Darbas sandėlyje emigrantei vos nevirto tragedija

Prieškalėdiniu laikotarpiu nusprendžiau užsidirbti daugiau pinigų, todėl susiradau darbą Londono sandėlyje. Planavau tris mėnesius padirbėti, ir tuomet grįžti į Lietuvą, todėl ieškojau terminuoto laikotarpio darbo pasiūlymų. Natūralu, kad prieš šventes internetinė prekyba tampa gerokai intensyvesnė, todėl papildoma darbo jėga praverčia kone kiekvienai įmonei. Darbas neatrodė labai sudėtingas: pagal diktuojamus nurodymus turėjau surasti reikalingas prekes, o vėliau mano kolega jas supakuodavo ir paruošdavo pristatymui. Žinoma, teko nemažai pajudėti: nors buvau pratusi prie sėdimo darbo, tačiau įsivažiuoti į naują darbotvarkę tikrai nebuvo keblu. Juokavau, kad darbas sandėlyje yra dar geresnė mankšta nei treniruotė sporto salėje – kilogramai tiesiog tirpte tirpo. Maža to, atlyginimas buvo tikrai džiuginantis: kadangi buvau apsistojusi pas giminaitį, man kainavo tik maistas ir kelionė į darbą, todėl turėjau galimybę didžiąją dalį pinigų atsidėti taupymui. Leidau sau pasvajoti, kad pasibaigus darbo sutarčiai galbūt imsiuosi kvalifikuoto darbo paieškos, tačiau kažkas iš aukščiau man buvo numatęs visai kitokį planą.

 Iki Kalėdų buvo likusi vos viena savaitė, kuomet darbe įvyko nelaimė: ruošiau vieną iš paskutiniųjų tos dienos užsakymų, kuomet kolegos vairuojamas šakinis krautuvas užvažiavo man ant kojos. Sunku pasakyti, kodėl jis manęs nepastebėjo, tačiau tuo metu apie tai nė nepagalvojau: teko skubiai vykti į kliniką. Nutiko tai, ko bijojau labiausiai – lūžo trys kojos pirštai. Nors, atrodytų, kad tai gana nerimtas sveikatos sutrikdymas, tačiau tuomet, jei bent kartą gyvenime jums yra tekę patirti lūžį, turbūt sutiksite, kad skausmas gali būti tiesiog nepakeliamas. Tapo akivaizdu, kad nebegalėsiu dirbti sandėlyje, todėl ėmiau dairytis bilietų į Lietuvą. Buvau labai nusiminusi dėl šios susiklosčiusios situacijos, nes supratau, kad nepavyks uždirbti daugiau pinigų, ir netrukus vėl reikės ieškoti darbo ofise. Mano dėdė, pas kurį buvau apsistojusi Londone, papasakojo apie galimybę gauti kompensaciją už patirtą nelaimingą atsitikimą darbe. Nors jis dvejojo, ar mano atveju šansai gauti kompensaciją bus pakankamai dideli, tačiau paskatino pasidomėti tokiomis galimybėmis.

 Laiko turėjau tikrai nemažai, todėl ėmiau naršyti internete. Netrukus radau „Insito konsultacijos“ internetinę svetainę, kurioje siūloma gauti išmoką už patirtus nelaimingus atsitikimus. Nieko nelaukdama nusiunčiau užklausą, ir jau kitą dieną su manimi susisiekė lietuviškai kalbantis konsultantas. Buvau informuota, kad turiu galimybę gauti pinigų ne tik už patirtą įvykį, bet taip pat ir už nedarbingumo laikotarpį. Tokia galimybė skambėjo tikrai patraukliai, nes terminuota sutartis turėjo baigtis tik po mėnesio. Kadangi darbe tenka daug vaikščioti, buvo akivaizdu, kad per šiuo laikotarpiu dar tikrai negalėsiu dirbti, taigi, tiesiog laukiau ir tikėjausi paties geriausio.

 Per mėnesio laikotarpį įvyko tikrai nemažai pokyčių: turėjau kelis darbo pokalbius nuotoliniu būdu, gavau atsakymą, kad man bus suteikta priklausanti kompensacija, ir atradau tikrai nemažai naujos veiklos, kuria galiu užsiimti tiesiog būdama namuose. Maža to, tapo aišku, kad netrukus pagerėsianti finansinė situacija leis išsinuomoti būstą Londone, todėl neigiamos emocijos, patirtos dėl šio nelaimingo atsitikimo, liko užmaršty. Turiu pripažinti, kad gauta kompensacijos suma tikrai pranoko mano lūkesčius, todėl esu labai dėkinga savo dėdei, kuris papasakojo apie tokią galimybę. Maloniai nustebino tai, kad kompensaciją už patirtą nelaimingą įvykį gali gauti ne tik Jungtinės Karalystės gyventojai, ir kad kompensacijos gavimas nepareikalavo pernelyg didelių pastangų. Visais formalumais už mane pasirūpino bendrovė „Insito kompensacijos“, kuriai norėčiau ištarti didelį ir nuoširdų ačiū.