Cirkas su drambliu atkeliavo į Palangą ir į jos Tarybą (ŽIŪRĖKITE VIDEO)

Vakar miesto savivaldybės Tarybos posėdis, kuriame nedalyvavo tik konservatoriai Gediminas Valinevičius ir Vaidotas Bacevičius, prasidėjo sveikinimais – miesto visuomenininkui, buvusiam miesto įmonės „Palangos vandenys“ ilgamečiui direktoriui Vitaliui Bernardui Litvaičiui sukako 80.
Sveikindamas V. B. Litvaitį meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog kiekvienas žmogus gyvenime skleidžia savo šviesą – ryškesnę ar blankesnę, tačiau ypatingą, ir kiekvieni metai mus praturtina patirtimi, išmintimi bei nuveiktais darbais.
„Jūsų gyvenimo knygoje gausu visuomenės labui atliktų darbų, kuriais mes, palangiškiai ir šventojiškiai, pelnytai džiaugiamės ir didžiuojamės“, – sakė Š. Vaitkus.
Meras pabrėžė, jog V. B. Litvaičio iniciatyvų ir entuziazmo dėka Palangos kultūrinis gyvenimas yra turtingesnis ir prasmingesnis: kurorto bendruomenė jau ne vienerius metus iš eilės džiaugsmingai mini miesto gimtadienį, kuris kaskart vainikuojamas renginių ciklu „Palangos dienos“, daugelio atmintyje dar gyvos ir Kurorto šventės karnavalinės eisenos, tapytojų plenerai, vykdavę V.B. Litvaičio pastangų ir nenuilstamo rūpesčio dėka. „Jūs įnešėte reikšmingą indėlį, kad Palangoje atsirastų Skulptūrų parkas, paminklai pirmajam Palangos burmistrui Jonui Šliūpui bei Lietuvos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui, geriamojo vandens fontanėlis pirmojo gręžinio vietoje, skirtas Palangos vandentiekio 100-mečiui paminėti, ne viena skulptūra įvairiose Palangos vietose. Tačiau bene įsimintiniausias Jūsų darbas – sunaikintos pirmosios Palangoje viešos skulptūros „Laiminantis Kristus“ atkūrimas“, – pabrėžė Š. Vaitkus.
Sveikindamas garbingo jubiliejais – aštuoniasdešimtmečio – proga meras dėkojo V. B. Litvaičiui už aktyvią kultūrinę bei visuomeninę veiklą ir svarų indėlį kuriant Palangos miesto bendruomenės gerovę, linkėjo neblėstančios energijos, entuziazmo bei stiprios sveikatos.
Miesto garbės piliečiui visų kurorto gyventojų vardu įteikta puokštė gėlių ir įrėminta fotografo Vitalijaus Janušonio daryta nuotrauka, kurioje grafų Tiškevičių rūmų fone įamžinta V. B. Litvaičio iniciatyva atkurtoji skulptūra Laiminantis Kristus“.
„Per visą naktį kūriau padėkos kalbą, tik paryčiais supratau, kad neturiu ką pasakyti. Ačiū Dievui, kad sulaukiau pilnametystės, nors smegenų galia, prisipažinsiu, jau ne ta, kokia buvo senais laikais“, – prisipažino savo amžiui itin guvus V. Litvaitis, žadėdamas ir toliau būti miesto visuomeninių renginių sūkuryje.
Septynių Tarybos narių siūlymu, į darbotvarkę buvo papildomai įtraukti klausimai dėl bendradarbiavimo sutarties ir dėl Kurhauzo medinės dalies perėmimo savivaldybės nuosavybėn.
Į Palangą atvažiavo cirkas, o Tarybos posėdžių salėje jį surengė visuomeninio komiteto „Nepartinių palangiškių sąjūdžio“ (beje, po 2015 metų savivaldybės Tarybos rinkimų apie jį šių eilučių autorius nieko negirdėjo) įsteigėjas Eimutis Židanavičius, kuris ant stalo priešais save pasistatęs gero šuns dydžio plastikinį dramblį, vėliau su juo ropštėsi į tribūną. Prieštaringai vertinamas politikas pirmiausia prašė mero atsakyti, ar Vygantas Rekašius, buvęs miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas, o dabar miesto viešosios įstaigos „Palangos orkestras“ vadovas, nuteistas dėl muštynių su Žilvinu Kažiu, jau buvusiu miesto Kultūros centro direktoriumi, gali užimti VšĮ „Palangos orkestras“ direktoriaus pareigas. Vėliau kontraversiškai vertinamas Tarybos narys retoriškai klausė, ar prie Senosios gimnazijos įsikūrusiame cirke demonstruojamas dramblys nekelia „pavojaus palangiškių ir miesto svečių gyvybei“, ar savivaldybė, kaip gimnazijos steigėja, davė leidimą gimnazijai, kad toks cirkas prie jos veiktų.
„Kodėl miestui yra svarbiau cirkas, o ne jaunimo renginys (anot politiko, jaunimo renginio dalyviai siekė gauti leidimą vykdyti renginį gimnazijos stadione, bet jo negavo, nes jį užėmęs jau buvo cirkas)? Gyvūnų nelaisvė jau netoleruojama visame pasaulyje“, – pabrėžė E. Židanavičius. Visą jo pasisakymą ir mero Š. Vaitkaus reakciją į politiko akibrokštą galima pamatyti „Palangos tilto“ interneto svetainėje www.palangostiltas.lt
Meras ponui Eimučiui priminė, kad jis buvo teistas už reketą: „Reketavote miesto gyventojus, išsisukote tik per laidavimą. Jūsų paties moralė turi būti labai švari, o taip nėra, tad neapeliuokite dėl V. Rekašiaus. Aš Vygantą vertinu kaip labai didelį savo srities profesionalą, o emocijas reikia visada suvaldyti. Jūsų elgesys nepateisinamas. Jūs diskredituojate Tarybą, atsineškite gyvą paršelį kitą kartą“.
Taryba pakeitė mokesčių lengvatų teikimo taisykles.
Liberalsąjūdietis Eugenijus Simutis sakė, kad jų taikymas privačioms įmonėms yra nesąmonė. „Tokios lengvatos gali būti taikomos tik valstybinėms įstaigoms“, – sakė Tarybos narys.
Konservatorius Dainius Želvys sakė, kad pasiūlymas „gimė iš praktikos“. „Kalba neina apie, sakykime, kanceliarines skolas – turime savivaldybės įmones, kurios yra pasitvirtinusios tarifus, dirba, o joms kitos įmonės įsiskolina, ir nieko. Negali būti taip, kad savivaldybės įmonės teikia kai kuriems paslaugų tiekėjams beprocentinius kreditus“, – pabrėžė D. Želvys.
Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlė parengti tvarką dėl mokesčių lengvatų teikimo kriterijų nustatymo.
18 balsų Taryba balsavo už taisyklių pakeitimą.
Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė pateikė Tarybai svarstyti klausimą dėl VšĮ futbolo klubo „Gintaras“ atleidimo nuo miesto stadiono nuomos mokesčio šių metų rugsėjo 4 ir 28 dienomis, kuomet bus vykdomos futbolo varžybos.
Socialdemokratė Elena Kuznecova klausė, kiek miesto klubų ir asociacijų yra atleistos „šimtu procentų“ nuo miestui priklausančių objektų nuomos mokesčio.
„Įkainio patvirtinimas tai dar nėra tvarka. Siūlyčiau, kad tokia tvarka būtų priimta“, – sakė socialdemokratė.
Kurorto socialdemokratų lyderis Danas Paluckas siūlė iš registrų centro ištraukti visas viešąsias įstaigas, registruotas Palangoje, ir jas visas atleisti nuo nuomos mokesčių.
Jam pritarė ir E. Simutis: „Kai kurie klubai negauna jokių nuomos lengvatų – prašymai užstringa administracijos koridoriuose, ar jie „neprieina“ iki Tarybos narių“. Svarstant šį klausimą meras Š. Vaitkus buvo nusišalinęs – jo sūnus Domantas treniruojasi „Gintare“, kuriam vadovauja Marselis Balasanovas.
Tarybos daugumos balsais buvo nubalsuota už 100 procentų lengvatą „Gintarui“ minėtomis dienomis.
Svarstant klausimą dėl klasių komplektų ir mokinių skaičiaus vidurkio nustatymo Palangos mokykloms 2017–2018 metais, E. Židanavičius klausė, kodėl buvo sukomplektuotas tik vienas 9 klasės komplektas vietoje iki šiol buvusių dvejų Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje. E. Simutis teiravosi, ar vaikai su tėvais išvyko į užsienį ar pasirinko geresnes mokyklas Klaipėdoje.
„Keletas priežasčių. Svarbiausia jų, kad 17 mokinių pasirinko kitų rajonų švietimo įstaigas, – sakė L. Valužienė. – Yra mada vežti vaikus, net nuo pirmos klasės, mokytis į Klaipėdą, ypač į Klaipėdos licėjų vyresnėse klasėse“.
Anot vedėjos, Palangos mokyklų akademiniai pasiekimai niekuo neatsilieka nuo geriausių Vilniaus ir kitų didmiesčių mokyklų.
UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis pristatė sprendimą dėl perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo.
„Vandens kaina mažėja 10 centų“, – pabrėžė direktorius.
Meras gyrė vandens įmonę ir jos direktorių: „Ne tik iš skolų įmonė buvo ištraukta, bet ir kaina mažėja. Regione pagal kainų mažumą esame antroje vietoje, po Klaipėdos. Manau, kad kaina ir toliau mažės“.
Tuomet į tribūną lipo miesto įmonės „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė. Ji pristatė sprendimą dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo. Jis bus 1,23 euro vartotojui (butui) per mėnesį be PVM.
E. Židanavičius klausė, ar įmonėje nebuvo galima rasti „vidinių rezervų“, kad mokestis nebūtų pakeltas taip drastiškai – „beveik dešimt kartų“.
Direktorė sakė, kad tokio mokesčio išvis nebuvo iki šiol, o įvesdama mokestį, įmonė vykdo Metrologijos tarnybos reikalavimą. Buvo ar nebuvo toks Tarybos sprendimas dėl tokio mokesčio, susiginčijo ir Tarybos nariai.
E. Kuznecova klausė, kiek mieste yra nuotolinių karšto vandens apskaitos skaitiklių, G. Juršėnė sakė, kad jų yra 971.
„Tai yra ženklus (mokesčio) didėjimas, juolab, kad PVM bus greičiausiai ne lengvatinis, o 21 procentas“, – pastebėjo E. Kuznecova.
„Mokesčio didėjimą pajus kas antras Palangos gyventojas, perėmus įmonę iš „Litesko“, buvo kalbama apie šilumos kainų mažėjimą, o realybė kitokia“, – sakė E. Židanavičius.
„Mokestinė našta pensininkams sumažės – įsivedus skaitliuko mokestį ir pakeitus skaitliukus, skaičiavimas bus tikslesnis ir nereikės mokėti už kaimynus, tai nurodyta bendroje patalpų šildymo sąnaudų eilutėje“, – atsakė G. Juršėnė.
„Bet kokios sąnaudos, kurios atsiranda įmonėje, turi būti padengtos, ir neperkeliant naštos gyventojams“, – atkirto E. Simutis.
Konservatorius Tomas Julius Žulkus prisiminė girdėtą pasakojimą, kad pakeitus karšto vandens apskaitos skaitliuką, šilumos kaina bute sumažėjo 20 procentų.
E. Kuznecova replikavo, kad jos namuose pakeitus skaitliuką „nieko panašaus“ nebuvo.
Žodį taręs Š. Vaitkus sakė, kad perėmus iš „Litesko“ šilumos ūkį, šilumos kaina sumažėjo apie 25 procentus, karšto vandens – 15 procentų.
„Palanga yra vienintelė savivaldybė, neįsivedusi tokio mokesčio, dėl to teismuose pralošėme penkias bylas, turime Vyriausybės atstovės reikalavimą tai padaryti. Kai kurie gyventojai butuose turi po du skaitliukus – mokestis įvedamas už vieną skaitliuką. Skaitliuko mokestis šalyje yra vidutiniškai 1,40-1,50 eurų vienam vartotojui, pas mus – gerokai mažesnis“, – akcentavo meras.
Anot jo, didelė problema yra „kauniečiai ir vilniečiai“, kurie vasarą atvažiavę į Palangoje esančius savo antrinius būstus, naudojasi vandeniu, o po sezono „užrakina duris“ ir išvažiuoja.
„Į jų butus patekti ir patikrinti skaitliukų parodymus neįmanoma – už juos moka nuolatiniai Palangos gyventojai, – pabrėžė meras. – Ką nors kaltinti ir politizuoti šį dalyką, nereikia. Nesąžininga. Metrologijos tarnybos reikalavimus turėjome anksčiau ar vėliau vykdyti. Pagalvokite: metrologinių patikrinimų Palangoje nebuvo 15 metų“.
Skaitliukai turės būti pakeisti per ketverius metus ir jis bus skaičiuojamas tik pastačius naują skaitiklį.
„Žmonės taupys – skaitliukai duos naudą, be abejonės“, – pabrėžė kurorto konservatorių lyderis.
Replikavęs E. Simutis sakė, kad šilumos kaina mieste sumažėjo dėl mažesnių dujų kainų.
„Ne dėl to, – jį pertraukė meras, – Dėl to, kad pastatėme biokuro katilą, kad ėmėme geriau tvarkytis“.
E. Kuznecova pastebėjo, kad Taryba nesiėmė ryžtingų veiksmų „Palangos šilumos tinkluose“: „Gero audito niekada nesame padarę įmonėje“.
Už Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje pasiūlymą dėl metrologinių reikalavimų Taryba vienbalsiai balsavo už.
Taryba balsavo ir už Kurhauzo medinės dalies perėmimo savivaldybės nuosavybėn.