Buvusios Seimo poilsinės urbanistinė vizija neįtikino politikų

Pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos miesto istorinėje dalyje, J. Simpsono g. 21 – prie Birutės parko, tarp Vytauto ir J. Simpsono gatvių plytinčioje buvusioje Seimo kanceliarijos poilsio bazės „Viešnagė“ teritorijoje planuojami nauji poilsio namai. Tačiau projekto vystytojai, parengę urbanistinę koncepciją bei šią savaitę viziją pristatę visuomenei, sulaukė nepalankių vietos politikų vertinimų.

Siūlo statyti nedideles vilas
J. Simpsono g. 21 detaliojo plano koncepciją bei preliminarius urbanistinius pasiūlymus visuomenei pristatė minėtojo plano koncepciją rengiančios bendrovės „Vitalda“ direktorė Daiva Makutėnaitė bei architektūros estetikos studijos „Arches“ architektas Edgaras Neniškis.
Kaip „Palangos tiltui“ sakė D. Makutėnaitė, prie detaliojo plano koncepcijos bei architektūrinių urbanistinių vizijų dar dirbama, ir šįkart pristatytas vienas iš galimų variantų. Pagal jį daugiau nei hektarą apimančiame sklype ketinama griauti senąjį „Viešnagės“ pastatą, o vietoj jo siūloma statyti vilas – smulkaus mastelio dviejų aukštų pastatus. Daugumoje jų įsikurtų apartamentai poilsiui, taip pat – būsimo komplekso administracija. Iš viso siūloma statyti 17 namelių, kuriuose planuojama įkurdinti 30 vadinamųjų apartamentų.
„Pagrindinė architektūrinė idėja – išlaikant poilsinės funkcijas bei išsaugant želdinius statyti nedidelio tūrio takeliais sujungtas vilas, nes, Architektų sąjungos nuomone, tiek gretimai stūksantis per devynis aukštus perkopęs pastatas, tiek ir penkių aukštų statiniai šioje jautrioje zonoje yra svetimkūniai ir iškrenta iš konteksto“, – sakė D. Makutėnaitė.
Detaliojo plano koncepcijoje siūlomas teritorijos užstatymo tankumas – iki 20 proc., intensyvumas – iki 40 proc. o vilų aukštis siektų iki 10,5 metrų.
Beje, dar 1998 metais Savivaldybės patvirtintuose ir tebegaliojančiuose šio sklypo apribojimuose nurodyta, jog užstatymo intensyvumas čia – iki 20 proc., pastatų aukštis – iki 12 m. Pasak D. Makutėnaitės, siūlomi koncepcijos sprendiniai nesikerta ir su Kultūros paveldo departamento išduotu projektavimo sąlygų sąvadu.

Primins Šventosios medinukus
Tačiau pristatyta vizija didelio palaikymo nesulaukė, nes, kaip teigė susirinkusieji, ją įgyvendinus šis sklypas būtų per daug ir per tankiai užstatytas. Tiek, kad taptų panašus į „modernių“ medinių Šventosios poilsinių antrininką.
„Pateiktame popieriniame variante viskas atrodo gražiai, tačiau pasigilinus išsamiau matyti, jog sklypas taptų ne tik per daug užstatytas, bet ir būtų sunkiai išsprendžiamas automobilių stovėjimo vietų klausimas“, – po koncepcijos pristatymo sakė Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Julius Tomas Žulkus.
Jis pabrėžė, jog aptariamas sklypas yra pačioje jautriausioje kurorto zonoje.
„Čia auga 190 didelių, pakankamai senų medžių, tad teritorija yra panaši į savotišką parką. Abejoju, ar sklype pastačius siūlomą kiekį dviaukščių vilų, ši žaluma būtų išlaikyta. Ir nors projekto vystytojai tikina, jog visi medžiai statybų metu būtų išsaugoti, vargu ar, vykdant statybas vos už 2 ar 3 metrų, nebūtų pažeistas medžių šaknynas, ir želdiniai per keletą artimiausių metų nenunyktų“, – teigė J. T. Žulkus.

Siūlys nepritarti
Pasak politiko, pirmadienį Savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetas svarstys pateiktąją koncepciją, tačiau J. T. Žulkus, būdamas šio komiteto pirmininkas, siūlys jai nepritarti. „Manau, kad Palangai reikia kitko, todėl prašysime projekto vystytojų parengti kitą viziją – ne užstatyti visą sklypą mažaaukštėmis vilomis, o numatyti galbūt tik keletą, bet stambesnių, trijų ar keturių aukštų pastatų. Juo labiau kad gretimybėje toko aukštingumo pastatų yra“, – sakė J. T. Žulkus.
Jam antrinęs Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Želvys pabrėžė, jog sklypas, apie kurio urbanistinę koncepcija diskutuojama, yra gražiame kvartale, tad ir čia atsirasiantys pastatai turėtų atrodyti atitinkamai.
„Nemanau, kad derėtų „susismulkinti“, kaip numatyta pristatytoje koncepcijoje, todėl siūlau projekto vystytojams parengti daugiau galimų variantų ir juos rimtai apsvarstyti su kompetentingais specialistais“, – kalbėjo Savivaldybės tarybos narys.
D. Želvys pabrėžė, jog esminis klausimas, kalbant apie J. Simpsono g. 21 esantį sklypą, yra gamtosauginis požiūris.
„Suprantama, kad savininkai nori čia įrengti poilsio namus, tačiau reikia ieškoti tokio urbanistinio varianto, kuris tenkintų ir savininkus, ir miestą. Todėl pritarčiau nuomonei, kad reikėtų galvoti apie stambesnių pastatų atsiradimo minėtoje vietoje galimybę, ir būtinai – išsaugoti šiame sklype susiformavusį želdyną“, – teigė D. Želvys.

Įsigijo „Gaumista“
Seimo kanceliarija buvusius poilsio namus „Viešnagė“ bandė parduoti kelis kartus. 2012 m. pabaigoje poilsio namų, esančių J. Simpsono g. 21, kaina aukcione siekė 6 mln. litų. Vasarą Turto bankas ją buvo nustatęs mažesnę – 4 mln. litų. Seimo kanceliarijai užprotestavus, kaina buvo patikslinta. Pirkėjams įsigyti siūlyta 1000 kv. m pastatas ir 1 ha žemės sklypas pačiame Palangos centre. Tačiau tokia kaina pirkėjų nesudomino.
Turto bankas dar kartą primygtinai prašė nustatyti nepriklausomų vertintojų pasiūlytą pradinę kainą ir ją sumažinti iki 4,1 mln. litų. Tuomet Seimo kanceliarija nusileido iki 4,5 mln. litų kainos, tačiau pirkėjų vėl nesulaukta.
Pernai rugpjūtį neįvyko ir trečiasis aukcionas, kuriame poilsinės kaina pasiekė taip atkakliai Turto banko pageidautą 4,1 mln. litų sumą.
Rugsėjo 18 dieną vykusiame aukcione dalyvavo vienintelė rugpjūtį naujai įregistruota bendrovė „Gaumista“, kuri kurorto centre, vos 400 metrų nuo kopų, esantį daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų ploto poilsinės pastatą kartu su 1,1 hektaro sklypu įsigijo už 3 mln. 750 tūkst. litų: apie milijonas sumokėta už pastatą, o likusi suma – už žemę.