Dalis ŽIV nešiotojų Palangoje – žmonės ne iš gyvenimo paraščių

Ar tikite, kad ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – tik didmiesčių ar žmonių, vadinamų „paantraštiniais“ – tai yra narkomanų, prostitučių ir gėjų infekcija? Klystate! Kaip pranešė „Palangos tiltui“ Infekcinių ligų ir AIDS centras, nuo 1988-ųjų Palangos mieste buvo užregistruoti 9 ŽIV atvejai – septyniems vyrams ir dviems moterims. Kai kurie jų kurorte turi šeimas ir dirba – niekuo neišsiskiria iš minios. Ar verta jų bijoti? Nuogąstauti, kad virusas „stryktels“ ant jūsų? Ne, bet virusą iki šiol gaubia daug dažnai nepamatuotų prietarų ir baimių. Joms sklaidyti šalies žurnalistai šią savaitę buvo pakviesti į renginį Vilniuje.

Virusas – ne mirtinas, bet pavojingas

„ŽIV ir AIDS, ko gero, yra nedaugelis iš susirgimų, kuriuos lydi labai daug prietarų ir baimių. Dažniausiai jie – nepagrįsti, sukelti nežinojimo ir neišprusimo“, – pabrėžė gydytoja infektologė Julija Petrina Lietuvos viešosios įstaigos „Informacijos sklaidos strategija“ surengtame Vilniuje renginyje. Ši viešoji įstaiga, vienintelė Baltijos šalyse, vykdo projektą „Apie ŽIV žurnalistams ir visuomenei“.

Nors šiandien, skirtingai nei daugiau kaip prieš 20 metų, ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – nėra linksniuojamas kaip mirtina infekcinė liga, nes taikant šiuolaikinius gydymo metodus,  viruso nors ir negalima įveikti, bet galima sėkmingai su juo kovoti, organizmui net nesusergant paskutine ir mirtina viruso stadija – AIDS, virusas ir sindromas daugeliui sėja baimę.

Ją išsklaidyti yra pasiryžusi žurnalistė ir Lietuvos sveikatos žurnalistų asociacijos pirmininkė Daiva Ausėnaitė, kuri yra minėtos viešosios įstaigos vadovė.

„Dažniausiai žiniasklaidos priemonėse ŽIV infekuoti žmonės pateikiami kaip pasileidusio gyvenimo būdo propaguotojai, nekeliami jų sveikatos klausimai, neginama jų teisė į nemokamą gydymą ir vaistų įsigijimo užtikrinimą. Toks požiūris tik sustiprina gajus stereotipus bei stigmatizuojantį požiūrį į ŽIV turintį žmogų“, – sako D. Ausėnaitė.

Sekso Lietuvoje vis dar nėra

Ji pastebi, kad ŽIV ir AIDS temos yra kolegų žurnalistų – jau nekalbant nelabai medicininiu požiūriu, išprususią visuomenę – siejamos su taip vadinamais marginalais,  visiems suprantamai šnekant, visuomenės „paraštėmis“ – narkomanais, prostitutėmis, „bomžais“, homoseksualais. Visuomenė su jais savęs netapatina – mano, kad virusas jų nepalies, nors tai toli gražu neatitinka tikrovės“, – įsitikinusi Sveikatos žurnalistų asociacijos pirmininkė.

Anot jos, kalbėti apie ŽIV reiškia kalbėti apie seksą. „O jo mūsų visuomenėje nėra“, –šmaikštavo D. Ausėnaitė.

Atstovaudama nevyriausybinei organizacijai, ji nebijo pažerti kritikos ir Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC): „Keletą metų Lietuvoje nevyksta ŽIV testavimai, visuomenė neskatinama būti sąmoninga ir daugiau žinoti apie šią infekciją. „Ant popieriaus“ virusu infekuotų žmonių skaičius Lietuvoje – pats mažiausias Europoje, nors reali padėtis gali būti labai neraminanti“.

Tai, kad ŽIV infekuoti žmonės nėra aktyvūs ir negina savo interesų, o ŽIV aktyvistai, kalbėdami apie esančias problemas, gina „beveidžius“ žmones, taip pat paskatino D. Ausėnaitę vykdyti tokį projektą.

Klaipėda – tarp ŽIV regionų lyderių

„Palyginti su Rusija ir Ukraina, kur iki penkių procentų gyventojų yra užsikrėtę ŽIV, Lietuva yra mažo sergamumo šalis“, – žurnalistams sakė gydytoja J. Petrina.

Anot jos, iš 1900 šiai dienai užregistruotų ŽIV atvejų 226 asmenims yra skirtas gydymas.

Gydytoja pastebėjo, kad viruso nešiotojų skaičius per aštuonis metus – nuo 2001-ųjų iki 2009-ųjų – padvigubėjo, nors tikrasis ŽIV nešiotojų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Baisiausia ŽIV ir AIDS situacija – Afrikoje, kur kai kuriose valstybėse ŽIV nešiotojai sudaro beveik trečdalį gyventojų.

„BMW neseniai turėjo uždaryti savo gamyklą vienoje Afrikos valstybių, nes dešimt procentų darbininkų sirgo AIDS ir skaičius ligonių didėjo“, – pateikė pavyzdį gydytoja infektologė.

Lietuvos infektologams nerimą kelia žinia, kad pernai šalyje buvo diagnozuoti 166 nauji ŽIV atvejai – 134 vyrams ir 32 moterims. Daugiausia – Vilniaus apskrityje (52 nauji viruso atvejai), antroje vietoje – Klaipėda su 31 nauju ŽIV nešiotoju.

ŽIV nešiotojai – ir Palangoje

Daugiau kaip pusė ŽIV viruso – 86 – nešiotojų pernai užsikrėtė per intraveninius narkotikus.

Iš 9 palangiškių ŽIV nešiotojų trys virusu užsikrėtė heteroseksualių santykių metu, du – homoseksualių santykių metu, trys – švirkšdamiesi narkotikus, vienu atveju asmens užsikrėtimo būdas liko nežinomas. ŽIV nešiotojų vidurkis kurorte – 38 metai.

Dauguma jų – niekuo neišsiskiriantys miestelėnai, dirbantys ir turintys šeimas.

J. Petrina priminė ŽIV protrūkį 2002 metais Alytaus griežtojo režimo pataisos kolonijoje, kurioje buvo diagnozuoti 299 ŽIV atvejai.

„Jeigu tie žmonės negavo reikiamų antivirusinių vaistų – o tai tikėtina dėl jų socialinės padėties – dalis jų jau serga AIDS“, – sakė gydytoja.

Anot jos, Lietuvoje du kūdikiai yra užsikrėtę ŽIV.

Praėjusią savaitę Kaune mirė jauna moteris, ŽIV nešiotoja, nors jos prieš mėnesį gimusiam kūdikiui virusas nebuvo diagnozuotas.

„Nuo užsikrėtimo iki viruso aptikimo kraujyje gali praeiti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Maždaug po dešimties metų nuo užsikrėtimo ligoniui išsivysto paskutinė ŽIV stadija – AIDS. Susirgus AIDS, po šiek tiek daugiau kaip metų ligonis miršta“, – informavo žurnalistus gydytoja.

Ji atkreipė dėmesį, kad dažnai panatomai, nustatantys mirties priežastis, į mirties liudijimą įrašo kitą mirties priežastį, kurią sukelia AIDS.

Vyrauja heteroseksualus užsikrėtimo būdas

Lietuvos gėjų lygos valdybos narė Ausma Sakalauskaitė, prisipažinusi, kad yra lesbietė, atkreipė dėmesį, kokius sunkumus šalies gėjai patiria dėl socialinės atskirties.

„Statistika byloja, kad gėjų bendruomenėje savižudybių ir alkoholizmo atvejų yra tris-keturis kartus daugiau negu tarp heteroseksualų“, – pabrėžė A. Sakalauskaitė.

Anot jos, Lietuvoje homoseksualumas, net gėjų bendruomenėje, suprantamas kaip stigma.

„Net nuėjus pas šeimos gydytoją negali atvirai kalbėti apie sveikatos bėdas, nes atviraudamas gali susilaukti priekaištų ar patyčių. Ką jau kalbėti apie ŽIV, jei esi homoseksualus“, – sakė mergina.

Kaip rodo statistika, kalbant apie ŽIV užsikrėtimo būdus, Lietuvoje vyrauja intraveninis ir heteroseksualus lytinis būdas.

Estija – Baltijos lyderė

Dar baisesnė ŽIV padėtis yra Estijoje, kur užregistruoti 8154 ŽIV atvejai.

„Reali padėtis galėtų būti kur kas blogesnė. Net tiek daug iš pažiūros ŽIV atvejų – tik ledkalnio viršūnė. Didelį viruso nustatymo skaičių sunku sieti su kokiu nors vienu dalyku, bet, ko gero, gerai veikiančios viruso testavimo ir profilaktikos programos yra ta priežastis“, – sakė Estijos ŽIV žmonių tinklo vadovas Igoris Sobolevas, kuris jau 18 metų yra ŽIV nešiotojas.

„Kai man nustatė ŽIV, draugai mane nuvedė į ŽIV infekuotų žmonių savipagalbos grupę. Aš tapau priklausomas nuo tų susitikimų. Ten vyko kažkokie projektai, reikėjo moksleiviams papasakoti apie ŽIV – taip aš po truputį ėmiau apie save kalbėti, neatsisakydavau pagelbėti ir vieną dieną suvokiau, kad aš jau atvirai sakau, kad esu ŽIV infekuotas. Mano maži atvirumai atvedė mane prie minties, kad galbūt tai bus mano misija. Kai atsirado galimybė išvažiuoti į tarptautines konferencijas, kai pamačiau, kad ne visi sėdi ir laukia mirties, ši mintis darėsi aiškesnė. Tarptautinė patirtis man suteikė daug stiprybės ir vilčių dėl ateities. Kai pamačiau, kad ŽIV infekuoti yra aktyvūs, jie turi poziciją, jie suvokia, kam jie gyvena, aš ėmiau mąstyti – o kodėl mes čia save laidojam? Kuo dažniau žmonės prisipažins, kad turi ŽIV, tuo labiau mažės visuomenės negatyvus požiūris ir visuotinė diskriminacija bei stigma“, – įsitikinęs I. Sobolevas.