėjams, kad būtų išaiškinti galimi nusikaltimai. Požymių, kad buvo padarytas nusikaltimas, yra nemažai.
– Galbūt PKU žada pasiūlyti kokių nors naujų paslaugų? Kodėl verta tapti PKU nariu?
– Jau pirmąjį šių metų ketvirtį kredito unija suteikė keletą lengvatinių paskolų pradedantiesiems verslams, didesnį dėmesį pradedantiesiems ir veikiantiems verslams skirsime ir toliau. Pasiūlysime produktų jaunimui, ruošiamės ateinančiais metais dalyvauti lengvatinių studijų paskolų programoje.
Galima priminti, kad kredito unijos nariais norintys tapti asmenys privalo įsigyti 200 litų vertės pajų, tačiau tai suteikia teisę naudotis visomis kredito unijos paslaugomis: taupyti ir patrauklias palūkanas, naudotis mokėjimo kortelėmis, naudotis internetinės bankininkystės sistema ir nemokamai atsiskaityti už komunalinius patarnavimus, kreiptis dėl paskolų, gauti kitas paslaugas patraukliomis sąlygomis ir prisidėti prie bendruomenės plėtros.

Jūsų komentaras:

nesupratau 2013-05-22 12:49 (IP: 212.183.128.198)
ka tomkus turejo omeny/laukiniai vakarai???nostalgija tarybiniu laiku?ka jis gali suprasti palangiskiu gyvenima ir poreikius,budamas is kitos parapijos?cia reik gimti ir gyventi Palangoj,tada zinosi zmoniu galimybes ir poreikius.tas tomkus tai-tyliu...

jonelis 2013-05-21 23:01 (IP: 212.183.128.207)
ar ponas Tomkus bankininkas?ar sitoj sferoj ka nors supranta?ar tik,kaip kazkas rase,statytinis,siaske?kazkoks nepatikimas,lb jau saldus...

palanga 2013-05-21 18:28 (IP: 78.61.217.223)
kaip suprantu pagal spauda ta Tomku už atliktus nusikaltimus turetu suimti...

Taip pat skaitykite

dr. Saulius Grigaravičius, Palangos kredito unijos administracijos vadovas, sako, kad naujo valstybinio komercinio banko vienareikšmiškai nereikia. Anot jo, Lietuvoje veikia daug kredito unijų, taip vadinamų mažesnių bankų, kurie gyventojams ir įmonėms teikia lygiai tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas, kaip ir komerciniai bankai. O paslaugų įkainiai daug geresni, lankstesni...


Pranešame, kad 2023 m. balandžio 21 d. 15.15 val. Palangos kredito unijos patalpose, adresu Ganyklų g. 6, Palanga, šaukiamas eilinis visuotinis Palangos kredito unijos narių susirinkimas.


Palangos kredito unijos nariai išrinko naujus unijos vadovus, stebėtojų tarybos, paskolų komiteto narius ir antrai kadencijai perrinko unijos pirmininkę Sandrą Garjonytę. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas vyko kovo 21 d. Palangoje.


Buvęs Palangos kredito unijos (PKU) faktiškas vadovas Evaldas Petrauskas, neseniai įsteigtos kredito unijų narių asociacijos pirmininkas, kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros departamentą dėl, jo nuomone, ydingos praktikos Palangos KU – dalies išduotos paskolos pajaus panaudojimui.


Vienas iš Palangos kredito unijos įkūrėjų Evaldas Petrauskas, jau ketvirtus metus varstantis teismų duris, nuo šiol gina visos šalies kredito unijų narių teises. Su bendraminčiais įsteigė Kredito unijų narių asociaciją (KUNA), nes, anot jos pirmininko, kredito unijos šalyje neretai mausto ar net tyčiojasi iš unijos narių. „Skambučių iš...


Lietuvos centrinė kredito unija drauge su 13 kredito unijų, tarp jų ir Palangos kredito unija bei sporto komentatoriaus Roberto Petrausko komanda Vaikų finansinio švietimo savaitei suorganizavo edukacinį renginių ciklą. Daugiau nei 400 moksleivių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių susikovė protų mūšyje „Neslėpk žinių, ateik į protų mūšį!“....


Kai Lietuvos bankas (LB) per praėjusius metus gerokai papurtė ne vieną kredito įstaigą, Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus pripažįsta, kad ir PKU teko dirbti pagal sugriežtintus LB reikalavimus, bet jų vykdymas yra garantas indėlininkams, kad PKU dirba skaidriai, efektyviai ir racionaliai. Net Lietuvos bankui žvelgiant pro padidinimo stiklą, PKU valdybos...


Po dviejų kredito unijų bankrotų ir padidinto Lietuvos banko dėmesio daugiau kaip šešioms dešimtims likusių kredito unijų šalyje, Palangos kredito unija jaučiasi saugi – nors po žiniasklaidoje nuskambėjusių įvykių praėjusių metų pradžioje pirmąjį jų pusmetį indėlių portfelis mažėjo, indėlių portfelis, pradėjęs augti 2011-ųjų antrąjį pusmetį...


Skaitau Palangos kredito unijos valdybos pirmininko Vytenio Tomkaus pamąstymus praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje, straipsnyje „Palangos kredito unija augs ir šiais metais“, ir man jie sukelia šypseną.


Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius